Ina Bielskė laiške, skirtame 15min, rašo, kad Giedrė Šopaitė-Šilinskienė, susilaukusi ankstuko, nusprendė padėti ir ankstukams, ir jų šeimoms.
„Giedrė įkūrė www.anksti.lt parduotuvę, kurioje tėvai gali rasti labai mažų dydžių drabužių (nes Lietuvoje jų labai sunku arba neįmanoma rasti) ir visko, ko reikia pirmosiomis dienomis. Tai socialinis verslas, kurio didžioji dalis pajamų skiriama pagalbai tokioms šeimoms.
Taip pat Giedrė nuoširdžiai rūpinasi visais, kas į ją kreipiasi, padėdama išsiaiškinti biurokratines vingrybes, su kuriomis susiduria neišnešiotumo problemų turinčių vaikų tėvai. Ji negaili savo laisvo laiko ir teikia visą įmanomą pagalbą, įskaitant ir tiesiog išklausymą ir patarimus“, – sako Ina.
15min GYVENIMAS pakalbino Giedrę apie gerus darbus.
– Suprantu, kad šis socialinis projektas gimė dėl įvairių priežasčių, viena iš jų – esate ankstuko mama. Papasakokite, su kokiomis mintimis, emocijomis susidūrėte, kai gimė ankstukas? Kas buvo sunkiausia ir iš kur sėmėtės jėgų?
– Lukas gimė prieš trejus metus. Visiškai netikėtai ir labai labai per anksti – net 3,5 mėnesio – ir gimimo dieną svėrė 860 gramų. Anksčiau apie neišnešiotus naujagimius nežinojau beveik nieko. Na, mąsčiau, jie mažesni, nei įprasti naujagimiai, jiems turbūt šalta, todėl tereikia duoti daugiau pieno ir palaikyti šiltame inkubatoriuje...
Realybė skaudžiai skyrėsi nuo mano tuometinio įsivaizdavimo. Ankstukai, ypač tokie mažiukai kaip manasis, turi labai sunkiai ir ilgai kovoti už savo gyvybę. Tokio kūdikio gimimas šeimai visai nėra šventė. Tai atneša labai daug nerimo, baimės dėl kūdikio gyvybės, nežinios dėl jo sveikatos ateityje, kaltės jausmo dėl to, kad nepadarei visko, kas įmanoma ir net neįmanoma, kad išvengtum priešlaikinio gimimo.
O tiesa ta, kad beveik pusė neišnešiotukų susilaukusių šeimų aiškios priežasties ir nesužino – tiesiog taip atsitinka.
Sunkiausia tokioje situacija yra nepasiduoti slogiems jausmams ir visada nešiotis vilties lašelį. Lašą tikėjimo, kad viskas bus gerai. Net jei gydytojai nežada nieko gero. Net jei aplinkiniai sako, kad reikia ruoštis visokiems scenarijams. Bet iš tikrųjų reikia tik vieno – surasti jėgų ir tikėti.
Mano jėgų šaltinis buvo mano šeima, vyras ir vyresnėlė dukra, kurie būdavo už mane stipresni, kol manosios jėgos sugrįždavo.
– Kuo ypatingas projektas anksti.lt?
– Kai Lukas gimė, jau nuo pirmosios dienos jam reikėjo sauskelnių. Tačiau tuo metu Lietuvoje nebuvo sauskelnių 860 gramų sveriantiems kūdikiams! Buvo nelengva rasti ir kitų neišnešiotukams skirtų priemonių, drabužėlių. Todėl ir gimė idėja sukurti tokią vietą, kur ankstukų šeimos galėtų surasti viską, kas reikalingiausia.
Šis projektas – tai socialinio verslo modeliu besiremianti iniciatyva, elektroninė parduotuvė, kurioje jaunos šeimos – pirmiausia neišnešiotukų susilaukusios, tačiau ne vien jos – gali rasti visas būtiniausias priemones savo kūdikiui – drabužėlius, sauskelnes, maitinimo priemones ir pan.
Gautas pelnas yra skiriamas padėti ypatingų vaikų šeimoms – teikiame nemokamas konsultacijas, rūpinamės informacinės bazės plėtra, organizuojame gerumo iniciatyvas, kurios palaiko ir įkvepia ankstukų šeimas.
– Papasakokite plačiau apie visas savo gerumo iniciatyvas?
