Tiesa, mėgstantys žvakes pastebi, kad ne visos žvakės sukuria malonų pojūtį. Kai kurias norisi kuo greičiau užpūsti, o nuo aitraus kvapo net įsiskausta galva.
Žvakių kūrėjas Alius Verumbickas žvakes kuria jau ne vienerius metus ir pastebi, kad daugelis žmonių vis dar klaidingai susižavi spalvotomis, labai stiprų aromatą skleidžiančiomis iš parafino pagamintomis žvakėmis, kurios galbūt dailiai atrodo, tačiau mūsų organizmui yra kenksmingos.
Iš Kaišiadorių rajono kilęs ir Tauragėje jau kelerius metus gyvenantis Alius pasakoja, kad susidomėjimas žvakėmis atėjęs todėl, kad žvakės šeimoje labai mėgstamos – jos deginamos visus metus, nėra joms išskirtinio sezono.
„Vieną dieną kilo mintis labiau pasigilinti į žvakių sudėtį, iš ko jos pagamintos, ar tai, ką mes deginame, yra sveika ir mums nekenkia“, – prisimena Alius, kurio susidomėjimas žvakėmis peraugo į žvakių kūrimo oazę namuose.
Su Aliumi kalbamės apie tai, kokios žvakės yra „sveikiausios“, kaip pasigaminti žvakę namuose patiems ir kaip jas tinkamai deginti, kad kuo ilgiau džiugintų savo šiluma.
Iš susidomėjimo – į širdžiai mylimą verslą
Besidomėdamas ir bestudijuojamas etiketes, Alius sako atradęs, kad daugelis masinės gamybos žvakių yra pagamintos iš parafino, kuris nėra naudingas, o jam norėjosi tokio produkto, kuris nekenktų. Ilgainiui atėjo mintis, kad geriausia tokias žvakes būtų sukurti pačiam.
Pagrindinė Aliaus veikla – vadovaujamas darbas vienoje didžiausių prekybos įmonių Lietuvoje, o štai žvakių kūrimas – tai jo pomėgis, atsipalaidavimas po darbų, vakarais ir savaitgaliais išaugęs į širdžiai malonų verslą.
Paklaustas, ar tiek daug dirbant nesunku atrasti laiko poilsiui, Alius sako, kad žvakių kūrimą irgi būtų galima pavadinti poilsiu: „Neseniai namuose įsirengiau studiją, kurioje kuriu žvakes, todėl galiu ir dirbti, ir tuo pačiu atsipalaiduoti niekur neskubėdamas, be jokio streso.“
Žvakes gaminti jis pradėjo savarankiškai – pagrindiniai mokytojai buvo įvairūs straipsniai, vaizdo įrašai, knygos ir, žinoma, patirtis bei laikas.
„Iš pradžių buvo visko – daug bandymų, daug klaidų, ieškojau atsakymų, kodėl vienas ar kitas gaminys nepavykdavo, sprendžiau, ką daryti, kad to nebūtų.
Tad dabar, jau praėjus trejiems metams, darau tai, kuo didžiuojuosi, ir tai, kas man labiausiai patinka. Savo žvakes į pasaulį paleidžiu tik kruopščiai ištestavęs nuo... iki“, – pasakoja A.Verumbickas itin didelį dėmesį skiriantis natūralumui.
Kokios žvakės sveikiausios žmogui ir aplinkai
Alius savo žvakes gamina iš natūralaus ir bekvapio sojų vaško, kuris yra nekenksmingas nei žmogui, nei aplinkai, ir natūralių kvapiųjų aliejų. Daugelį medžiagų, skirtų žvakėms gaminti, jis siunčiasi iš užsienio, tačiau nevengia paremti ir vietinius tiekėjus bei gamintojus, nes mano, jog reikia palaikyti savus.
„Reikia žinoti, kad taip dažnai sutinkamos parafininės žvakės nėra sveika. Parafinas gaunamas iš naftos, o jo spalvai išgauti pasitelkiamos atitinkamos cheminės medžiagos, be to, dagtis tokiose žvakėse gali būti su švinu.
Taip pat nesitikėkite tokiose žvakėse rasti natūralių kvapiųjų medžiagų – dažniausiai ten galite aptikti tik pigias sintetines medžiagas, nuo kurių gali įsiskausti galva“, – sako A.Verumbickas ir pamini tai, kad žvakės iš sojų vaško dega dvigubai ilgiau nei pagamintos iš parafino.
Žvakių kūrėjas renkasi natūralias medvilnines dagtis ir sertifikuotus kvapiuosius aliejus. „Juokauju, kad tokių aliejų buteliukas kainuoja, kiek geri kvepalai, tačiau kvapas yra toks, kuris neerzina ir nekenkia nei žmogui, nei aplinkai, jo sudėtyje nėra ftalatų ir parabenų, o tai yra labai svarbus rodiklis. Žmonės sako, kad kvapiaisiais aliejais „pagardintų“ žvakių nesinori užpūsti, kadangi jų kvapas neįkyrus, tačiau raminantis ir malonus“, – pasakoja pašnekovas.
