Ir savo gerumą paskirsto visiems: ne tik žmonėms, bet ir likimo nuskriaustiems gyvūnams. Savo pavyzdžiu ji siekia įkvėpti ir kitus – tiki, kad pavyzdys ir įkvepia, ir paskatina.
– Agne, nors šiandien dažnas linkęs pabrėžti, kaip sunku spėti paskui beprotišką gyvenimo tempą, laiko geriems darbams tu randi nuolat. Iš kur tas noras padėti kitiems?
– Pakankamai dažnai pastebiu, kad tie, kurie zyzia nieko nespėjantys, dažniausiai daugiausia laiko ir investuoja į burbėjimą, neva to laiko nėra. Būna, prigaunu ir aš save pabumbant, bet tada primenu sau, kad aš nei vaikų neturiu, nei didelių problemų, taigi ne man, tikrai ne man skųstis. Koks ten pasakymas yra? Beyonce savo dienoje valandų juk turi tiek pat!
Kalbant apie mano atliekamus gerus darbus, žodis „nuolat“ nelabai tinka – nenoriu prisiimti laurų ten, kur jų verti kiti žmonės. Stengiuosi įprasminti savo buvimą čia, nenoriu tebūti vartotoja, todėl kažką duoti, padėti ar pasidalinti man šiuo metu labai svarbu.
– Dažnai žmonės daryti gerus darbus užsinori kalėdiniu laikotarpiu. Ar ir tau tas noras tuomet paūmėja? Kodėl?
– Taip, kaip prasidėjus šaltajam sezonui vieni kitus „apkrečiame“ nosies varvėjimu, taip ir kalėdiniu laikotarpiu sunku nepasigauti šventinio viruso. Aplinka mirga marga, žmonės šypsos, visur ta širdį paliečianti muzika, karštas vynas ir nosį vis viliojantis mandarinų kvapas. Turėčiau būti geležinė, kad nesuminkštėčiau.
– Nors tradiciškai gerumu užsikrečiama per Kalėdas, tu pagalbos ranką kitiems reguliariai tiesi ištisus metus. Papasakok apie savo iniciatyvas – žinia, kad nuolat stengiesi padėti beglobiams gyvūnams. Kodėl?
– Gyvūnus reikia gerbti ir mylėti taip pat, kaip ir žmones, nes jie – taip pat svarbi šio pasaulio dalis. Laiko, kiek prisidedu prie pagalbos pūkuotiesiems, neskaičiuoju, bet, kiek pamenu save iš vaikystės, abejinga jiems niekada nebuvau: tempdavau į namus iš gatvės sužeistus, o kaime vos radusi iš lizdo iškritusį paukštelį visad pasiimdavau globon.
Pamenu, kažkada namuose dvi savaites auginome sužeistą kėkštą, kuriam davėme Prano vardą, nes labai rimtas atrodė. Vėliau su tėvais paleidom į laisvę, į netoli nuo namų esantį mišką. Viliuosi, kad sukūrė šeimą, gyvena gerai.
Turėti galią kažkam padėti ir tai išties padaryti – jausmas puikus.
Turiu ir katę Salomėją iš gyvūnų prieglaudos, „mandrumo“ neišpasakyto. Seniau sakydavau, kad jei ir toliau ana tokia bus, į prieglaudą grąžinsiu, bet gyvūnai supranta ir klauso, todėl kelis kartus po barnių ir siurprizų spintoje, nieko jai nebesakau.
Turėti galią kažkam padėti ir tai išties padaryti – jausmas puikus. Aš puikiai suprantu, kad pasaulis tobulas nebus, visų kačių neišgelbėsiu, bet žinojimas, kad tada, kai galėjau nusisukti, to nepadariau, daro mane laimingesnę. Tokią save aš myliu labiau.
– Visgi tikriausiai atsirastų tokių, kurie sakytų, jog svarbiau nei gyvūnui visų pirma yra padėti žmogui. Ką atsakytum taip kritikuojantiems?
– Visada atsiras kažkas, kuris kažką sako, bet ar dėl to kažko aš gyvenu? Mes per dažnai leidžiam aplinkos triukšmui trikdyti pokalbį su savimi.
– Papasakok apie savo iniciatyvą paremti moksleivius prieš rugsėjo 1-ąją, kai skurdžiau gyvenančių šeimų vaikams drauge su bendraminčiais parūpinate mokyklai būtinų prekių – kaip ji gimė? Kiek metų jau tai darai?
– Iniciatyvos autorė yra Ieva Krivickaitė. Jauna mergina, turinti didelę širdį. Kartais jai pavydžiu mokėjimo bendrauti su žmonėmis, talento užjausti. Aš emociškai per silpna realiam kontaktui, todėl savo pagalbą vaikams teikiu organizuodama paramą. Kita vertus, kiekvienas esame skirtingas, todėl ir darbai skiriasi. Svarbiausia – pasiektas tikslas.
