Kelionės į Šiaurę
I.Vareikytė ir A.Mark augina du Aliaskos malamutus – Taigą ir Jukį. Abiejų darbe netrūksta kelionių, todėl ir šunys jau apkeliavo daugiau negu pusę Europos – jie yra buvę Belgijoje, Vokietijoje, visose Skandinavijos šalyse ir t. t. Keliauja šie numylėtiniai ne po šunų parodas, bet kaip šeimos kompanjonai. I.Vareikytė sako, kad visada stengiasi keliones planuoti taip, kad gyvūnai keliautų kartu: „Stengiamės kuo mažiau juos palikti vienus. Mes ir atostogaujame visur su savo gyvūnais, tad gaunasi, kad gyvūnai nuolat su mumis keliauja“.
Puošnus kailis tokius šunis saugo nuo šalčio. Tai labai praverčia, mat šeimininkai poilsinėms kelionėms renkasi šaltus kraštus. „Jeigu tektų rinktis tarp Kanarų ir Arkties, mes tikrai važiuosim kažkur į Šiaurę, į Laplandiją, kiek įmanoma šiauriau. Mėgstame ir jūrą, [...]. Labai mėgstam draugiškas šunims šalis, kuriose į pajūrį galima važiuoti su šunimis. Šiais metais buvome Lenkijoje. Bet renkantis atostogas – tikrai visada nugalės Šiaurė“, – pasakoja I.Vareikytė. Šiais metais Indrė ir Arūnas jau spėjo pabuvoti Laplandijoje, kur spaudė trisdešimties laipsnių šaltis.
Kelionėms būtini daiktai
Vaistinėlė šunims – būtiniausių šeimos daiktų sąraše, sako A.Mark: „Visuomet turime susikomplektavę gyvūno medicininį krepšelį, mažą vaistinėlę, kuri iš tikrųjų yra pravarti. Kiekvienas veterinaras gali padėti tai padaryti. Joje yra vaistų nuo pykinimo, alerginių įkandimų ir t. t. Baziniai dalykai, kurie gali pravesti.
Yra tekę pasinaudoti: Taiga vieną kartą dygliuotu augalu gan giliai įsidūrė į koją, žaizda buvo labai keista. Pasinaudojome vaistais nuo alerginių reakcijų, ir jie labai greitai padėjo“.
Tikriausiai jau visi, keliaujantys su gyvūnais, žino, kad gyvūno pasas kiekvienam augintiniui – privalomas. Malamutų augintojas A.Mark sako, kad būtina turėti kiekvieno vežamo gyvūno pasą, visas reikalingas pažymas, kurių reikalauja valstybė, į kurią keliaujama. Anot jo, kontinentinėje Europoje užtenka pasiutligės skiepo pažymos, o štai Šiaurės šalyse reikalinga ir vaistų nuo kirminų pažyma, taip pat rekomenduojama turėti bendro klinikinio patikrinimo patvirtinimą.
I.Vareikytė ir A.Mark visada pasirūpina, kad kelionėje šunys gautų įprasto jiems ėdalo. A.Mark sako, kad šunų ėdalą visada vežasi su savimi, nes net to paties gamintojo ėdalas skirtingose šalyse gali skirtis. Jis rekomenduoja į intensyvias keliones imti 20 proc. daugiau maisto, nei įprasta norma. Dar vienas malamutų augintojo patarimas – maistą pasverti ir kiekvieną porciją supakuoti į atskirą maišelį. Taip maitinimai tampa lengvesni. Vandenį šunims jie taip pat veža iš namų.
Kelionių metų Taigai ir Jukiui leidžiama daug daugiau, nei namuose, kur tvarką nustato čia karaliaujančios katės.
Nuobodu nebūna
Keliaujant su šunimis neišvengiamai nutinka smagių istorijų. A.Mark pasakoja, kad abu jo šunys, išgirdę policijos, greitosios ar gaisrinės sirenas, ima jas atkartoti. „Vokietijoje šią vasarą buvo labai daug kelių remontų, buvo kamščiai, judėjimas vyko lėtai. Ten egzistuoja taisyklės, kaip reikia pasitraukti, jeigu važiuoja policijos automobilis. Lėtai važiavome atidarytais langais , šunys išgirdo sireną ir pradėjo kaukti. Tuo metu policija važiavo pro mus ir, rodos, net pamiršo, kur važiuoja, atsidarė langus, juokėsi pilvus išvertę“, – prisimena A.Mark.
Kelionių metų Taigai ir Jukiui leidžiama daug daugiau, nei namuose, kur tvarką nustato čia karaliaujančios katės. I.Vareikytė pastebi, kad nieko nuostabaus, jog namie karaliaujant katėms, šunims taip patinka leisti laiką su šeimininkais lauke: „Dviračiai, paspirtukai, tempimo pratimai. Jeigu žiemą vykstame į Arktį, ten keičiame visą inventorių į roges, mėgaujamės tuo, kuo dažniausiai negalim mėgautis čia. Šią žiemą šiek tiek pasisekė Lietuvoj, bet sniego sluoksnis dažniausiai yra mažokas“.
Viskas Taigai ir Jukiui būtų gerai, bet gyvūnus mylintys šeimininkai su savim kartais pasiima ir kates. „Mes tokie žmonės, kuriems geriau su savim turėti gyvūną, negu dvi savaites nervintis išvažiavus atostogų, ar jam viskas gerai. Katės yra buvusios net Laplandijoje. Iš tikrųjų katės dažniausiai lieka namie, nes yra kas jomis labai gerai gali pasirūpinti, joms yra mažiau streso. Su šunimis atvirkščiai [...], jie yra puikūs kompanjonai ir dėl to net nekyla klausimai, jeigu įmanoma, jie tikrai važiuoja“, – pasakoja I.Vareikytė.
