„Dresuok šunį“ mokyklos įkūrėjos teigimu, nereikėtų taikstytis su šuns elgesiu, jei jis jums netinka. „Kartais būna, kad žmonės pabando dresūrą, bet jiems tai netinka, nepatinka ar nesuveikia ir tada jie sako, kad „mano šuniui nepadeda“, „mano problemos neišsprendžia“. Žmonės nusivilia ir daugiau nebebando. Tačiau visada galima surasti sprendimą, kuris tiktų konkrečioje situacijoje jūsų šuniui. Todėl nepraraskite vilties ir bandykite“, – ragina D.Gapsevičiūtė. Ji primena, kad šunys gyvena ilgai, o laikui bėgant gali atsirasti didesnių dar didesnių problemų. Netekę kantrybės žmonės šunis po kelerių metų kančios išmeta į prieglaudas, tačiau tai nėra problemos sprendimas.
Kalbėdama apie šunų dresūrą ir auklėjimą specialistė buvo labai atvira ir palietė dalykus, apie kuriuos dažnai net nesusimąstome. Vaikų auklėjime esanti pozytyvumo banga persikelia ir kalbant apie šunis, tačiau ribos ir taisyklės yra būtinos. Didžiausių pozityvumo šalininkų dresuotoja retoriškai klausia – ar jūs žinote bent vieną gyvūną pasaulyje, kuris eitų tualetą pagal kažkieno leidimą? Iš tiesų tai yra pati didžiausia prievarta, tačiau mes neleidžiame savo šunims daryti to namuose.
„Nuo mažumės šuniukas yra mokomas ir auklėjamas taip, kad turi išmokti kentėti. Tai nėra natūralu pagal gamtą, tai yra prievarta, – į vatą faktų nevyniojo D.Gabsevičiūtė. – Mes turime būti sąžiningi patys prieš save. Jei mes sakome, kad šuniui galima loti, kada tik nori, tai tuomet jam leiskite ir daryti viską, kur tik jis nori“.
Dresavimas su maistu yra dar vienas prievartos metodas. Pagrindinė jo mintis yra ta, kad šuo turi reaguoti į maistą. Pavyzdžiui, yra problema, kad pamatęs kitą šunį jūsų šuo „ardosi“. Vienas iš pozityvių momentų, kaip su tuo tvarkytis, tai kišti kąsniuką po nosimi ir kąsniuku perimti šunį į save ir už tai šerti. Jeigu šuo tikrai nori eiti kažkur, jis nusuka nosį nuo kąsniuko ir toliau „raunasi“. Ką tada sako dresuotojai? Kad šuo yra nepakankamai alkanas.
„Mes nekalbame apie konkrečius laiko terminus, kiek reikia nepašerti šuns. Mes kalbame, kad reikia nepašerti, kad šuniui kąsniukas būtų svarbesnis už kažkokį dirgiklį, nuo kurio mes jį bandome atitraukti. Tai gali būti para, dvi, trys, savaitė – tai priklauso nuo šuns. Ką galima šioje vietoje pasakyti apie pozityvumą ir prievartą? Taip, mes jo nemušame. Mes taikome kitokius prievartos metodus, nes kalbame apie tai, kaip mums priversti paklusti, kaip priversti daryti tai, kad jis elgtųsi taip, kaip mes iš jo reikalaujame. Tai irgi yra prievarta“, – sako dresuotoja.
Anot jos, kai labai aiškiai žmonėms sudėlioji šią sistemą, jiems daug labiau patinka vieną kartą truktelėti pavadžiu, negu nepašerti šuns tris dienas. Bet ir po trijų dienų šuo dar gali būti nepakankamai alkanas, kad eitų kąsniuko, o ne ten, kur jam šiuo metu labai norisi. Jeigu jūs bandėte šį variantą kelis kartus ir jis jums nesuveikė, tai galbūt šuo buvo dar nepakankamai alkanas arba tie metodai jums netinka.
D.Gapsevičiūtė neslepia, kad ne visada būna paprasta išspręsti problemą, tačiau reikia ieškoti, ką galima daryti ir į ką šuo reaguoja. Dresuotojas visada turi surasti būdą, kuris būtų priimtinas šeimininkui ir jis galėtų tą metodą taikyti.
