Netoli Jonavos miesto vieno iš tvenkinių ir greta pėsčiųjų bei dviračių tako esantys jonaviškių namai bei daugiau nei pusės hektaro aptvaras išties atrodo tarsi kaimas, o lauke bevaikštinėjančios alpakos traukia ir praeivių dėmesį.
Susidomėjo prieš 14 metų
Alpakos Rasos ir Žydrūno namuose atsirado prieš metus, tačiau Ž.Raudys pirmą kartą jomis susidomėjo maždaug prieš 14 metų.
„Esu tekstilininkas, todėl man visų pirma įdomu. Kartą Vokietijoje parodoje pamačiau lietuvaitę, kuri buvo ištekėjusi iš peruiečio. Jie turėjo stendą ir prekiavo megztiniais iš alpakos vilnos. Labai nustebau, kad tų megztinių kaina buvo kosminė – 200–300 eurų.
Pradėjau domėtis, man papasakojo, kas yra ta alpaka, kad jos vilna – labai aukštos klasės, kad ši vilna neturi lanolino, yra labai smulki ir joje mažai mikronų. Pavyzdžiui, žmogaus plaukas turi 70–100 mikronų, o ploniausia alpakos vilna Peru užfiksuota 13,1 mikrono“, – pasakojo Ž.Raudys.
Grįžęs iš parodos jonaviškis informacijos ėmė ieškoti internete, mat Lietuvoje šie gyvūnai dar nebuvo matyti. Dar daugiau, parodoje jam teko girdėti, kad šių gyvūnų iš Peru neleidžia išvežti ir jas saugo.
„Bet kaip paaiškėjo, tuo metu jų jau buvo Europoje – alpakų turėjo švedai, anglai, lenkai, vokiečiai ir kiti“, – kalbėjo Ž.Raudys.
Kiek vėliau alpakas Žydrūnas pamatė dar kitoje parodoje, jau pas lietuvį augintoją.
„Kai pamačiau, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Labai mielas, malonus gyvūnas“, – kalbėjo pašnekovas.
Švelnesnė ir gražesnė už avį
Galiausiai šeima nutarė alpakų įsigyti ir patys. Visų pirma, greta namų buvo kiek kalnuotas žemės sklypas – pieva. Ją teko nuolat šienauti.
„Turime sąlygas, kalną nuolat šienauti reikia. Pasiskaitėm, kad alkapos yra kaip žoliapjovės. Dar galvojome apie avis, bet, kaip sakoma, alpaka ir yra paturbinta avis. Tik gražesnė, švelnesnė, malonesnė“, – juokėsi Ž.Raudys.
Šiuo metu daugiau nei pusės hektaro aptvare ganosi penkios suaugusios alpakos ir du mažyliai – dviejų mėnesių Bosas ir Arilė.
Beje, savo auginamoms alpakoms sutuoktiniai kartu su vaikais išrenka vardus. Čia auga Karalienė Bona, Barbė, Beigė-Karamelė.
Karalienė Bona tokį vardą gavo dėl savo išdidumo ir išskirtinumo. Ji labiau mėgsta vienatvę, nei kompaniją, taip pat nemėgsta būti glostoma.
O viena iš alpakų – itin meili, švelni. „Apskritai nesame matę, kad ką nors apspjautų, nes jos dažniausiai spjaudosi tarpusavyje. Jei žmogus tuo metu yra greta – gali gauti. Būna, kad jos susipyksta dėl vitaminų. Visos jos – su savo charakteriu. Visai kaip ir žmonės“, – pasakojo jonaviškis.
Pagal turimą teritoriją jonaviškiai gali auginti 12 alpakų, todėl po truputį jas veis.
Alpakos, pasakojo Ž.Raudys, gyvena tik gentyje ir negali gyventi porelė. „Todėl kai Bosui ir Arilei sueis 7 mėnesiai, mes turėsime juos atskirti.
Bet vieno laikyti irgi negali. Kalbėsime su kitais ūkiais, kad gal išsinuomoti reikės, reikės ir gardą dalinti į dvi dalis. Ir aišku, tvarte, suteikti tokias galimybes“, – kalbėjo pašnekovas.
Teritoriją gynė nuo šuns
Prie šeimininko, o tuo pačiu ir mūsų, iš tvarto išleistos alpakos pribėga nekviečiamos. Gyvūnai mielai leidžiasi glostomi, tačiau labiausiai jiems rūpi maistas. Mat šeimininkai papildomai alpakoms duoda vitaminų.
Pasižiūrėti į alpakas sustoja ir praeiviai, mat už kelių dešimčių metrų – pėsčiųjų ir dviračių takas. Tačiau prie žmonių gyvūnai prieina retai, nebent tik iš smalsumo.
Kartą, būdami namuose, Žydrūnas ir Rasa išgirdo keistą ir didelį triukšmą. Išbėgę į lauką jie išvydo prie aptvaro stovintį šunį, o viena iš alpakų, skleisdama keistą garsą taip, panašu, gynė ne tik savo teritoriją, tačiau ir savo bandą. „Ši alpaka yra tarsi lyderė“, – pasakojo Ž.Raudys.
Reikia nuolatinės priežiūros
Vidutiniškai iš vienos Lietuvoje gyvenančios alpakos galima gauti apie 3 kilogramus vilnos, o vieno kilogramo kaina – nuo 50 iki 150 eurų. „Kol kas Lietuvoje ši vilna dar yra brangi“, – kalbėjo jonaviškis,
Šių gyvūnų auginimą sutuoktiniai vadina pomėgiu, nes iš to, sako jie, neuždirbsi.
Į savo ūkį šeimininkai pradėjo kviesti ir svečius.
Jas tenka ne tik kirpti ir vilną vežti į verpyklą, tačiau užtikrinti gyvūnams priežiūrą: maždaug kas du mėnesius kirpti nagus, nusmailinti priekinius dantis, taip pat yra skiepai, apsauga nuo erkių, reikia atlikti ir kraujo tyrimus. Beje, įdomu tai, kad visoje Lietuvoje yra tik viena alpakų gydytoja.
„O dabar, kai alpakų Lietuvoje daugėja, jai darbo daug“, – sakė Ž.Raudys.
Papildomai perka vitaminus
Kiekvieną vakarą, kai Žydrūnas nueina į tvartą prieš vakarą apžiūrėti alpakų, į namus jis grįžta su šypsena. Jam gyvūnai kasdien kelia geras emocijas.
„Šiaip auginti jas gana lengva, jos puikiai prisitaiko. Gyvūnai bijo skersvėjų, jei stiprus lietus, jų neleidžiame į lauką.
Suaugusios alpakos jau įpratusios slėptis, tačiau neleidžiam dėl mažiukų, kurie gali lįsti po lietum.
Lietuviška žolė, šienas, vanduo – viskas jiems tinka. Tik papildomai dar perkame belgiškus priedus – vitaminus. Kad gyvūnai būtų sveiki, kad kailis būtų geresnės kokybės“, – sakė Ž.Raudys.
Į savo ūkį šeimininkai pradėjo kviesti ir svečius, kurie nori iš arčiau pamatyti alpakas, paglostyti jas, pamaitinti, nusifotografuoti.
„Štai neseniai buvo grupė vaikų su negalia. Ir taip gera matyti, kaip jie išeina laimingi.
Draugai kartais klausia, kodėl auginame alpakas. Bet juk vieni žmonės bėgioja, kiti – važiuoja dviračiu, dar kitas įsigyja jachtą, motociklą. O aš gyvūnų prisipirkau. Gal tai vidurio amžiaus krizė?“ – juokėsi Ž.Raudys.
