Angelina pasakoja, kad kai iš miesto persikėlė į kaimą, reikėjo apsiželdinti savo sodybą, o tai ir buvo postūmis sugrįžti į gėlių rojų. Kodėl būtent skintos gėlės?
„Ieškojau savirealizacijos, kadangi motinystės atostogose buvau jau ilgą laiką. Atradau, kad visame pasaulyje vietinės skintos gėlės išgyvena tikrą renesansą, atgimsta su nauja jėga, tad taip ir mums kartu su šeima kilo mintis jas auginti“, – pasakoja Angelina Kurauskienė.
Su Angelina kalbamės apie tai, kokios gėlės populiariausios mūsų šalyje, kokius krūmus galime skinti ir džiaugtis jų žiedais bei kokie jausmai apima iš mažytės sėklos užauginus tiek daug įstabių žiedų.
– Sakote, kad vietinių gėlių banga apima visa pasaulį. Tad kokios yra vietinės, lietuviškos gėlės?
– Aš nenorėčiau apsiriboti pavadinimais. Daugelis žino tokias gėles kaip bijūnai, narcizai, tulpės, jurginai ir kiti augalai, kurios mums atrodo labai lietuviškos, tačiau vietinėmis sezoninėmis gėlėmis galima pavadinti visas gėles, augančias mūsų klimato zonoje Lietuvoje. Vasarą savo ūkyje mes nuskiname daugiau kaip 70 rūšių gėlių ir krūmų.
Nors dauguma mūsų gėlių auga lauke, turime ir porą nešildomų šiltnamių – juos naudojame tam tikroms jautresnėms gėlėms. Tos gėlės, kurios auga lauke, susiduria su didžiausiais iššūkiais.
Ciklas nuo sėklos iki jau nuskintos gėlės salone yra labai ilgas. Mes turime tikrai gana trumpą sezoną – apie keturis mėnesius, per kuriuos turime suspėti užauginti gėles, o iššūkių netrūksta, ypač tų, kuriuos padiktuoja gamta. Štai audros, krušos, dideli vėjai, temperatūrų skirtumas – dieną gali būti 20 laipsnių šilumos, o naktį – šalnos.
Šalnas jau išmokome įveikti, žinome, kada jos dažniausiai būna, jau atrinkome gėles, kurios pakenčia silpną minusą, tad vienos gėlės pradedamos sodinti balandį, kitos gegužę, trečios – birželį. Spalio mėnesį baigiame sezoną, tačiau pirmosios šalnos rudenį pasirodo labai skirtingu metu, pavyzdžiui, jos gali ištikti tiek rugsėjį, tiek spalio pabaigoje. Tas mėnuo yra labai didelis tarpas ir padaro didelę įtaką mums, augintojams, nes per mėnesį tu gali nuveikti labai daug. Sakau, kad turime dirbti išvien su gamta ir prie jos prisitaikyti.
Man ir mano dukroms patinka gėlių kupini namai.
Kitas niuansas – gyvūnai. Kadangi gyvename vienkiemyje, įvairūs miško ir laukų žvėrys – nuo stirnų iki pelėnų, mielai paskanauja mūsų derliaus – apgraužia krūmus, ėda gėles kaip salotas, mėgsta niokoti gėlių svogūnėlius. Tiek šiltnamy, tiek lauke susiduriame su vabzdžiais, kenkėjais, tad mūsų darbas labai platus – reikia žiūrėti, stebėti, matyti, kas ir kodėl vyksta.
– Papasakokite, ar mokėtės gėlių auginimo? Kokių žinių jums reikia labiausiai?
– Mano išsilavinimas nesusijęs su augalais ar gėlėmis – iš tiesų aš baigiau informacines technologijas, tad žinių, kaip auginti gėles, tikrai prireikė. Tai yra gana specifinė šaka.
Per tą laiką, kai buvau motinystės atostogose, ir pradėjau domėtis augalais, želdinti sodybą, aš mokiausi kiekvieną dieną, kaip auginti gėles. Vėliau pradėjau lankytis įvairiuose seminaruose, mokiausi nuotoliniu būdu, sėmiausi patirties iš kitų augintojų.
Lietuvoje galbūt sunku rasti žmonių, kurie dalintųsi savo žiniomis ir vestų mokymus, tad per septynerius metus, praktikuodamiesi, patirdami klaidų ir iš jų besimokydami sukūrėme savo gėlių ūkį. Turbūt tai ir buvo didžiausios pamokos.
– Sakote, kad gėlės kelias nuo sėklos iki žiedo – ilgas. Tad ar įdėjus tiek daug darbo nėra gaila jas skinti?
– Manau, kad tai priklauso nuo žmogaus. Kai kurias gėles yra sunkiau nuskinti, ypač tas, kurios retesnės, tarkime, miškinės lelijos, ir joms užauginti reikia daugiau darbo. Tiesa, vienmetes gėles skinti tikrai nėra sunku – iškart nusiteiki, koks bus jų kelias. Beje, iš savo gėlyno gėlių neskinu (juokiasi).
