„Žiežmarių gėlės“ agronomė Audronė Žebrauskienė apie smidrus gali pasakoti valandų valandas, yra išleidusi knygą „Smidrų auginimas, laikymas ir perdirbimas“, todėl pakalbinome specialistę apie tai, kaip mums patiems užsiauginti šių nuostabių ir gardžių daržovių.
„Smidrai atsirado labai seniai, jie tiesiog buvo pamiršti – šį augalą galite pamatyti bet kuriame senesniame darželyje. Dėdavome smidrus į puokštes, o kad galime valgyti, pamiršome“, – juokiasi A.Žebrauskienė.
– Kuo smidrai ypatingi?
– Vaistinis smidras yra labai universalus augalas, nes tinka ir darže, ir gėlyne. Pavasarį valgome ūglius, o vasarą smidrai gali atlikti estetinę funkciją, pavyzdžiui, tarnauti kaip gyvatvorė.
Maistingiausia yra smidrų galvutė, joje daugiausiai naudingų medžiagų. Šaldytuve reikėtų laikyti juos stačius, tik ne per ilgai – tai daržovė, kuri yra valgoma šviežia. Svarbu smidrus atvėsinti, kad jie ilgiau išliktų švieži, kitu atveju galvutė pradeda skleistis ir smidrai praranda savo prekinę išvaizdą.
Ūgliuose yra labai daug naudingų medžiagų – kalio, kalcio, magnio, karotino, mineralinių medžiagų, vitamino E, A, B, folio rūgšties, cinko. Smidruose esančios naudingosios medžiagos teigiamai atsiliepia ir nervų sistemai, gerina miegą, atmintį, stiprina imunitetą.
– Nuo ko reikėtų pradėti smidrus auginti?
– Paprasčiau rinktis smidrų daigus. Smidrų daigai gali būti A ir B klasės. A klasės daigai būna stipresni, jie sveria iki 70 g ir tai yra garantija, kad kitais metais sulauksime gausesnio derliaus. Šiais metais pasodinę daigus derliaus galime tikėtis tik kitais metais. Sodinti geriausia balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, kadangi žemė yra drėgna, neišdžiūvusi ir tokiu metu yra galimybė įsigyti daigų.
Daigų šaknys yra labai ilgos ir turėtų būti trumpinamos, nes jeigu mes pasodinsime daigus į žemę, šaknys gali užsilenkti arba likti dirvos paviršiuje ir dėl šios priežasties išdžiūti, neatlikti savo funkcijos. Šaknis reikėtų nutrumpinti ties ta vieta, kur jos pradeda plonėti. Sodindami daigus, kad ir nedideliame plotelyje, turime sodinti juos viena kryptimi. Jeigu pasodinsime daigus su pagrindiniu pumpuru skirtingomis kryptimis, augalai išsivaikščios į skirtingas puses ir neturėsime vienos eilutės.
Kadangi tai yra daugiamečiai augalai ir augs daug metų (iki 15–20 metų) vienoje vietoje, daigą reikėtų pasodinti tvirtai. Smidrai – ta daržovė, kurią galime auginti ekologiškai, kadangi jie labai mėgsta organines trąšas. Jeigu turime perpuvusio mėšlo, komposto, galime į vagos dugną jų įdėti. Smidrai sodinami į 15–22 cm gylio padarytus griovelius. Ant komposto kaupelio paskleidžiamos smidrų šaknys ir jie užberiami žemėmis. Po 3 savaičių užaugs daigai ir tada mes pradėsime formuoti vagą.
– Ką reikėtų žinoti, jeigu smidrus sėjame iš sėklų?
– Užsiauginti smidrų gali kiekvienas. Jeigu sėjate smidrus iš sėklų, reikėtų žinoti, kad sėklos dygsta ilgai – joms reikia daug drėgmės ir šilumos. Jeigu būtų 24–25 laipsniai šilumos ir daug drėgmės, tai sėklos sudygtų maždaug per savaitę, tačiau jeigu bus sausa, gali užtrukti ir iki kelių mėnesių. Daigelis būna labai plonas – kaip siūliukas, kartais tiesiog pranyksta tarp piktžolių. Patarčiau sėti į daigyklą dar vasario mėnesį, o gegužės mėnesį perkelti į lauką.
