Žvelgiant į Aldonos nuotraukas matyti laimė: kelionės, kai dar buvo galia keliauti, mylima veikla. Moteris ne tik restauruoja baldus, tačiau mėgsta kepti įvairius saldumynus – išėjusi į pensiją kartu su vyru gyvena įdomų ir spalvotą gyvenimą.
„Mano vyras yra vokiečių kilmės, tačiau gimęs Lietuvoje. Kai buvo galima išvykti, atkūrus nepriklausomybę, mes ir išvažiavome – į jo tėvynę“, – pasakojo Aldona.
Lietuvoje Aldona dirbo fizikos mokytoja, o Vokietijoje darbo kryptį teko pakeisti – apie dvi dešimtis metų ji dirbo vietos savivaldybės teisės skyriuje. Beje, feisbukas panaikino atstumus ir sienas – Aldona iki šiol bendrauja su savo buvusiais mokiniais.
Vokietijoje gyvenimus susikūrė ir poros dukterys, čia gimė anūkai. „Man Lietuva labai patinka, tačiau joje gyventi jau, matyt, nemokėčiau. O ir namai juk ten, kur vaikai“, – sakė Aldona.
Pirmas daiktas – lentyna sode
„Kai man suėjo 60 metų, išėjau į pensiją. Svarsčiau, ką reikės veikti. Baldų atnaujinimu šiek tiek tada užsiėmė mano dukra. Pamačiau, koks tai nuostabus dalykas, ir pabandžiau pati. Susižavėjau ir įsimylėjau šią veiklą. Negaliu nustoti. Ieškau visokiausių įdomių dalykų, daug žiūriu, skaitau, domiuosi“, – kalbėjo pašnekovė.
Pirmasis daiktas, prie kurio ji prisilietė, buvo sodo namelyje esanti lentyna. Ji buvo ruda, nedaili, sena.
„Aš ją sode perdažiau baltai ir pagalvojau: koks grožis, kaip vien tik spalva gali pakeisti daiktą“, – pasakojo pašnekovė.
Netrukus pora persikraustė į kitą miestą, o Aldona nutarė savo butą įsirengti naujai, visų pirma atnaujindama baldus: „Man labai patinka balta spalva. Nemėgstu, pavyzdžiui, mėlyno baldo. Noriu, kad namuose būtų gera, šviesu. Mano toks stilius.“
Paveikslas perkeliamas ant medinio paviršiaus
Moteris savo darbais mielai dalijasi feisbuko grupėje „Prieš ir po“. Ji ne kartą girdėjo klausimą, koks tai stilius, kokia technika.
„Kai manęs grupėje klausinėja, domisi – man auga sparnai. Netingiu ir dalinuosi patarimais. Provansas, vintažas? Ne, ne tai. Šis stilius vadinamas shabby chic. Jei verčiant – tai senas daiktas, tapęs prabangiu“, – sakė Aldona.
Nors iš nuotraukų gali pasirodyti, kad tai dekupažo technika, tačiau iš tiesų ne.
„Tai ne dekupažas. Dekupažas yra iš prancūzų kalbos kilęs žodis, kuris reiškia sukarpyti. Dekupažu vadinama technika, kada karpome paveikslėlius, sakykim, servetėles, ir tada juos klijais tvirtiname ant paviršiaus, užlakuojame.
O čia ne. Tai yra technika, kada paveiksliukas perkeliamas į drėgnus dažus. Visų pirma paviršių labai švariai plauni, nuriebini, šiek tiek pašiurpini švitriniu popieriumi. Tada tris kartus dažau, o trečią kartą dažant atspausdintą paveiksliuką dedu į drėgnus dažus.
Jis turi būti atspausdintas ant paprasto popieriaus, tačiau būtinai – lazeriniu spausdintuvu. Ir tada jau dedu ant baldo, tik popierių nutrinti, palakuoti dar reikia. Paprastai tariant, šios technikos esmė – paveikslai perkeliami ant medinio paviršiaus“, – aiškino Aldona.
Verslu užsiimti nenori
Norimų vaizdų moteris ieško specialiose interneto platformose, socialiniuose tinkluose, o baldus perka sendaikčių parduotuvėse: „Be to, baldų randu ir internete, specialiose svetainėse. Galima nusipirkti arba dovanoja.“
Savo atnaujintų baldų Aldona neparduoda, tačiau mielai juos padovanoja. „Dovanoju draugams. Netoliese gyvena ir dukros, turiu keturis anūkus. Jų šeimoms padarau, kas jiems patinka, anūkų kambarius įrengiau. Labai daug yra ir norinčių pirkti, bet prekiauti, verslu užsiimti nenoriu – man smagu, kai padovanoju“, – sako moteris.
Be to, sunku būtų nustatyti kainą, mat be to, kad rankų darbas yra brangus, nemažai kainuoja ir pačios medžiagos.
Norėtų surengti dirbtuves Lietuvoje
Aldona kuria savo namuose, mat butas ne tik erdvus, tačiau yra ir dvi terasos. Šiltuoju metų laiku ji dirba lauke, o kai šalta – tam yra paskyrusi vieną namų kambarį.
Kai reikia, Aldonai padeda ir vyras: „Pašlifuoja, išplauna ar kažką kito padaro. Būna, kad visai sulūžusi spintelė, nors ji labai vertinga, antikvarinė. Vyras sutvarko. Jis taip pat pensijoje, o šiuo – kūrybos – klausimu mes esame bendraminčiai.“
Neseniai feisbuke Aldona paviešino dar vieną savo darbą, kuris itin patiko ir kitiems. Iš senų marškinių ji pagamino vainiką.
„Pamačiau kažkur vaizdo siužetą, kaip daro rožę – ant rūbo, dar ant kažko. Aš pamaniau, kad tokie dalykai labai tiktų ir prie mano interjero. Žinoma, kad ne kiekvienam butui toks daiktas tiks. Pabandžiau, ir pati buvau sužavėta“, – sakė pašnekovė.
Kaip pasakojo pašnekovė, pasibaigus karantinui, norėtų Lietuvoje surengti dirbtuves.
„Daug norinčių yra. Norėčiau, kad žmonės pamatytų, kaip aš tą darau. Atsivežtų po kokį baldelį ar kokių marškinių, medžiagų. Man duotų už dirbtuves po kelis eurus, o aš tuos pinigus paskirčiau vieniems iš Lietuvos globos namų. Toks mano noras, kai pasibaigs karantinas“, – sakė A.Schartner.
Aldona sako, kad gyvenime labai svarbu turėti pomėgį, aistrą: „Man nenusibosta. Negaliu patikėti, kad aš šitaip užsikabinau. Patariu visiems kažką bandyti, daryti. Ypač per karantiną, kai žmonės išgyvena ir neigiamų emocijų.
Tik siūlau visiems pasidaryti nuotrauką, kaip daiktas atrodė prieš. Paskui, kai palygini, netiki savo akimis, kaip jis gali pasikeisti.“