Kalbant apie šuns dėmesio atitraukimą maistu, pašnekovė pabrėžia, kad labai svarbu šuniui kąsniuką duoti ne tada, kai jau iškyla problema, bet užbėgant jai už akių. „Tam, kad šuo nustotų „rautis“, korekciją mes turime įvesti prieš veiksmą, o ne tada, kai jis jau raunasi. Taigi pirmiausia bandome su maistu, paskui tas jau perauga į komandą, kuri paskatinama maistu. Ir jeigu kalbame apie rezultatą, tai vėliau turi likti tik komanda. Mano tikslas yra, kad šuo tiesiog žinotų, kad to daryti negalima ir tam net nereiktų komandos. Ir jeigu po trejų metų dresūros vis dar reikia šuniui pakišti kąsniuką po nosimi, tai nėra rezultatas. Tai yra uždaras ratas ir bandymas išgyventi šiandien“, – sako specialistė, pabrėždama, kad šis metodas yra geras ir tinkamas, bet jis turi būti taikomas iki galo, nesustojant kažkuriame etape.
Papasakojusi pagrindines šunų auklėjimo gaires, dresuotoja atsakė į visus šunų šeimininkams iškilusius klausimus. Gal kas nors aktualu ir jums?
Ką daryti, jeigu šuo bijo žmonių?
Šuniui trūksta socializacijos, gal kažkas jį kada nors nuskriaudė. Veskite šunį per visą rajoną, duokite sutiktiems žmonėms maisto ir prašykite, kad jie šunį pašertų. Nešerkite namie, visą porciją dėkite į kišenę ir eikite.
Ką daryti su fejerverkų baime?
Tai labai sunkiai pasiduodantis korekcijai dalykas. Kai prasidės fejerverkų sezonas, nuo gruodžio 1 iki sausio 31 šerkite tik tuo metu, kai pradeda šaudyti. Galima pamažu pratinti prie garsų, leidžiant įrašą per kolonėles ir pamažu didinant garsą. Aš pati pasiekiau tiek, kad nors šuniui yra nejauku, bet jis nebando niekur pabėgti iš panikos.
Ką daryti, jei kartais šuo būna agresyvus su kitais šunimis, sutikęs urzgia?
Šunys labai gerai jaučia vienas kito nusiteikimą ir kūno kalbą negu mes. Galbūt jam kažkas nepatiko ar buvo tai, ko mes dar nematom. Urzgimas nėra agresija, tai yra socialinis signalas. Agresija plačiąja prasme neegzistuoja, yra situacinė agresija, kai šuo sureaguoja į kažką. Gali būti agresija dėl maisto, hierarchinė agresija. Šuo negali būti tiesiog agresyvus.
Ką daryti, jei šuo tampa žmogaus uodega, visur sekioja, stebi ir kontroliuoja, neleidžia jam išeiti, o palikus namuose ištisai loja?
Problema yra gyvenimo būdas su šunimi. Šuo turi tapti šunimi. Jis turi klausyti nurodymų ir nesekioti iš paskos, jeigu jums tai nepatinka. Jeigu mes kalbame apie tai, kad šuo loja ir jūs pas jį ateinate, tai kitą kartą jis tikrai vėl los, kad tik jūs ateitumėt. Yra šunų, kurie paloja ir nustoja, o yra tokių atkaklių, kuriems šis metodas nesuveikia. Yra kitas variantas – grįžti ir šerti už gerą elgesį, kol jis dar nepradėjo loti. Su tuo reikia dirbti.
Ką daryti, jei vedžiojant šunį su pavadžiu, jį ima pulti palaidi šunys? Kaip juos atbaidyti? Nes yra ir sukandžioję.
