Iki trijų šeimų grįžimo namo liko visai ne daug
Šiandien J.Davidonis žinomas kaip projekto „Paberžinukai“ iniciatorius. Jau pusantrų metų jis pluša stengdamasis atstatyti Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, sudegusį didelį namą, kuriame iki tol gyveno trys šeimos. Pagalbos ranką vyras ištiesė savo iniciatyva, vos tik sužinojo apie nelaimę.
Vasaros pabaigoje buvo tik vos iškeltos sienos, tačiau šiandien padaryta apie 80 proc. darbų. Beliko tik baigti apšiltinti namą, nes šiuos darbus teko sustabdyti įsibėgėjus žiemai, bei įrengti vidines patalpas.
„Vienai šeimai butą jau įrengėme, liko dar du. Ta šeima buvo vienintelė, apdraudusi savo būstą. Kol stačiau namą, draudimas per tą laiką išmokėjo šiek tiek pinigų, kurių užteko vidinei apdailai. Todėl ten viskas vyksta greičiau. Beje, ši šeima nėra visai beviltiškoje padėtyje, turi butą ir Vilniuje.
O štai kitos šeimos šioje vietoje gyvena nuolat. Tai buvo jų vieninteliai namai. Viena šeima iki gaisro susispaudusi gyveno vieno kambario bute, naujajame name praplėtėme jiems teritoriją, jie turės dar vieną kambarį“, – pasakojo pašnekovas.
Bando užkrėsti gerumo virusu ir kitus
Pasak jo, jei būtų pinigų, namą jis būtų baigęs per mėnesį, tačiau iš tiesų šios statybos nekainuoja tūkstančių. Namas, toks koks yra, iškilo maždaug už 10 tūkst. eurų - tiek buvo iki šiol paaukota projektui. Tuo tarpu namui dar esant be langų, atvykęs santechnikas spėjo, kad darbų padaryta jau ne mažiau nei už 50 tūkst. eurų – jis pats namą statosi, tad žino.
„Aš stengiuosi pritraukti įmonių, kad jos padėtų, prašau jų paremti statybinėmis medžiagomis. Man atrodo, kad reikia skatinti įmones užsiimti labdara, dalintis. Pagaliau darydamos gerus darbus jos užsidirba gerą reputaciją, o tai geriausia ir pigiausia reklama.
Iš tiesų pinigų daug nereikia, reikia medžiagų ir darbo rankų. Žinoma, norint pirkti visas medžiagas, reikėtų daug pinigų. Pavyzdžiui, sienas reikia apdėti gipso plokštėmis.
Jei atsirastų įmonės, kurios galėtų jas padovanoti, ar atsirastų žmonių, kuriems po remonto liko gipso plokščių, pinigų klausimas būtų išspręstas. Tačiau taip gali ir mėnuo praeiti, kol surinksi kelias gipso plokštes. O kol šis darbas nepadarytas, negalima montuoti radiatorių ir pradėti kitų darbų. Aišku, tokiu atveju geriau ne laukti, o pirkti. Jei būtų daug pinigų, viską būtų galima pabaigti per mėnesį. Kai pinigų nėra ir tenka ieškoti, kas galėtų prisidėti prie namo statybos, tada darbai išsitempia laike“, – aiškino J.Davidonis.
Vyras džiaugėsi, kad atsirado firma, kuri pasisiūlė išbetonuoti grindis, taigi liks visai nedaug – išvedžioti elektrą, santechniką, sudėti grindis, paruošti ir nudažyti sienas. Būtent šiems darbams trūksta darbo rankų.
Vyro moto – svarbiausia nelaukti dėkingumo
Paklaustas, kaip sugebėjo per šiuos pusantrų metų neprarasti motyvacijos užbaigti projektą, juolab kad pats turi šeimą, kuria tenka pasirūpinti, J.Davidonis prisipažįsta, kad jeigu projektą būtų pradėjęs daryti dėl šlovės, jau seniai viską būtų metęs.
„Darau todėl, kad reikia daryti, o tuomet viskas kažkaip vyksta tarsi savaime. Mano įkurtas fondas gyvuoja metus. Per tą laiką pastačiau namus šešioms šeimoms. Tai buvo daug mažesnės apimties statybos, todėl viskas vyko greičiau, be to, vietiniai žmonės daug padėjo.
Dažnai sulaukiu klausimo, kodėl tai darau. Tačiau pamatę rezultatą, žmonės nustoja klausinėti ir netgi patys prisideda. Visiems Lietuvos žmonėms namų nepastatysiu, bet norisi, kad mano pavyzdys įkvėptų ir kitus, kad atsirastų daugiau tokių žmonių.