Alius tvirtina, kad kvapo intensyvumas yra labai svarbi tema, kadangi per daug stiprus kvapas tikrai nėra geras pasirinkimas.
„Žvakių gamyboje yra reikalingos atitinkamos proporcijos, tas pats galioja ir kvapams – jų kiekis žvakėje turi būti nuo 6 iki 10 proc., tad visada laikausi nurodymų. Nemanau, kad žvakės kvapas turi būti kuo intensyvesnis“, – apie kvapų poveikį kalba žvakių kūrėjas ir sako, jog Lietuvoje nėra privaloma nurodyti, iš ko pagaminta žvakė, todėl skatina būti atidiems ir pasidomėti, ką ir iš ko perkate.
Pasak pašnekovo, kai kurios populiarios ir madingos žvakės, kurių reklamų gausu, kvepiančios itin intensyviai, nėra pagamintos iš natūralių aliejų ir vaško, todėl pataria būti atidiems, ypač, jeigu galvojate apie savo sveikatą.
Kaip teisingai deginti žvakes
Rinkoje galime rasti žvakių, kurių kaina svyruoja nuo kelių iki keliasdešimt eurų. Kokia visgi adekvati žvakės kaina? Alius pasakoja, kad kurdamas žvakes pirmiausia jas išbando savo namuose – kaip jos dega, kiek ilgai, kaip tarnauja dagtis, taip pat įvertina daugybę kitų dalykų. O kainą nulemia ne tik medžiagos, bet ir rankų darbas.
Jeigu vaško lieka daug, o pati žvakė išdega „šuliniu“, vadinasi, blogai parinkta dagtis.
„Nereikia nustebti, kad rankų darbo žvakės kainuoja keliasdešimt kartų brangiau nei pagamintos konvejeriu. Normalu už kokybišką didelę žvakę mokėti ir 20–50 ir daugiau eurų“, – sako pašnekovas.
Jis pataria deginant žvakę atsižvelgti į keletą svarbių taisyklių. „Visų pirma, kai deginate žvakę, visas žvakės indas turi išdegti – vadinasi, ant indo sienelių neturi likti vaško. Jeigu vaško lieka daug, o pati žvakė išdega „šuliniu“, vadinasi, blogai parinkta dagtis.
Taip pat deginant sojų vaško žvakes reikėtų vadovautis taisyklėmis: uždekite žvakę kelioms valandoms, kad ji išdegtų, pats vaškas išsilydytų tolygiai. Jeigu uždegsite dešimčiai minučių, paskui užpūsite ir vėl deginsite trumpą laiką, ji išdegs „šuliniu“, ant sienelių liks vaško“, – pataria žvakių kūrėjas.
Taip pat jis prideda ir tai, kad kaskart deginant žvakę reikia patrumpinti jos dagtį, nes per ilga dagtis sukelia didelę liepsną, gali atsirasi suodžių, tad ir žvakė degs netolygiai. Patrumpinti galime tiek pirštais, tiek specialiomis dagtims skirtomis žirklėmis.
„Šie du patarimai yra svarbiausi, jei norite kokybiškai deginti kokybišką žvakę. Tačiau jeigu žvakė sukurta nekokybiškai, jos dagtis parinkta per maža, žvakės plotas neišsilydys, o jeigu dagtis per didelė, žvakės liepsna taip pat bus per didelė. Dagtis turi būti parinkta pagal indo diametrą, išcentruota“, – pasakoja A.Verumbickas.
Pasigaminti patiems žvakę – nesudėtinga
Žvakių kūrėjas pasakoja, kad nusprendusiems patiems susikurti žvakę nereikia baigti specialių mokslų – šį darbą galima atlikti namuose įdedant šiek tiek pastangų. Reikia žinoti tam tikrus niuansus, kaip, tarkime, vaško lydymosi ir vaško pylimo į indą temperatūra, taip pat, kada pilti į vašką kvapnų aliejų, nes jeigu vaškas bus per karštas, kvapo intensyvumas sumažės.
„Žinoma, reikia ir priemonių – vaško, indo, kuriame bus žvakė, kvapnaus aliejaus, dagčių. Tai tikrai nėra sudėtingas procesas, jis ilgai neužtrunka, o sustingusią žvakę jau galima deginti po paros laiko“, – patarimais dalinasi A.Verumbickas, kuriantis ir kvapus automobiliams, namams.
Turi nemažai svajonių, tačiau šiuo metu jį labiausiai džiugina tai, kad po savo elektroninės parduotuvės „stogu“ yra subūręs ne vieną lietuvių kūrėją, kurie pristato savo rankų darbo kūrinius.
„Man pavyko pritraukti ir kitų kūrėjų, tad galime pirkėjams pasiūlyti pačių įvairiausių mūsų šalies rankų darbo kūrinių – o tai, manau, yra labai svarbu“, – pokalbį užbaigia Alius Verumbickas.
