Kelionė iš Vilniaus į Kauną buvo gana ilga ir įtempta. Abu buvom po darbo, o aš, kaip ir dera moteriai, užtrukau besiruošdama, tad išvažiavome valanda vėliau nei planavome…
Stipriai lijo, o tai dar labiau gadino mūsų planus. Automobilyje tvyrojo keista atmosfera – tarsi turėtume džiaugtis, kad šiandien jau metai, kaip esame kartu, tačiau Jis buvo kažkoks įsitempęs. Nenoriai juokavo ir susimąstęs žiūrėjo į kelią. Žinojau, kad Jis toks – mėgsta viską atlikti pagal sumanymą, o dar mano vėlavimas ir lietus… Nenorėjau jo blaškyti, tad stengiausi tyliai sėdėti ir laukti, kol pagaliau pasieksim savo tikslą. Mąsčiau apie praėjus metus ir kaip gera, kad turiu Jį…
Mintimis vis grįždavau į 2011-uosius. Tų metų rudenį pradėjau dirbti vienoje nedidelėje įmonėje, kur ir susipažinau su savo princu. Keista, tačiau pradžioje jo atžvilgiu buvau visiškai neutrali. Jis taip pat nežiūrėjo į mane… Dabar juokaujame, kad jis net minties neturėjo apie mane, o ir man jis išvis nei gražus, nei protingas atrodė!
Viskas atsirado palaipsniui, ir dabar dega taip, kad, atrodo, visą gyvenimą taip buvo ir bus… Po metų nuolatinio bendravimo ir pietavimo kartu ėmėme vienas kitam patikti. Galiausiai lapkričio mėnesį bendradarbių draugystė peraugo į laimingos porelės santykius. Matydavomės darbe kasdien, vakarais vėlgi leisdavome laiką drauge.
Buvimas kartu vis labiau džiugino. Žinoma, buvo visko – ir aikščiojimų, ir pykčių dėl smulkmenų, kažkokių keistų (žiūrint iš dabarties perspektyvos) principų, tačiau taip pat buvo daug nuostabių akimirkų, savęs ir mylimojo pažinimo.
Pirmieji metai nugludino mūsų „kampus“ ir prabėgo labai greitai. Galvoje sukosi mintys, apie laimingiausias mūsų akimirkas, kiek daug juokingų nutikimų turėjome, viduje buvo taip šilta šilta…
Kai atvažiavome, lietus buvo nurimęs. Aplink buvo tamsi lapkričio naktis. Iš tiesų, abu nemėgstam rudens, bet tuomet buvo gera, nes buvom kartu. Taip jau išėjo, kad švęsti savo pirmąsias metines sumanėm prašmatniai: viešbučiai yra prigalvoję tiek daug romantiškų dalykėlių įsimylėjėliams, tad pabandėm pasinaudoti jų teikiamomis paslaugomis ir išsirinkom pasiūlymą: „Romantiška naktis Šatijų dvare“…
Taip pat skaitykite: Ingos sužadėtuvių istorija. „Man pasipiršo ant didžiausio akmens tilto Europoje“
Po tokios keistos kelionės norėjosi kuo greičiau gauti kambario raktus ir užsirakinti dviese. Tą ir padarėm. Kol aš laksčiau iš vieno kampo į kitą, džiūgaudama, kad turim šampano ir šūkaudama savo mylimajam: „Pažiūrėk, koks kambarys!!!“, „Ei, yra antras aukštas, aš nueisiu, gerai?“, mano brangusis nedaugžodžiavo ir nėrė į vonios kambarį.
Antrajame aukšte buvo didžiulė lova, o ant jos žiedlapiais išdėliota širdelė, ant spintelės pridėliota žvakučių. Mane tai pritrenkė, buvo nepaprastai gražu! Iškart nusirengiau savo švarkelį, susitvarkiau po kelionės sugulusius plaukus ir laukiau mylimojo. Norėjosi tokioje aplinkoje atrodyti pritrenkiamai. Ir man pavyko – tik užlipęs laiptais jis apsikabino mane per liemenį ir stipriai stipriai priglaudė prie savęs. Aistringai bučiavomės ir džiaugiamės, kad draugystės metines sugalvojome švęsti čia – tokioje romantiškoje aplinkoje.