Kiti žmonės gerai pasijaučia, kai kažkam atiduota savo nereikalingus daiktus ir drabužius, bet aš nevadinu to labdara. Juk žmonėms tai nieko nekainuoja, jie tiesiog atsikrato tuo, kas jiems nereikalinga. Kai darai gerą darbą, jokiu būdu neturi jaustis, kad tu aukojiesi dėl kitų, nes tuomet norėsis už tą auką kompensacijos – pagarbos, pagyrimo, kokios nors naudos. Tokiu atveju nereikia vaidinti, kad tu norėjai padaryti kažką gera.
Gera tu darai dėl to, kad tiesiog reikia daryti. Jei matai, ant žemės gulintį žmogų, juk nepraeisi pro šalį, o pakelsi jį. Taigi nereikia laukti dėkingumo, nes jo laukdamas labai greitai pavargsi“, – svarstė pašnekovas.
Rūpi daugiau nei pastatyti namą
Beje, vyrui rūpi kur kas daugiau nei vien pastatyti namą.
„Dar man norisi pajudinti situaciją dėl išmokų netekus namų. Šiuo metu jos labai mažos – 900 eurų, o juk žmonės lieka be nieko. Gal reikėtų įvesti privalomą draudimą, kitų priemonių, kad žmonės būtų saugesni. Dabar pasiekėme tik tiek, kad visiems privalomai reikės įsirengti dūmų detektorius. Bet kuo jie padės, jei tavęs tuo metu nebus namuose? Šitie namai sudegė, kai žmonių namuose nebuvo.
Taip pat žinau, kad daugelio senų namų elektros instaliacijos nepatempia dabartinių apkrovų. Būtent dėl to dažnai kyla gaisrai. Gal ir apie tai reikėtų pagalvoti?“ – teigė J.Davidonis.
Nuo ko viskas prasidėjo
Vilnietis atviravo, kad ši jo veikla, kurios jis nebegali mesti, prasidėjo labai netikėtai. Draugas statė namą ir liko plytų, kurias jis norėjo kam nors atiduoti.
„Įdėjau skelbimą į „Facebook“, ir man paskambino vienišo tėvo, kuris su vaikais ir jų seneliu glaudėsi tvarte, giminaitė. Jų namas sudegė ir jie neturėjo kur kitur prisiglausti. Supratau, kad tos kelios plytos joms nelabai padės, o kadangi visą gyvenimą užsiėmiau statybomis, nusprendžiau tą tvartą paversti trijų kambarių butu.
Patyręs, kad tai įmanoma, kad aplinkiniai žmonės padeda, pagalvojau, kad galima padėti ir kitiems bėdoje atsidūrusiems žmonėms.
Buvo atvejų, kai kaimynai mane atkalbinėdavo: esą neverta prasidėti, vis tiek jie pragers tą namą. Ne paslaptis, kad kaimuose alkoholis – didelė problema. Tačiau aš visada matau ir kitą pusę – kad vaikai neturi, kur gyventi. O nuostabiausia, kad įpusėjus darbams tie patys kaimynai, kurie mane atkalbinėdavo, patys ateidavo man padėti“, – pasakojo J.Davidonis.
Paskatina spręsti su alkoholiu susijusias problemas
Pats vyras visiškai nevartoja alkoholio ir nevengia kitus paskatinti tapti blaivininkais.
„Bent jau stengiuosi pagelbėti, užvedu ant kelio. Juk tie žmonės, visą gyvenimą praleidę savo kaime, nežino, kad galima gyventi kitaip, tokio pavyzdžio, kaip aš, niekada nėra matę. Jiems atrodo, kad gerti yra natūralu.
Jie jaučiasi man be galo dėkingi, o aš aiškinu, kad didžiausia padėka man bus, jeigu jie susitvarkys gyvenimą. Aš prašau juos išsaugoti tai, ką mes visi kartu padarėme, kad po metų nereikėtų visko išparduoti už skolas.
Tai juos paskatinta keisti savo gyvenimo būdą. O kai žmonės nustoja gerti, jie labai greitai ir darbą susiranda, ir viskas ima vykti sklandžiau. Jie tiesiog pamato, kad išsisprendus pagrindinei problemai – atsiradus, jaukiems šiltiems namams, reikia visiškai mažai – nebegerti. Ir jie po truputį ima spręsti su alkoholiu susijusias problemas“, – džiaugėsi pašnekovas.
Norintys ir galintys paremti J.Davidonio iniciatyvą sugrąžinti šeimoms namus tai gali padaryti taip:
Labdaros paramos fondas „Vienas už visus, visi už vieną“
A/s: LT447300010151039419
Paypal: juliusdavidonis@gmail.com
Mokėjimo paskirtis: „Paberžinukų“ namo atstatymui.
Norintieji prisidėti savo rankomis ir energija gali susisiekti su J.Davidoniu nurodytu el. paštu arba socialiniame tinkle „Facebook“.