Mėgstu ir namuose pasimerkti gėlių – jų būna visada! Man ir mano dukroms patinka gėlių kupini namai, be to, tuo pačiu ir testuojame – kaip gėlės atrodo vazoje, kiek ilgai būna gyvybingos. Pažiūriu dirbdama į pamerktas puokštes, ir namai iškart kitaip atrodo, prisipildo gyvybės. Man tai labai patinka.
– Kadangi testuojate gėles, išduokite paslaptį, kurios gali ilgiausiai išbūti pamerktos?
– Gyvybinga ne viena augalų rūšis – pavyzdžiui, itin ilgai dailūs išlieka šiurpiniai gvazdikai, apskritai, visa gvazdikų giminė yra ištverminga, taip pat varpiniai augalai, vingiorykštinės kraujažolės, lelijos. Visgi, kokias gėlės auginti, renkamės ne pagal jų žydėjimo trukmę ar išsilaikymą.
– O kokia jūsų nuomonė apie vienmetes ir daugiametes gėles? Vis daugiau kalbama apie tai, kad daugiametės yra tvaresnis ir ilgaamžiškesnis sprendimas.
– Jeigu kalbėtume apie viešąjį kontekstą, daugiamečiai augalai kur kas geresnis pasirinkimas nei vienmečiai. Tai tvaresnis ir pigesnis sprendimas, o su laiku daugiamečiai gėlynai tik gražėja, o vienmečiai išlaiko tokį patį įvaizdį.
Asmeniniuose gėlynuose labai gražu derinti daugiamečius ir vienmečius augalus. Pavyzdžiui, žmogus kuria naują gėlyną, pasodina daugiamečius augalus, tačiau jiems reikia laiko, jie dar nėra taip užaugę, kad būtų išraiškingi, tad tokiu atveju gražų vaizdą galima sukurti vienmetėmis gėlėmis.
Mes ūkyje auginame ir vienmetes, ir daugiametes gėles, siekdami didesnio daugiamečių gėlių santykio. Pastarąsias gėles užauginti trunka ne vieną sezoną.
Labiausiai man patinka daugiametės gėlės dėl to, kad jų galima rasti įvairių struktūrų. Jas stengiamės auginti taip, kad augalai keistųsi vienas po kito – taip žydėjimas būna nenutrūkstamas. Pavyzdžiui, iš pradžių pradeda žydėti eleborai, vėliau – bijūnai, kraujažolės, o vėliau ir visi kiti augalai.
Iš vienmečių patinka kosmėjos, burnočiai, gvaizdūnės, žvaigždūnės, vienmečiai šalavijai, įvairios dekoratyvinės morkos, viksvos.
Manęs dažnai klausia, ar turi pačią mėgstamiausią gėlę. Turbūt neturiu – tiesiog vienu ar kitu laikotarpiu įsimyliu, susižaviu kokiu nors augalu ir tada ieškau jų pačių įvairiausių rūšių.
Dar labai myliu jurginus, kurie šiuo metu išgyvena tikrą atgimimą – jų yra visokiausių spalvų ir formų.
Vis dar patinka sodo rožės, kurios, atrodo, gėlių parduotuvėje būtų tradicinis dalykas, bet gėlių ūkyje, natūralioje aplinkoje, jos atrodo visai kitaip. Dar labai myliu jurginus, kurie šiuo metu išgyvena tikrą atgimimą – jų yra visokiausių spalvų ir formų. Manau, kad ta sukilusi vietinių gėlių banga inicijavo ir vadinamųjų močiučių augalų sugrįžimą – bijūnų, jurginų ir pan.
– Dabar ant bangos tulpių žydėjimas: patarkite, kaip sulaukti gausių žiedų? Kodėl kartais susiformuoja lapai, o žiedų nebūna?
– Kartais tulpė būna pasodinta per aukštai arba per žemai. Kita priežastis, tulpės neiškasamos, ir augdamas svogūnėlis sulenda į žemę, todėl tulpes geriausia iškasti nužydėjus ir rudenį vėl pasodinti. Tam galite naudoti vazonėlius, su kuriais kartu pasodinsite.
Kitas niuansas, tulpė nužydėjo, o žmogus viską nukirpo – ir lapus, ir žiedus, nes taip atrodo tvarkingiau, tačiau svogūnėlis maitinasi iš lapų, o žiedą reikėtų nuskinti, nes jį palikus, svogūnėlis nyksta. Tad patariu palikti kelis lapus ir leisti jiems patiems nudžiūti.
Ar galime tulpes auginti pievoje? Dabar labai madinga, o ir gražiai atrodo, svogūninės gėlės pievoje. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad visos tulpės ir kitos didžiažiedės svogūninės gėlės prasčiau auga pievoje nei smulkiasvogūniai, tad tulpes geriau auginkite gėlyne. Pievoje geriau atrodys krokai, kitos smulkios svogūninės gėlės. Net ir narcizai gali augti pievoje, bet gėlyne jie jausis kur kas geriau.
