Pradėjus gyventi tvariai, dingo poreikis užsidirbti pinigų
Stiprūs pokyčiai Anastasijos gyvenime prasidėjo prieš metus, kai nusprendė gyvenimą Kaune iškeisti į ramų atokampį Anykščiuose. Vis dėlto ji sako, jog toks sprendimas subrendo palaipsniui, kitomis akimis pamačius pasaulį, kuriame gyvena.
„Noras keisti gyvenimą atėjo kartu su dvasiniu pabudimu, kai suvokiau, kad šiuolaikinė civilizacija yra grįsta tuščiu, didžiuliu vartotojiškumu. Atsisakai gyventi tokioje iliuzijoje ir tada savaime ateina idėjos, kaip reikėtų gyventi kitaip. Didelis postūmis įvyko, kai pirmą kartą prie ugnies atsisėdau ant žemės. Nuo tada dažnai pradėjau kūrenti ugnį, kasryt maudytis upėje“, – aiškina A.Galuzina.
Iki tol Anastasija nemažai keliavo aplink pasaulį, dirbo pardavimų vadybininke ir, kaip pati sako, tvarios gyvensenos beveik nepuoselėjo. Vis dėlto zero waste jos gyvenime atsirado natūraliai, kai pamažu aplinkoje ėmė daugėti tai propaguojančių žmonių.
„Anksčiau turėjau siekį išgyventi ir tai supratau kaip vartotojiškumą, kai visą laiką reikia ką nors pirkti, tai buvo ir būdas užpildyti vidinę tuštumą, – prisimena A.Galuzina. – Pirmas žingsnis link tvaraus gyvenimo įvyko, kai nustojau dirbti samdomą darbą ir nebėjau į parduotuvę kiekvieną savaitę.“
Anastasija neslepia, kad palikti komforto zoną ir pakeisti nusistovėjusius įpročius buvo nelengvas uždavinys, tačiau ji žinojo, kodėl to imasi, ir tikėjo savo veiksmais.
„Aš galiu atsakyti tik už save, mano pasirinkimas buvo asmeninis. Vis dėlto, išsikrausčius gyventi į mažesnį miestą, sumažėjo veiklos laukas, o darbo poreikis visiškai išnyko. Gyvenimas davė galimybę gyventi žymiai paprasčiau, todėl nebeteikiu pirmenybės siekiui užsidirbti pinigų“, – teigia A.Galuzina.
Gyvenimas davė galimybę gyventi žymiai paprasčiau, todėl nebeteikiu pirmenybės siekiui užsidirbti pinigų.
Šiuo metu Anastasija gamina sapnų gaudykles, užsiima rankdarbiais, kartais iškepa duonos. Ir nors pasitaiko dienų, kai, rodos, nebeturi pinigų, stengiasi nestresuoti ir į situaciją pažvelgti kūrybiškai. Retkarčiais, ko nors prireikus, ji daiktais apsimaino su draugais Anykščiuose, o maisto produktus perka turguje.
„Yra prekeivių, kurie atvažiuoja tik užsidirbti, ir tokių, kurie atvyksta rečiau, bet su nemažai užauginto ir sukaupto derliaus. Su jais užsimezga ryšys ir perkame tik iš jų.
Didelį dėmesį skiriu sezoniniam maitinimuisi – patyriau stebuklą, kai rudenį rinkau spanguoles ir, būdama 22-ejų, pirmą kartą jas ragavau, – aiškina A.Galuzina. – Iš parduotuvės perkame tik kruopas, pakanka nueiti vieną kartą per mėnesį ir jų užtenka ilgam. Švaros priemonėms naudoju šarmą, kurį verdame iš pelenų, o makiažo ir kosmetinių priemonių man nereikia.“
Išmoko protingai taupyti
Atsisakiusi parduotuvių ir samdomo darbo, Anastasija žengė didelį žingsnį link švaros viduje – 9 mėnesius gyveno be interneto ir išmaniojo telefono, o be pastarojo verčiasi iki pat šiandien. Ji teigia supratusi, kad telefonas yra visiškai nereikalingas daiktas.
„Kai gyvenau Kaune, jaučiausi priklausoma nuo telefono, iš manęs jis siurbė energiją ir laiką. Nustojusi juo naudotis, suvokiau, kiek jis iš manęs daug atėmė: nebeprisiminiau žmonių numerių, nežinojau, kaip kažkur nueiti be navigacijos, negalėjau pasakyti eilėraščio nepažiūrėjusi į screenshotą. Pajutau, kad išmanusis telefonas tapo išmanesnis už mane“, – pasakoja A.Galuzina ir priduria, jog su tuo šiuo metu susiduria daugelis jaunų žmonių.
Kalbėdama apie perėjimą prie tvarios gyvensenos, Anastasija pabrėžia, kad svarbu pradėti nuo savo vidaus. Todėl šiuo metu ji leidžia sau gyventi lėtai, niekur neskubėti.