– Prieš metus pakvietėme bendruomenę kartu pasveikinti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių ligoninėse Kalėdas sutikusius ankstukus. Specialiai pasiuvome smagių kalėdinių kepuryčių, o kiekvienas, įsigijęs ją savo mažyliui, tokią pat, tik, žinoma, mažesnę ir papuoštą išdidžiu žodžiu „Stebuklas“, padovanojo ankstukui. Taip pasveikinome net 80 pačių mažiausiųjų!
Šiemet sukūrėme kortelių rinkinį „Ankstuko pasiekimai“, kuriame – 39 spalvingos kortelės, žyminčios svarbiausius ankstukų pasiekimus: pirmą kartą glėbyje pas mamą, pirmąjį susitikimą su sese ar broliu, pirmąsias maudynes ar pieno lašą, kelionę iš ligoninės namo ir kt. Šie pasiekimai ankstukams yra labai ypatingi, o mes labai norime įkvėpti jų šeimas savo ankstukais didžiuotis, girtis ir švęsti kiekvieną mažą žingsnį.
Šie rinkiniai per šias šventes pasieks visus ankstukus, kurie pirmąsias Kalėdas pasitiks ligoninėje Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.
Esame parengę ir nemokamai viešiname praktinį leidinį „Maitinu nutrauktu pienu“. Tai labai svarbu ankstukų mamoms, nes patys mažiausieji yra per silpti žįsti. 200 egzempliorių esame išplatinę Vilniaus, Kauno ir Šiaulių ligoninėse, o elektroninę versiją gali nemokamai atsisiųsti kiekvienas.
Savo puslapyje viešiname straipsnius ankstukų tėvams, esame subtitravę užsienyje sukurtų mokomųjų video ir kitaip stengiamės plėsti informacinę bazę.
– Kaip padedate tėvams, kuriems gimsta ankstukai? Su kokiomis emocijomis jie kreipiasi?
– Pagrindinis projekto tikslas – kad visos neišnešiotukams reikalingiausios priemonės būtų lengvai randamos vienoje vietoje. Kad nereikėtų blaškytis po visą miestą ieškant mažiausių sauskelnių ar rūbelių, kai nelauktai mažylis gimsta anksčiau laiko.
Taip pat stengiamės suteikti reikalingiausią informaciją. Ankstukų tėvams kyla koks milijonas klausimų. Pradedant praktiniais – kokių priemonių reikia slaugant kūdikį ligoninėje, ko reikės vėliau, kaip išsirinkti tinkamiausias ir pan., baigiant nerimo kupinais klausimais, kurie kyla, kai tėvai išgirsta liūdinančią diagnozę, kai vėluoja vaiko raida, kai jie ieško tinkamiausių specialistų vaikui savo mieste ir geriausių būdų padėti vytis bendraamžius.
– Ina Bielskė rašo, kad „yra visas būrys žmonių, kuriuos išgelbėjote iš panikos, siaubo ir depresijos, būdama šalia ir pasiūlydama savo pagalbą“. Kokia ta pagalba?
– Tai psichologinis palaikymas, išklausymas, pasidalinimas savo išgyventa patirtimi. Šeimai, kuriai gimsta ankstukas, iš pradžių žemė slysta iš po kojų. Jiems atrodo, kad didžiulė nelaimė ištiko juos vienintelius.
Tokiais atvejais rodau Luko nuotraukas, pasakoju mūsų istoriją, apie tai, kaip augo Lukas, kaip leidome pirmąsias savaites ligoninėje, kas padėjo nepalūžti. Būtent tai yra pagrindinis dalykas, ko reikia ypatingo kūdikio susilaukusiai šeimai. Mūsų pagrindinis siekis, kad kiekvieno ankstuko „per anksti“ taptų „pačiu laiku“.
O nuostabiausia, kad tos šeimos, kurioms aš kažkada esu rodžiusi Luko nuotraukas, po kiek laiko man atgal siunčia nuotraukas jau paaugusių savųjų mažylių! Ankstukai auga labai sparčiai, ir tai yra kuo tikriausias stebuklas.
15min iniciatyva „Šiemet buvau geras“ kviečia dalintis gerais darbais, paviešinti geradarius!
Jeigu žinote, kad šalia jūsų gyvena geroji fėja ar gerasis naminukas, bet jis yra per daug kuklus, kad pats pasigirtų, parašykite mums apie jį – mes susisieksime ir pakalbinsime. Rašykite el. paštu buvaugeras@15min.lt (turi būti nurodytas vardas, pavardė, telefonas, trumpas gero darbo aprašymas ir nuotrauka arba video).
Atrinktas istorijas su jų geradariais skelbsime 15min portale. Pagausinkime gerumo, kad ta šiluma paliestų kuo daugiau širdžių!
