- ♦ Identifikuoti skonį mums padeda 10 tūkstančių skonio receptorių, kurie yra išsidėstę mūsų liežuvio priekyje ir abiejuose šonuose bei gomuryje.
- ♦ Nustatyta, kad kartų skonį atpažįstantys receptoriai yra arčiau liežuvio šaknies, rūgštų – liežuvio pakraščiuose, sūrų – ant liežuvio galiuko ir jo priekinės viršutinės dalies, saldų – netoli liežuvio galiuko.
- ♦ Reikėtų pridurti, kad egzistuoja ir dar vienas, Europos palyginti neseniai atrastas skonio pojūtis, vadinamasis umami. Šis terminas kilęs iš japonų kalbos. Tiksliai išversti neįmanoma, bet apytiksliai jis suprantamas kaip „geras, malonus skonis“. Kinų ir japonų virtuvėje umami skonį turintys patiekalai naudojami jau daugybę amžių. 1908 m. japonų mokslininkas Kikunae Ikeda nustatė, kad šį skonį suteikia glutamo rūgštis (E 620) ir jos druskos (pavyzdžiui, natrio glutamatas). Šių junginių natūraliai daug turi brandinti sūriai, mėsos, sojų padažai, grybai, pomidorai, valgomieji jūros dumbliai ir kt.
- ♦ Egzistuoja teorijų, kad skirtingų skonio receptorių yra kur kas daugiau nei pripažinta oficialiai. Tarkim, manoma, kad skirtingų kartumo receptorių rūšių ant mūsų liežuvio gali būti net iki kelių dešimčių. Jie mums padeda pajusi skirtingo skonio niuansus, juk skirtingų produktų kartumas skirtingas. Tas pats pasakytina ir apie kitus skonius, kaip antai riebumą,
- ♦ Mokslininkų pastebėta, kad moterų skonio receptoriai yra geriau išsivystę ir jautresni nei vyrų. Senstant skonio receptoriai silpsta.