Būna, kad palaido šuns šeimininkas klausia: „O pas jus mergaitė? Tai blogai, nes mūsiškis nemėgsta...“ Nebandykite tampyti savo šuns, jeigu kažkas atėjo pas jus pjautis. Leiskite jam gintis ir kandžiotis. Ir tai galioja net ir tuo atveju, kai ateina mažas šuniukas ir ima kiauksėti – „jis gi mažas ir jam viskas galima“. Kuo jūs labiau bandysite atitraukinėti savąjį, tuo jis labiau puls jūsų šunį, o mažojo šeimininkui bus vienodai, kas čia vyksta. Kai jūs savajam leisite žengti žingsnį į priekį, „mazgio“ šeimininkas ims galvoti, kad jau kažką reikia daryti. Jis sukūrė jums problemą ir jūs turite ją spręsti. Geriausiai veikia tai, kai jūsų sprendimas sukuria jiems problemą.
Kalbant šiaip apie santykius, tai yra labai negerai, nes viskas užsisuka į užburtą ratą. Bet šis sprendimas geras tuo, kad žmonės pagaliau ima galvoti, ką jiems daryti. Kai kažkas ateina ir pasakymas „pasiimkite šunį“ nepadeda, nes gi „mano tai geras“, labai veikia pasakymas „pasiimkit šunį arba aš spirsiu“ ir dujų balionėlio išsitraukimas. Į kitus variantus žmonės paprastai nereaguoja.
Ką daryti, jei šuo nenori likti namuose vienas, labai loja, o pasilikęs graužia duris?
Reiktų šunį pratinti prie savo išėjimo. Tiesiog be jokio pasiruošimo netikėtai atsistoti ir išeiti į laiptinę. Arba uždaryti šunį į kitą kambarį ir tada pradėti ruoštis išėjimui. Reiktų suprasti, kodėl jis loja? Ar bijo likti vienas, o gal nori kontroliuoti? Jeigu tai yra kontrolė, reikia parodyti šuniui, kad ne jis sprendžia, kur kas vaikšto ir kad jūs to neleisite. Jūs turite rasti būdą, kaip pasakyti šuniui, kad tai ne jo reikalas. Čia yra kalba apie hierarchinius dalykus.
Kiek laiko gali būti maistas dubenėlyje, jei šuo iš karto nenori ėsti?
Maistas dubenėlyje šunims nepaliekamas. Atėjo šėrimo laikas, padėjote, o jei nesuėdė – niekam neįdomu – paimate. Jeigu yra du šunys, turi būti ir du dubenėliai. Maistas turi būti supervizuojamas, kad jūs žinotumėte, ėdė šuo ar neėdė, kiek ėdė. Jūs kitaip negalite sekti šuns apetito pokyčių. Problema yra ta, kad šuo negali jums pasakyt, jeigu jam yra kažkur negerai. Jūs galite tai pamatyti tik pagal apetitą ir šuns aktyvumą.
Problema: šuo lovoje
Šuo lovoje yra labai fainas mielas minkštas šiltas padaras, kuris labai gerai sunormalizuoja kraujo spaudimą, sumažina streso hormono kortizolio kiekį ir padidina meilės ir laimės hormono oksitocino kiekį. Dėl to jie yra lovoje. Bet tai sukuria problemų. Pirmas dalykas – kieno tai taisyklė – šuns ar jūsų? Ar jūs pasikvietėt šunį į lovą ir parodėt, kur jam gulti, nes jums būtent ten šalta ir dabar būtent taip reikia. Ar šuo atėjo į lovą ir dabar urzgia bei aiškina, kas dabar ateis, o kas ne, kur gulės, o kur ne. Žinau vieną haskį, kuris gulėdamas šeimininkės lovoje jos vaikino ten neįleidžia. Jai faina, jam ne.
Turite daugiau klausimų? Kreipkitės į mokyklą „Dresuok šunį“.
Projektą „Vasara mieste“ inicijuojanti bendrovė „Realco“ skatina vilniečius laisvalaikį leisti aktyviai bei auklėti savo augintinius, kad pasivaikščiojimas bendrose žaliosiose erdvėse būtų malonus ir šunų šeimininkams, ir nekeltų problemų aplinkiniams.
Prie vykusio renginio prisijungė ir šalia patruliavusios Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos darbuotojos. Jos priminė, kad vedžiojantys šunis turėtų nepamiršti surinkti ekskrementų ir padovanojo visa glėbį maišelių. O jūs ar esate sąmoningas šuns šeimininkas?
