Nesijaudinkite. Nieko neparduodu. Visa tai tėra protinis trumpinys – būdas prisiminti buvusius prezidentus, ypač 16–20 JAV prezidentus (Ar supratote? Lincolnas yra skrybėlė, Johnsonas yra kūdikių aliejus, Grantas – granitas; Hayesas – šienas (angl. hay – šienas), o prezidentas Garfieldas yra katinas).
Šį triuką išmokau, kai kalbinau „atminties atletus“ – intelektualinius sportininkus, kurie dalyvavo JAV Atminties čempionate arba Pasaulio atminties čempionatuose (šios varžybos nėra išgalvotos!). Šiose protų žaidynėse savo protų valdovai susikauna baugiai skambančiose rungtyse, tokiose kaip per penkias minutes įsiminti dvi kortų kalades arba per trumpiausią laiką susieti kuo daugiau vardų su veidais, rašo Leslie Goldman Alter portalui womenshealthmag.com.
Tai, kad išmokau išpyškinti 45 prezidentus mažiau nei per 60 sekundžių, yra įspūdinga, tačiau galite paklausti, kas iš to? Tai mums įrodo tai, ką sako mokslas: galite pagerinti savo atmintį, jei tik būsite išradingi. Mokslininkai neseniai atrado, kad naujokai, naudodami 23-ijų sėkmingiausių pasaulio atminties atletų strategijas, „vos per šešias savaites daugiau nei du kartus pagerino kai kuriuos testų, tokių kaip atsitiktinių žodžių sąrašo įsiminimas, rezultatus“, – teigia tyrimo bendraautoris Borisas Nikolai‘us Konradas, mokslų daktaras, Pasaulio Guinnesso rekordininkas (per 15 minučių įsiminė 201 veidą ir vardą).
Tai labai gera žinia, kadangi kolektyvinė atmintis nelabai gerai funkcionuoja. Viena nacionalinė apklausa atskleidė, kad šiuolaikinis daug streso patiriantis, daug užduočių vienu metu vykdantis, nuo technikos priklausantis jaunimas yra labiau linkęs pamiršti, kokia šiandien diena ar kur paliko raktus, nei 55 metų bei vyresni žmonės.
Nieko nuostabaus: dėl to kaltas įprotis svarbią informaciją laikyti įvairiuose prietaisuose (kompiuteryje, telefone, ir t.t.). Tyrimas, kurį atliko interneto saugos kompanija „Kaspersky Lab“, parodė, kad apie pusė žmonijos negali paskambinti giminaičiams ar draugams nepažiūrėję į kontaktų sąrašą. „Jeigu tiesiog įvedate naują numerį į telefono adresų knygelę, per mažai dirbate su medžiaga, dėl to jos ir neįsimenate, – sako atminties tyrėja Miriam Aly, mokslų daktarė, Kolumbijos Universiteto Niujorko mieste psichologijos lektorė. – Turite būti atidūs, jei norite kažką išmokti ar įsiminti.“
Tačiau dauguma daro priešingai. „Mes pripratome su atmintimi elgtis kaip su šlamštui skirtais stalčiais – metame ten viską iš eilės“, – sako Monica Shirley, 49-erių buvusi atminties atletė iš Mekaniksbergo, Pensilvanijos valstijos, treniruojanti mokyklų atminties atletų komandas. Norėdami efektyviau „sandėliuoti“ informaciją, turite su ja sąveikauti, pavyzdžiui, ją užrašyti arba vis kartoti. Vėliau, „kai reikia kažką prisiminti, jūs nebesikuisite ir nebesierzinsite, sakydami: „Žinau, tai kažkur čia“, – sako M.Shirley.
Tai taip pat liečia naudojimąsi „Google“ paieška, vos tik kažką užmirštate: Kolumbijos Universiteto tyrimas parodė, kad žmonės mažiau linkę kažką prisiminti, kai jie žino, jog yra galimybė tiesiog vėliau surasti informaciją internete.
Žinojimas, kad prieš Warreną G.Hardingą šalį valdė Woodrow Wilsonas, nebūtinai panaikins mano tendenciją pamiršti, kur padėjau raktus. Tačiau atmintis yra tarsi raumuo: jos naudojimas ją sustiprina. Tad treniruokite savo protą šiais nepamirštamais metodais, kuriuos naudoja pasaulio atminties čempionai – visi jie sieja informaciją su tuo, ką lengva prisiminti.