Atrodė, laikas sustojo, buvome tik mes. Nieko netrūko – tik Jis ir aš... Pasodinęs mane ant lovos krašto, brangusis manęs paprašė užsimerkti. Nesupratau tokio jo noro, tačiau sutikau su visomis sąlygomis. Viskas vyko gana greitai, bet mintyse dar spėjau pagalvoti, kad gėlių jau padovanojo, tai kas čia vyksta?!
Atsimerkusi pamačiau jį klūpantį prieš mane. Visas pabalęs iš jaudulio jis klūpėjo prieš mane su žiedu rankose ir, nuoširdžiai žvelgdamas į akis, paklausė: „Ar būsi mano amžinai?“
Tą pačią akimirką velniop nuėjo mano makiažas – pradėjau verkti ir tuo pačiu juoktis. Apėmė nepaprasti jausmai – viduje virpėjau, širdis plakė lyg pašėlusi, iš akių byrėjo laimės ašaros, o ištarti žodžių negalėjau… Puoliau jam ant kaklo ir rankomis stipriai jį apsivijau. Truputį atsipeikėjusi bei atsitraukusi, sulaukiau Jo klausiamojo žvilgsnio ir ilgojo „Taaaaaaaaaaai?“. Tik tuomet ir sugebėjau ištarti lemtingąjį „Taip“.
Taip pat skaitykite: Gintarės sužadėtuvių istorija. „Vaikinas man pasipiršo po mūsų šuolio parašiutu“
Šampanas ir naktis buvo nuostabi. Mėgavausi kiekviena su mylimuoju praleista akimirka, o sužadėtuvių žinią artimiesiems pranešėme tik po savo meilės savaitgalio. Norėjosi pabūti dviese. Pabūti dviem laimingiems ir įsimylėjusiems.
***
Šiandien sužadėtuvių dieną atsimenu labai ryškiai ir su didele didele šiluma. Viskas buvo taip nuoširdu ir tikra. Kaip vėliau išsiaiškinau, jis beprotiškai jaudinosi, todėl kelionėje buvo nekalbus. Visaip mąstė, kur padėti žiedą su dėžute, kad man jis būtų staigmena ir nespėčiau jo ankščiau laiko surasti.
Nors kelnių kišenėje patogiausia, tačiau iškart pastebėsiu… Situaciją išgelbėjo laiptai į antrą aukštą ir stebuklingoji žiedlapiais puošta lova. Kol aš viršuje džiūgavau atradusi tokį grožį, maniškis spėjo viską susidėlioti ir apgalvoti, tad viskas susidėjo į savo vietas, ir sužadėtuvių akimirka buvo iš širdies į širdį.
Esu labai laiminga ir žinau, kad Jis yra mano žmogus. Neabejoju savo pasirinkimu ir esu tikra, kad gyvensim taip, kaip pasakose – ilgai ir laimingai. Šį rudenį mes tuokiamės, tad mūsų laukia naujas gyvenimo etapas. Cha, jis vėlgi, pradėtas rudenį!
P.S. Norėtųsi tik pridėti, kad mano mylimasis, tądien buvo su kostiumu. Dar kartą įsitikinau, kad vaikinas su kostiumu – pats seksualiausias, pats nuostabiausias… Ir joks drabužis nesuteikia tiek daug vyriškumo, kaip šis!
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Kaip aš susižadėjau“ (konkurso sąlygas rasite čia).
Jame dalyvauti galite ir Jūs! Rašykite ir siųskite romantiškas, šiltas bei jaudinančias istorijas konkursui adresu konkursai@ji24.lt.
- Dviejų piršlybų istorijų, kurias atrinks redakcijos sudaryta komisija, autoriams atiteks po dvigubą kuponą masažo paslaugoms ajurvedos centre „SPA Shanti“ (vieno kupono vertė – 29 eurai (100 Lt)). Taigi, jei jūsų istorija laimės, gausite 2 kuponus.
- O skaitytojų balsų daugiausia surinkusios istorijos autorius galės džiaugtis grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ dovanų čekiu visoms paslaugoms (čekio vertė – 87 eurai (300 Lt)).
Jūsų istorijų laukiame iki š. m. vasario 12 d. (ketvirtadienio).
Visas iki šiol atsiųstas istorijas paskaityti galite, paspaudę čia.
