Kodėl priimti komplimentą – misija neįmanoma?
Pastebėkite save, kaip jūs reaguojate į komplimentus. Ar labai sunku, išgirdus, kad esate labai protinga, pagalvoti, kaip puiku, kad jis tai pastebėjo? Sudėtinga vien taip pagalvoti, o padėkoti – dar sudėtingiau. Aš pažengiau jau tiek, kad nebesakau: „Baik tu, ne“. Stengiuosi neprieštarauti, bet retai kada pagalvoju, kad esu verta šio komplimento.
Kai pradėjau galvoti, kodėl aplink mane tokie žmonės, supratau, kad man pačiai reikia keistis. Kartu ėmė keistis ir situacija aplink.
Deja, moterų savivertė menka. Ar įsivaizduojate vyrus, sėdinčius panašioje konferencijoje ir klausančius pranešimo, kaip suprasti moterį? Jiems to nereikia, o mes stengiamės: jeigu jis su manimi blogai elgiasi, aš stengsiuosi elgtis dar geriau… Mes norime įtikti ir patikti vyrams. Gal kalta statistika? Lietuvoje šimtui vyrų tenka 117 moterų. Todėl jeigu esate vieniša, tai normalu, tokia statistika.
Taip pat skaitykite: Santykių ekspertai Mažuoliai pataria. Moters dilema: patikti vyrui ar įtikti?
Jeigu turite vyrą ir jis su jumis gražiai elgiasi, nemuša, negeria, jums labai pasisekė. Jeigu jūsų partnerė yra moteris – pasielgėte logiškai.
Su amžiumi darosi vis sunkiau juoktis, ypač iš savęs
Pastebėjau, kad su amžiumi darosi vis sunkiau juoktis, vis mažiau dalykų atrodo juokingi. O juokas toks svarbus. Ne veltui budistų vienuolių gyvenime juokas užima daug vietos.
Išvyniojęs vienuolis net aiktelėjo: ant jo eilių raudonomis raidėmis tris kartus buvo parašytas žodis „bezdalai“. Vienuolis įsiuto, sėdo į valtį, nuvyko į vienuolyną aiškintis, kodėl iš jo nuostabiausio kūrinio, iš jo nušvitimo, šitaip pasityčiota.
Žinau vieną pasakojimą. Vienas vienuolis nusprendė išvykti į negyvenamą salą, kurioje praleido trejus metus. Pajutęs, kad nušvito, paprašė vienuolyno pasiuntinio, kad atgabentų jam pačio brangiausio pergamento ir švelniausio rašalo. Ir užrašė tokias eiles: „Jauno, doro vienuolio, medituojančio trejus metus vienumoje, nebepajudins iš vietos keturi pasaulio vėjai“. Liepė eilėraštį nugabenti pagrindiniam vienuolyno vienuoliui. Šis su tuo pačiu lapu pasiuntė pasiuntinį atgal. Išvyniojęs vienuolis net aiktelėjo: ant jo eilių raudonomis raidėmis tris kartus buvo parašytas žodis „bezdalai“.
Vienuolis įsiuto, sėdo į valtį, nuvyko į vienuolyną aiškintis, kodėl iš jo nuostabiausio kūrinio, iš jo nušvitimo, šitaip pasityčiota. O pagrindinis vienuolis atsakė: „Sakei, kad nepajudins iš vietos keturi pasaulio vėjai, o trys mažyčiai bezdaliukai visą ežerą privertė perplaukti“...
Manau, kad juoktis yra labai svarbu, ir labai svarbu juoktis iš savęs. Šiuo juoku mes tarsi pasakome: taip, aš netobulas, aš tai žinau, tačiau nesigėdiju, nes netobuli esame mes visi.
Kaip baimė materializavosi į grėsmingą vyrą prie namų
Pastebėjau, kad dalykai, kurie kartojasi gyvenime, dažnai yra atsakymas į svarbius klausimus. Vienu metu prie mano namų atsirado grėsmingai atrodantis vyras, kuris mane sekdavo iki laiptinės. Vos jį pamačiusi, pradėdavau spinduliuoti didžiulę baimę. Buvau policijoje, bet ten išgirdau, kad kol jis nieko nepadarė, man niekuo negali padėti.
Mes bijome to, kas nėra mūsų komforto zona, o stebuklai kaip tik prasideda už jos. Jeigu aš nebūčiau išdrįsusi, nebūčiau nuveikusi daugybės darbų.
Tuomet pradėjau galvoti, kodėl šis vyras seka būtent mane, ir supratau, kad tai susiję su mano baime, kurią dažnai gyvenime jaučiu, beviltiškumo jausmu, kai nieko negaliu pakeisti.
Tuomet pradėjau galvoti, kad atėjo laikas pačiai perimti atsakomybę į savo rankas ir atsistoti ant žemės abiem kojomis... Ir vyras prie mano namų dingo.
Beje, ko moterys labiausiai bijo? Padarėme apklausą socialiniame tinkle. Jos bijo pasenti, būti paliktos, nepatikti, būti atstumtos, susirgti, kalbėti viešai. Tačiau aš pastebėjau, kad baimė – labai geras rodiklis. Kai jūs pagalvojate apie kokią nors svajonę ir staiga pasidaro labai baisu, tai ženklas, kad tai reikia daryti.
Mes bijome to, kas nėra mūsų komforto zona, o stebuklai prasideda būtent už jos. Jeigu aš nebūčiau išdrįsusi, nebūčiau nuveikusi daugybės darbų. Todėl ir jus skatinu išdrįsti, nes noriu gyventi visuomenėje, kurioje moterys yra drąsios, bando, klysta, pripažįsta suklydusios, keliasi ir eina toliau.