– Kokia žemė smidrams patinka labiausiai?
– Smidrams tikrai netiks rūgšti žemė, nors jie nėra labai reiklūs augalai. Tinkamiausias dirvos pH – 6,5–7,0. Smidrams tinka labai įvairi žemė – tiek ir priemolis, priesmėlis, aišku – molis netiks, o dėl durpių kyla iššalimo rizika. Jie nėra labai jautrūs dirvai, tik svarbu, kad gruntiniai vandenys būtų ne arčiau kaip 1,50 m nuo šaknų. Šaknys auga gilyn, todėl tokiu atveju smidrai gali užmirkti ir pradėti nykti.
– Ką reikėtų žinoti apie derliaus nuėmimą?
– Pasodinę daigus, derlių imsime kitais metais, nors žmonės dažnai nori jau pirmaisiais metais nusipjauti vieną kitą ūglį. Tačiau to daryti nepatartina, nes mes atimsime iš ūglio maistines medžiagas ir jis nesutvirtės, neduos tokio derliaus kitais metais, kokio norėtume. Po to, kai nuimame derlių, smidrus paliekame toliau augti – savo duoklę jie atidavė, todėl jie toliau turi kaupti maisto medžiagas ir formuotų naujus pumpurus, ruoštis kitiems metams.
Rudenį, kai nuruduoja smidrų stiebai, baigiasi vegetacija, tuo metu reikia būtinai juos nupjauti, nukirpti prie pat žemės. O jeigu to nepadarome, tuomet reikia išrauti pavasarį. Viena, tai labai šiurkštūs stiebai, susipjaustysite rankas, o antra, jie trukdo augti naujiems ūgliukams.
Kiek ūglių galime gauti iš vieno pasodinto daigo? Jeigu yra keturių asmenų šeima ir labai mėgstantys smidrus, aš rekomenduočiau auginti ne mažiau kaip 20 daigų. Iš vieno augalo pirmaisiais derėjimo metais nusipjausime 1–3 ūglius, vėliau jų daugės, tačiau jeigu norime sočiai pavalgyti, pavaišinti svečius, sodinti smidrų reikėtų daugiau.
Kaip nuimti derlių? Svarbu smidrą pjauti įstrižai, iš giliau, peilio galiuku. Pjauname skersai, kad nepažeistume po žeme esančio ūgliuko, nes mes jo po žeme nematome. Po to, kai nupjausime įstrižai ir nuplausime, tuomet reikėtų pjauti tiesiai, sulyginti, kad sumažintume garavimo plotą.
Nebijokite smidrų ūglių nupjauti, nes kuo daugiau pjaunate, tuo daugiau jie leidžia ūglių. Dažnai žmonės namuose turi vieną augalą ir galvoja, kad jeigu išpjaus, tai jis nebeužaugs. Iš tikrųjų būtina pjauti, nes jie auga labai greitai, o jeigu nenupjausite, derliaus neturėsite. Išpjaudami ūglius derliaus galite turėti net iki Joninių.
– Ar reikia papildomai smidrus laistyti?
– Nebūtina, nes sodiname gana giliai. Šaknys auga gilyn ir drėgmės joms pakanka. Tai labai gajus ir gerai augantis augalas, tačiau sausringu metu daigus laistyti reikėtų. Labai svarbu smidrus ravėti, purenti tarpueilius, patręšti, apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų.
Patariama ir apmulčiuoti durpėmis ar kompostu dar rudenį, nes pavasarį jau galime nebespėti, o vėjas labai greitai išdžiovina žemę. Durpės padeda išsaugoti drėgmę, lengviau išdygsta ūgliai.
