Atsargiai! Šalta. Netgi trumpai pasivaikščiojęs lauke esant nestipriam šaltukui jūsų augintinis gali peršalti ar nušalti. Šunelių letenoms pavojų kelia medžiagos (druska ir kietas smėlis), kuriomis barstomos gatvės ir šaligatviai, aštrios ledo šukės, tad vesdama savo šunį į lauką žiemą turėtumėte būti apdairi.
Kai šąla. Nepaisant šaltuko, žiemą jūsų šuo lauke turėtų praleisti bent valandą. Tiesa, turėtumėte atkreipti dėmesį į augintinio sveikatos būklę, savijautą ir įvertinti, kiek yra užgrūdintas jo organizmas. Prie atšiauraus žiemos oro sąlygų šunelį reikėtų pratinti nuo pat mažens. Kai lauke labai šalta, vaikštynes su augintiniu kiekvieną kartą patariama trumpinti po 7–10 min. Kai jis įpras prie šalčio, pasivaikščiojimų laiką po truputį gali ilginti.
Dėmesio! Jei vaikštinėdamas šunelis pradeda kilnoti letenėles, vadinasi, jam darosi šalta, todėl vaikštynes turėtumėte baigti. Kai lauke šąla, šunelio letenėles rekomenduojama apipurkšti specialiu skysčiu, padedančiu apsaugoti jas nuo šalčio.
Augintinio apranga. Šiltesni apdarai būtini tik kai kurioms trumpavilnių mažų šunų veislėms. Prieš pirkdama paltuką, pasiteiraukite veterinarijos gydytojo, ar jis jūsų augintiniui iš tiesų būtinas. Mat drabužėliai gali tapti įvairių augintinio odos ligų, alerginių reakcijų, vilnos elektrinimosi priežastimi. Jei manote, kad su apdaru jūsų šuneliui bus šilčiau, pasidairykite tokio, kuris būtų pasiūtas iš drėgmei nepralaidaus audinio, lengvai skalbiamas ir valomas. Vietoj užtrauktukų labiau tiktų lipnios juostelės ar spaudės. Būtinai išrinkite tinkamą dydį, antraip apdaras arba trinsis į odą (jei bus per ankštas), arba suvels kailį į kaltūną (jei bus per didelis). Deja, daugeliui augintinių apdarai nėra malonūs ir dažnai kelia stresą, todėl jei šuo nenori paltuko, nereikėtų jo vilkti per prievartą.
Virusinės ir peršalimo ligos. Jei jūsų šunį krečia drebulys, padažnėja kvėpavimas, atsiranda kosulys, aukšta temperatūra (norma – iki 39,5 °
Nušalimai. Nuo jų dažniausiai nukenčia šunų ausų galiukai, snukučiai ir letenos. Iš pradžių nušalusios vietos būna blyškios spalvos, vėliau parausta, tinsta ir šerpetoja. Teikiant pirmąją pagalbą, rekomenduojama nušalusias vietas pirmiausia sušildyti minkštu natūralios medžiagos audiniu. Vėliau patrinti spiritu ir aprišti šiltu tvarsčiu. Jokiu būdu nereikėtų nušalusių kūno sričių trinti sniegu, nes gali patekti infekcija. Augintinių letenas nuo drėgmės ir žvarbos geriausiai apsaugo specialūs skysčiai, tepalai ir vaškas. Šiais preparatais rekomenduojama tepti pėdučių pagalvėles. Jie gerai įsigeria į odą ir saugo nuo šalčio poveikio porą dienų. Ypač letenų pagalvėlėms kenkia ant kelių barstoma druska. Jei augintinis lakstė tokiu šaligatviu, reikėtų jam sudaryti sąlygas palakstyti po švarų sniegą, o grįžus į namus nuplauti jas šiltu vandeniu ir gerai nusausinti.
Vitaminų stygius. Jų trūkumą dažniausiai parodo burnos ertmės ir akių baltymų blyškumas, apatija, retas kailis ir odos pleiskanos. Taip nenutiks, jei jūsų augintinis bus maitinamas tinkamai. Šerkite jį aukštos kokybės subalansuotu ėdalu, paisydama veislės, amžiaus ir įpročių.
Šilta būda. Voljeruose gyvenančių šunų būdas rekomenduojama tinkamai apšiltinti ir, esant galimybei, padaryti tunelį prie būdos landos, kuris apsaugotų augintinį žiemą nuo vėjo. Nerekomenduojama būdos statyti tiesiog ant žemės, reikėtų sukalti medinį pagrindą, kad augintiniui iš apačios netrauktų šaltis ir viduje būtų šilčiau.