– Kartais gėlių taip norisi, tačiau vietos joms neturime. Kaip išsirinkti gėles balkonams, terasoms? Kokios geriausiai augs vazonuose, padės sukurti privatumą?
– Čia galioja ta pati taisyklė, kaip ir auginant lauke – reikia atsižvelgti į tai, kiek saulės patenka į jūsų balkoną ir terasą.
Iš aukštesnių augalų puikiai atrodys eukaliptai, galintys žiemoti ir iškęsti -16 laipsnių šaltį, be to, jie greitai auga, labai skaniai kvepia. Galite auginti įvairias viksvas, soruoles, išsiskiriančias įvairių spalvų lapais, tarkime, tamsiai vyšniniais, dryžuotais, ir vėliau gražiai žydinčias, subrandinančias varpas. Dar vienas įdomus pasirinkimas – bambukai, galintys sukurti gražias užtvaras.
Žemesnių augalų yra labai daug – itin gražiai atrodo santolinos, raudonėliai, našlaitės, kurios labai nereiklios ir itin ilgai žydi, tad pavasarį jas tikrai rekomenduočiau – jos žiedais džiugins iki trijų mėnesių! O štai bijūnų nepatarčiau auginti vazone, jiems gali pristigti vietos.
Vienmečiai augalai balkone ir terasose taip pat gražiai atrodo, pavyzdžiui, kosmėjos, žemaūgės zinijos, įvairios žilės... Geriausia derinti įvairias spalvas, struktūras ir aukščius – taip sukursite gražiausią dinamišką vaizdą balkone.
– Koks yra šiuolaikinis geras gėlių augintojas?
– Vienas pagrindinių principų – tai kokybiški augalai. Kiek daug žmonių įsigiję augalą nusivilia dėl to, kad jis neprigyja, nes yra užaugintas nekokybiškai. Kai įsigyji augalą, tikiesi, kad jis gerai augs, kad sodinukas bus praėjęs daug etapų, užgrūdintas. Kartais užsisakome sodinukų iš užsienio, o jie neatlaiko transportavimo, nepakelia temperatūrų skirtumų ir žūsta, o taip neturėtų būti – dažnai parduodami tik dieną kitą prekinę išvaizdą išlaikantys sodinukai. Labai svarbu užauginti gerą ir kokybišką augalą. Čia kaip ir su vaikais – kiek įdėsi, tiek turėsi.
Mes įgijome daug patirties augindami patys – reikia stebėti augalus, kaip jie auga, aklimatizuojasi, ypač nauji, kurie įvedami į mūsų šalį, tad augintojų pasitarimas ir patirtis yra labai svarbu. Apskritai geras gėlių augintojas visada patars, kaip auginti augalą, ką apie jį žinoti, ko vengti.
– O kokie jūsų planai ateityje?
– Džiaugiuosi, kad mes galime išmėginti daug įvairių augalų – planuojame auginti daugiau daugiamečių krūmų. Man patinka šita idėja, nes tai tvaru, krūmai bus prieglobstis paukščiams, jų nereikės persodinti, jie gausės kasmet. Ilgamečiai augalai gali augti nepajudinami toje pačioje vietoje daug metų. O ir reikėtų pasakyti, kad ne visi daugiamečiai yra ilgamečiai augalai.
Įdomu ir tai, kad krūmai kaip ir gėlės gali būti skinami. Jie būna tiek žydintys, tiek turintys gražią lapiją. Planuojame daugiau auginti įvairių putinų, šluotelines hortenzijas, pūslenius, veigeles, pūkenius, žilakrūmius, rojaus obelaites, dekoratyvinius svarainius, kurių būna įvairių spalvų. Man yra svarbu pasodinti tokius augalus, kad jie ilgai augtų vienoje vietoje. Taip pat norisi pasigražinti patį ūkį – dėmesį skyrėme augalams, bet ūkio apipavidalinimas lieka užmaršty, tad skirsime dėmesio jaukumo mūsų laukams.
– Auginate tiek daug gėlių, kokie jus jausmai užplūsta matant tas gėlių upes ir žinant, kad visa tai sukurta jūsų rankomis?
– Man pats gražiausias metų laikas – pavasaris, kada pradedame dirbti. Kiekvieną sezoną viskas prasideda iš naujo, ieškome naujų veislių augalų, ir ta pradžia man yra tokia didžiulė motyvacija! Aš įsivaizduoju ateitį, ir ji labai džiugina.
Kitas dalykas, suteikiantis man daug laimės, yra tas, kad gyvename labai gražioje vietoje – šalia miškai, tvenkiniai ir visiška ramybė. Būti gamtoje, klausyti paukščių ir matyti, kaip viskas skleidžiasi, yra nerealus jausmas.