Jeigu reikia prisiminti daiktų arba punktų sąrašą
Išbandykite: atminties pilį, taip pat vadinamą „loci“ metodu (šią techniką naudoja 9 čempionai iš 10, ir būtent šiuo metodu įsiminiau JAV prezidentus). Įsivaizduokite pažįstamą erdvę, tokią kaip jūsų namai arba vaikystės miegamasis. Mintyse judėkite per tą erdvę ir dėliokite tai, ką norite prisiminti, specifinėse vietose vizualiai stimuliuojančiais, vaizdingais būdais. Tarkime, artėjančiai kelionei jums reikia susidėti dantų pastą, vaistus nuo alergijos, telefono įkroviklį ir kojines.
Įsivaizduokite dantų pastą, tekančią iš pašto dėžutės, didžiulę vaistų nuo alergijos dėžę, kuri blokuoja duris, šimtus įkroviklių, gulinčių ant įvažiavimo ir didžiulę smirdančią kojinę vietoj svetainės kilimo. Kuo keistesni vaizdai, tuo geriau, teigia 36-erių Sue Jin Yang iš San Fransisko, devynis kartus dalyvavusi atminties varžybose bei naudojanti kūnu grįstą atminties pilį, eidama apsipirkti (įsivaizduokite: nuo plaukų varvantis pienas, sūris ausyse).
Šį metodą taip pat galite naudoti, kai ruošiate tostą arba prezentaciją, sako 25-erių Alexas Mullenas, dabartinis JAV Atminties Čempionato nugalėtojas. Išvalykite savo kalbą iki raktažodžių, tada išdėliokite tuos žodžius savo atminties pilyje. Sakydami kalbą, atkartokite žingsnius ir atrakinkite kiekvieną punktą.
Kodėl tai veikia: „Vaizdai ir vietos natūraliai įsimintinesnės nei padriki žodžiai sąraše“, – sako A.Mullenas. O „naujoviškos, įdomios detalės suteikia atminčiai daugiau už ko užsikabinti, todėl lengviau diferencijuoti tą informaciją nuo visų kitų minčių ir ištraukti iš saugyklos“, – priduria M.Aly.
Jei jums nesiseka prisiminti datų ir skaičių
Išbandykite: smulkinimą. Išskaidykite skaičius į mažesnes grupes – po 3–4 skaitmenis – tada kiekvienam gabalui priskirkite reikšmę (kuo asmeniškesnė, tuo geriau). Jei banko kortelės numeris yra 405-911-2012-101, patys galite suprasti: „405 yra artimiausias greitkelis, 911 yra pagalbos numeris, 2012 yra metai, kuriais gimė mano šuo, o „101 Dalmatinas“ buvo mano mėgstamiausias vaikystės filmas.“ Jei bankas atsiunčia jums absurdišką slaptažodį, pavyzdžiui BK55TH12, galite suskirstyti jį į BK 55TH 12, tada galvoti apie Brukliną (Niujorko rajonas – aut.past.) (BK), 55-oji gatvė (55th) ir 12 butas (12).
Kodėl tai veikia: Dauguma žmonių trumpalaikėje atmintyje gali saugoti apie 5 skaičius, teigia M.Aly. Tai nežada nieko gero, jei norite mintinai išmokti savo banko kortelės numerį, kad kiekvieną kartą kažką užsakant internetu nereikėtų kuistis rankinuke. Smulkinimas padidina saugomos informacijos kiekį, saugomą kiekvienoje iš penkių vietų, tad nereikia įsiminti 4 skaitmenų, prisiminkite keturias grupes iš keturių skaitmenų.
Jei nuolat pamirštate vardus
Išbandykite: grafinius vaizdinius (tai taip pat vadinama ryšio metodu). Įsivaizduokime: vakarėlyje susipažinote su moterimi, vardu Alicia. Pirmiausia, mintyse susikurkite vaizdinį kažko, kas jums primena šį vardą (atlikėja Alicia Keys), arba daikto, kuris skamba panašiai (licėjus). Dabar įsidėmėkite to asmens labiausiai išsiskiriantį bruožą – duobutės žanduose, tankūs antakiai, raudoni plaukai. Įsivaizduokite, kad vaizdinys, kurį sukūrėte, sąveikauja su išskirtiniu bruožu: raudonplaukė eina į licėjų.
Kodėl tai veikia: „Vardai paprastai būna padriki, o veidai linkę supanašėti“, – teigia M.Aly. Tačiau susiejus vardą su vaizdiniu daug lengviau sujungti informaciją, todėl tai padeda lengviau prisiminti vardus. Šį metodą taip pat galite naudoti mokydamiesi naujos kalbos.