Pajutau, kad išmanusis telefonas tapo išmanesnis už mane, – pasakoja A.Galuzina
„Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir beprotiškas skubėjimas sukuria labai daug švaistymo. Kai leidi sau viską daryti lėtai, kokybiškai ir kartais net nesistengiant pasiekti kažkokių rezultatų, o tik mėgaujantis procesu, atrandi visai kitus dalykus“, – tikina A.Galuzina.
Stengdamasi gyventi kuo tvariau, Anastasija visiškai atsisakė ir tualetinio popieriaus. Taip pat kadangi ji namie neturi vandentiekio sistemos, vandens atsineša iš šulinio.
„Vanduo iš šulinio yra žymiai skanesnis ir švaresnis. Be to, visai kitaip vertini, kai pats jį atsineši, pasišildai, naudoji skalbiniams ar kitiems poreikiams. Kibirus daugiau nešioja vyras, bet tai nėra sunku – nereikia tingėti. Išmoksti protingai taupyti“, – sako A.Galuzina.
Anastasija pripažįsta kartais prisimenanti laikus, kai galėdavo prisileisti pilną vonią vandens ir joje atsigulus atsipalaiduoti. Retkarčiais mergina pasiilgsta ir skalbimo mašinos, kai paspaudus vieną mygtuką, drabužiai patys išsiskalbdavo.
„Nemanau, kad kartais nostalgiškai prisiminti yra blogai. Vis dėlto žinodama, jog tualeto bakelis nuleidžia bent 8 litrus vandens, suprantu, kad tai tikrai nėra būtina. Viską galima padaryti taupiau, tačiau taip pat reikalinga pusiausvyra“, – teigia A.Galuzina.
Žinodama, jog tualeto bakelis nuleidžia bent 8 litrus vandens, suprantu, kad tai tikrai nėra būtina.
Anastasija neslepia, kad pakeitus savo įpročius tvaresniais, prasidėjo visai kitoks gyvenimas. Priešingai nei mieste, kuriame, anot jos, greitai galima paskęsti.
„Kasdienybė mieste greitai gali pasidaryti tuščia, nes atitolsti nuo pamatinių vertybių. Gyvenimas yra žymiai paprastesnis nei kartais mums atrodo. Reikia tik pajausti ryšį su savimi ir Dievu“, – tikina A.Galuzina.
Pastebi daug teigiamų pokyčių
Iš didmiesčio išsikrausčiusi Anastasija sako visai nepasiilgstanti gyvenimo Kaune, o išėjus į centrą Anykščiuose, ji iš karto pajaučia automobilių smarvę. Vis dėlto ji pripažįsta, kad gyvenimas dar nėra tapęs visiškai tvarus, kartais ji sau leidžia nueiti ir į parduotuvę.
„Leidžiu sau viską, jei iš tikrųjų to noriu, bet taip atsitinka retai. Nebent nusiperku datulių, nes man tai yra didžiausias malonumas“, – šypsosi A.Galuzina.
Šiuo metu įvairius daržovių daigus besimokanti auginti Anastasija pripažįsta, kad kardinaliai pakeitus gyvenimo būdą, atsisijojo draugai, tačiau kartu įvyko ir daug teigiamų pokyčių.
„Susitvarkė sveikata, žarnynas, miegas, išnyko depresija, nustojo drebėti rankos, oda tapo itin švari. Kartu tapau jautresnė, nes išsivalė organizmas“, – vardina A.Galuzina.
Tvarų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės neretai pastebi, kad taip gyventi yra brangiau, kadangi ekologiški maisto produktai kainuoja brangiau. Vis dėlto Anastasija teigia neišleidžianti daug pinigų, nes paprasčiausiai neturi ko pirkti.
„Jeigu kažko reikia, nueinu į turgų, ten būna daiktų perpardavinėtojų. Man atrodo beprasmiška eiti į prekybos centrą ir pirkti daiktą, dažniausiai pagamintą Kinijoje. Perku nebent tai, kas pagaminta žmogaus rankomis“, – tvirtina A.Galuzina.
Man atrodo beprasmiška eiti į prekybos centrą ir pirkti daiktą, dažniausiai pagamintą Kinijoje.
Anastasija pastebi, kad lietuviai džiaugdamiesi sąlyginai švariu vandeniu, oru ir derlinga žeme neretai nesusimąsto apie tvaraus gyvenimo svarbą. Vis tik ji skatina prisiminti, jog tokios sąlygos yra ne visur.
„Reikia vertinti tai, ką mes turime. Šiuolaikinio žmogaus egoizmas ir rūpinimasis tik savimi dažniausiai veda žemyn. Patarčiau atsigręžti į savo vidų, išgirsti, ką sako širdis, o ne internetas ar draugai“, – sako A.Galuzina.