Akcija startavo prieš trejus metus. Ieva man pasiūlė prisidėti, ir aš nedvejodama sutikau. Projektas man labai patinka – juk taip mes prisidedame ne tik prie tų vaikų šviesesnio rytojaus, bet ir savo šalies ateities. Tai ne tik apie vaikus, tai – apie mus.
– Kaip vaikai priima tokią paramą?
– Su džiaugsmu! Didžiausią jį sukelia spalvoti pieštukai ir flomasteriai. Juk visi norime gyventi apsupti spalvų.
– Gelbėji kates, tiesi pagalbos ranką vaikams... Ar yra dar kokių tavo gerumu paremtų darbų, apie kuriuos kol kas nežinome?
– Nesu tikra, ar tai galima įtraukti į gerų darbų sąrašą, bet vasarą buvau sugalvojusi sau pramogą ir nuoširdžiai ją vykdžiau: liepiau sau kiekvieną dieną pasakyti kitam bent vieną komplimentą. Tiesiog supratau, kad labai daug mano gražių minčių apie kitus taip ir neištrūksta į laisvę, daug meilių žodžių, kurie nugula ant liežuvio galo, taip ir nepasiekia kito ausų. O kodėl?
Paklausiau savęs, kodėl man taip lengva pyktis ir svaidytis blogybėm, o kažką gražaus ištarti taip sunku. Ir pradėjau laužyti savus ledus. Buvo keista ir sunku. Ne tik man. Dažnas nepažįstamasis krūptelėdavo, pažiūrėdavo keistai, kiti paklausdavo – gal tyčiojuos? Ledus laužiau ne tik savus. O vėliau įsijaučiau, ištiko azartas: kartais ir dešimtimis per dieną „pavarydavau“. Ir žinot ką? Kuo daugiau komplimentų sakiau kitiems, tuo daugiau jų pati sulaukdavau. Pabandykit.
– Kokią grąžą tau teikia visi šie geri darbai – ar gerumas atsiperka?
– Aš labai tikiu sėkmės avansu principu. Tikiu, kad duodamas kažką gero kitam, vėliau sulauksi dvigubai. Patiko skaityta turtuolio Rokfelerio mintis, kad jei būtų iškart žinojęs, jog visata taip veikia, būtų dalinęs žmonėms ne centus, o dolerius.
O grąžą aš jaučiu. Štai, pavyzdžiui, nusprendžiau nudžiuginti drauges ir iš ryto pripirkau pyragėlių. Einu aš su tomis lauktuvėmis gatve ir randu 10 eurų – dvigubai, kiek išleidau. Užleidžiu vietą eilėje, ir kažkokiu mistiniu būdu vietoj vienos ledų porcijos gaunu dvi. Mes turim akis, bet taip dažnai nematom, o juk aplinka mums nuolat siunčia signalus.
– Yra posakis, neva gerus darbus reikia daryti tyliai. Kaip tu manai?
– Per didelis viešumas mažina tikrumo kiekį, bet apie gerus darbus kartais šnekėti reikia. Tai rodo pavyzdį, tai įkvepia, tai paskatina.
– Agne, šiemet esi „Coca-Cola“ Kalėdų ambasadorė. Kokiais gerais darbais ketini stebinti savo artimuosius, o, galbūt, ir nepažįstamuosius visą gruodžio mėnesį?
– Ką tik grįžau iš ilgos kelionės, todėl dar nespėjau pilnai įlipti į šventinį traukinį. Esu labai impulsyvi, dovanų ir staigmenų neplanuoju iš anksto – dažniausiai jų idėjos gimsta netikėtai, ir kol kas dar niekada nenuvylė. O jei kartais taip nenutiktų – visada yra saldumynai. Daug saldumynų.
Visą gruodžio mėnesį „Coca-Cola“ kviečia daryti gerus darbus ir skleisti džiaugsmą. Savo šventinės užduoties ieškok ant kalėdinės „Coca-Cola“ pakuotės. Nes mums reikia daugiau Kalėdų senelių!
15min iniciatyva „Šiemet buvau geras“ kviečia dalintis gerais darbais, paviešinti geradarius!
Jeigu žinote, kad šalia jūsų gyvena geroji fėja ar gerasis naminukas, bet jis yra per daug kuklus, kad pats pasigirtų, parašykite mums apie jį – mes susisieksime ir pakalbinsime. Rašykite el.paštu buvaugeras@15min.lt (turi būti nurodytas vardas, pavardė, telefonas, trumpas gero darbo aprašymas ir nuotrauka arba video).
Istorijas bei jų herojus galite siūlyti iki š. m. gruodžio 16 d. Atrinktas istorijas su jų geradariais skelbsime 15min portale. Pagausinkime gerumo, kad ta šiluma paliestų kuo daugiau širdžių!