Jeigu norite įsiminti naudingus, tačiau nuobodžius faktus
Išbandykite: Mnemoniką. Tikriausiai jau žinote šio dažno, liežuvį laužančio atminties pagalbininko versiją. Izoliuokite pirmąją kiekvieno daikto, kurį norite atsiminti, raidę ir iš šių raidžių sukurkite akronimą, arba sudarykite iš jų akrostiką, kur iš pirmųjų raidžių, sudėtų paeiliui, susidaro frazė (pvz., Raudonai O Gal Žaliai Žydi Marių Vandenys – vaivorykštės spalvos eilės tvarka).
Kodėl tai veikia: „Pirmoji raidė labai daug sufleruoja“, – sako M.Shirley. Tai susiaurina atminties paieškas, „be to, kai kuriate savo mnemoniką, vėl kartojate medžiagą, kurią norite įsiminti, izoliuodami kiekvieną pirmąją raidę ir pertvarkydami tas pirmąsias raides bei kurdami naujus žodžius; o kartojimas yra esminis atminties lavinimo elementas“.
Muzika taip pat yra mnemonikos įrankis – todėl vaikai mokosi abėcėlės ją dainuodami. Išsirinkite gerai jums žinomą dainą ir dainuokite ją, norėdami kažką prisiminti. Naudodami tiek klausos, tiek vaizdinius smegenų centrus, padidinate tikimybę užrakinti informaciją smegenyse, teigia M.Shirley.
Netikėti smegenų skatintojai
Kiekvienas atletas jums pasakys, kad tai, ką darote ne treniruočių metu, yra taip pat svarbu, kaip ir pačios treniruotės. Tas pats taikoma ir atminčiai. Šiek tiek pakeiskite savo kasdienius įpročius ir dar labiau pagerinkite savo atmintį.
Valgykite. Maitinkitės protui reikalingu maistu – daržovės, uogos, riešutai, pupos, nesmulkinti grūdai, žuvis, paukštiena, alyvuogių aliejus ir vynas (ribokite raudoną mėsą, sviestą, sūrį, saldumynus ir aliejuje keptą maistą). Taip valgydami galite sumažinti kognityvinio sutrikimo riziką net iki 35 proc. Liesieji baltymai, omega-3, antioksidantai ir ląsteliena gali sumažinti uždegimą ir sumažinti demencijos riziką. Uogos ypač stimuliuoja smegenų kraujotaką; stenkitės per savaitę suvalgyti dvi porcijas.
Uostykite. Rozmarinų aliejų. Naujausias britų tyrimas parodė, kad aromatingosios žolelės kvapas gali pagerinti ilgalaikę atmintį, didindamas smegenų cheminių „pasiuntinių“ veiklą, susijusią su gebėjimu prisiminti. Įlašinkite 4 lašus rozmarinų eterinio aliejaus į garintuvą ir kas valandą garinkite po penkias minutes.
Judėkite. Praėjus kelioms valandoms po to, kai išmokote kažką nauja. Pasak tyrimo, energingi kardiopratimai (tokie kaip važinėjimas dviračiu ar bėgiojimas), praėjus keturioms valandoms po to, kai išmokote naują informaciją, pagerina atmintį ir aktyvuoja smegenų dalis, reikalingas prisiminimams išgauti. Šis laiko tarpas yra labai svarbus: tyrimo duomenimis, sportavimas nepagerino atminties, jei sportas vyko iškart po mokymosi. Tad jei jums reikia padaryti didelį pristatymą, darykite jį ryte, o po pietų šiek tiek pasportuokite.
Skaitykite. Senamadiškas knygas kietais (arba minkštais) viršeliais. Tyrimai rodo, kad elektroninių knygų skaitytojai sunkiau prisimena, kokia eilės tvarka vyko knygoje aprašomi įvykiai, nei įprastų knygų skaitytojai. Mokslininkai mano, kad fizinis puslapių vertimas – ir didėjančios lapų krūvos kairėje pusėje kiekis – palaiko gebėjimą mintyse atstatyti siužeto detales.
Miegokite. Iškart po to, kai įsiminėte naują faktą. Miegas skatina pakitimus smegenyse, kurie sutvirtina prisiminimus, ir leidžia jiems ilgiau išlikti atmintyje, teigia Jessica Payne, mokslų daktarė, Notr Damo universiteto Miego, streso ir atminties laboratorijos direktorė. Vėlgi laikas labai svarbus; tai, ką ką tik išmokote, turi būti jūsų galvoje neilgai trukus iki miego. Pavyzdžiui, jei ruošiate prezentaciją trečią valandą, užrašus peržiūrėkite prieš eidami miegoti.
