„Mes esame savo pačių gyvenimo dirigentai“, mėgsta sakyti aktorė B.Tiškevič ir naujai sukurtos „Daugiau balanso“ formulės kontekste dalinasi savo patirtimi bei atradimais apie tai, kaip ji sąmoningai siekia balanso savo gyvenime.
– Iš jūsų viešojo profilio matosi, kad daug dėmesio skiriate savijautai, harmoningam gyvenimui. Ką jums reiškia balansas?
– Taip, balansas man yra svarbi siekiamybė. Todėl stengiuosi nepamesti galvos dėl darbų ar profesinių tikslų. Vis primenu sau, kad turiu pasirūpinti savo emocine ir fizine sveikata, socialiniais ryšiais ir malonumais. Darniai ir harmoningai jaučiuosi tada, kai pavyksta tai suderinti, kai einu per dienas atpalaiduotais pečiais ir su šypsena.
– Kaip atpažįstate, kad praradote balansą?
– Tampu irzlesnė, iššūkiai atrodo sunkesni, negu yra iš tikrųjų, sunkiau keliuosi rytais, nejaučiu motyvacijos ar prasmės daryti dalykus, kurie anksčiau mane labai domino.
– Kaip išeinate iš šios būsenos ir vėl atkuriate balansą?
– Skiriu daugiau laiko poilsiui, miegui, būnu gamtoje arba SPA, paskaitau mėgstamą knygą ar pasižiūriu visą serialo sezoną. Savo pareigas laikinai pakabinu ant pakabos ir pasirūpinu savo gera savijauta.
– Kaip planuojate savo laiką?
– Turiu planą. Žinau, ką noriu nuveikti per artimiausius 5 metus. Tad prieš prasidedant naujiems metams, gruodžio 31 dieną, аpžvelgiu praėjusius metus, padėkoju sau už išmoktas pamokas, įveiktus tikslus ir atrastus dalykus. Tuomet susiplanuoju kitų metų tikslus. Išskaidau juos po keletą žingsnių kiekvienam mėnesiui. Prieš prasidedant mėnesiui, pabrėžiu sau, ką man svarbiausia per šį mėnesį nuveikti. Dienas dažniausiai planuoju laiko blokais.
– Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jau keletą metų vykdo projektą „Daugiau balanso“. Jo metu sukaupta patirtis leido sukurti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę, kuri apima 11 svarbiausių ir didžiausių gyvenimo sluoksnių: šeimą, darbą, sveikatą ir fizinę formą, miegą, asmeninį laiką, emocinę sveikatą, intelektualinę veiklą, dvasingumą arba religingumą, bendruomenę ir socialinius ryšius, namus ir buitį ir visa, kas telpa tarp jų kaip „iššvaistytas/užpildytas laikas“. Kaip jūs manote, kodėl stovėti ant 11 kojų yra tvirčiau nei ant dviejų (tik darbas-namai ar pan.)?
– Tam, kad žmogus jaustųsi patenkintas savo gyvenimu, jam nepakanka patenkinti maisto, saugumo ir finansinius poreikius. Jeigu pažvelgtume į Abrahamo Maslowo poreikių piramidę, pamatytume, kad tų poreikių yra daugiau, o aukščiausias jų yra saviaktualizacija. A.Maslowo teigimu, tai pasiekęs žmogus yra patenkintas savo gyvenimu, jaučia prasmę, dažnai patiria „nušvitimo“ akimirkas. Tai – aukščiausia mūsų gyvenimo siekiamybė.
Man labai artimos šios mintys, taip pat man atrodo labai svarbu rūpintis savo emocine ir fizine sveikata – nuolat judėti, rūpintis savo psichika. Viskas, ką apleidžiame šiandien, po daug metų gali sugrįžti penkeriopa griaunančia jėga.
– Kurios iš 11-kos balanso formulės sričių jums šiuo metu atrodo svarbiausios?
– Artimi žmonės ir laikas su jais, sveikata, intelektualinis tobulėjimas, kūrybinis ir finansinis augimas.
– Ką jūs darote, kad svajonių gyvenimas (kaip idealiai norite leisti laiką) priartėtų prie realybės?
– Mano geras bičiulis kartą pasakė: svajonė be plano yra debesys. Aš planuoju laiką ir visada stengiuosi, kad mano veiksmai sutaptų su mano mintimis ir svajonėmis.
Tai darau pagal savo pačios sugalvotą sistemą, kuri man puikiai veikia jau 4 metus. Jos dėka spėjau ir knygą parašyti, ir beveik pabaigti du psichologijos bakalauro kursus, ir verslą auginti, ir daug šaunių akimirkų patirti. Su šia sistema esu išleidusi planuotę „Nuostabu“ – tai yra mano pagrindinis įrankis balanso siekimui. Viską rašausi šioje planuotėje, strateguoju ir dėlioju savo laiką taip, kad ir pailsėčiau, ir tikslų pasiekčiau.
– Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pristatyta „Daugiau balanso“ formulė parodė, kad darbo ir asmeninio gyvenimo balanso tema iškelia ir aktualų lyčių lygybės klausimą, nes tradiciškai moterų laikas ir darbas namuose yra neskaičiuojami, nevertinami. Kaip jūs matote lyčių lygybės klausimą ir kokie žingsniai padėtų sukurti pažangą?
– Mes su partneriu neskirstome buities darbų į „moteriškus“ ir „vyriškus“. Buityje kiekvienas darome tai, kas mus mažiausiai erzina – pagal tai ir esame pasiskirstę (juokiasi).
Manau, prie lygybės prisideda tai, kai abu partneriai dirba, realizuoja save profesinėje srityje, tuomet ir finansus galima skirstyti lygiavertiškai, atliepiant kiekvieno poreikius. Bendrus pirkinius perkame pasidalinę perpus, o visa kita – patys nusiperkame tai, ko norime.
Taip pat palankiai vertinu privalomas vaikų priežiūros „atostogas“ abiem lytims. Man atrodo, kad tai išjudintų galybę naudingų procesų. Tai – nauda vaikui, nes jis užmegs ryšį su abiem tėvais. Tai galbūt sumažins moterų patiriamus sunkumus darbo rinkoje, kai darbdavys svarsto, ar apsimoka samdyti vaisingo amžiaus moterį, kuri galbūt tuoj pastos ir išeis „atostogų“. Tai galbūt nuims nuo vyrų tą nuolatinį spaudimą dirbti ir kuo daugiau uždirbti.
Nelygybės sistemoje, kurioje moterims vis dar priskiriami tobulos namų šeimininkės ir supermamos vaidmenys, o vyrams – materialinius turtus generuojančio produktyvaus, tvirto individo vaidmuo, abi lytys gali susidurti su neigiamomis to pasekmėmis: pavyzdžiui, pervargimu, nepasitenkinimu gyvenimu. Dėl to palankiai priimu visas iniciatyvas tai keisti.
Kai mažiau vadovaujamės lyčių stereotipais, turime galimybę atrasti, kas svarbu, įdomu, smagu man pačiam, autentiškai. Ne man, kaip moteriai ar vyrui, o man, kaip žmogui.
