Tikrą audrą ir visuomenės pasipiktinimą dar liepos mėnesį sukėlė dainininkės Evelinos Anusauskaitės brolio Mindaugo istorija – jo kalytė Čilė bevedžiojama lauke prarijo žiurkių nuodais prismaigstyto pašteto.
Kadangi pagalba buvo suteikta laiku, Čilė išgyveno, tačiau per kelias dienas tame pačiame rajone nugaišo dar du šunys ir katė. Visi jie apsinuodijo Vilniaus Stoties rajone, netoli Kauno ir Mindaugo gatvių sankryžos.
Kita istorija, tik jau su liūdnesne pabaiga, įvyko rugpjūčio viduryje Antakalnio rajone. Čia vedžiojama kalytė, kaip įtaria veterinarai, taip pat apsinuodijo žiurkių nuodais. Deja, istorija baigėsi liūdnai – šunytė neišgyveno.
Prieš keletą dienų, savo šuns Makso neteko ir asmeninis treneris Dominykas Rukšėnas. Maksas buvo sunkiasvorių objektų tempimo čempionas. Žiurkių nuodais jis galėjo apsinuodyti Karoliniškių mikrorajone.
Ir tai tik keletas plačiau nuskambėjusių atvejų, kur kas daugiau tokių ir panašių istorijų sklando socialiniuose tinkluose.
Delsti negalima
15min kalbinta bendrovės „Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė ir veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė akcentuoja – net ir turint menkiausią įtarimą, kad augintinis galėjo apsinuodyti žiurkių nuodais, delsti negalima, mat laikas šioje situacijoje labai svarbus, o ir apsinuodijimo požymiai ne visuomet gali būti vienodi.
Gydytoja pasakoja, kad žiurkių nuodų gali būti įvairių, priklausomai nuo jų cheminės sudėties, toksiškumo, skiriasi ir jų pirmųjų klinikinių požymių pasireiškimo laikas, bei apnuodijimo stiprumas. Didelę įtaką turi ir tai, kokį kiekį ir kokių nuodų gyvūnas suėdė.
„Rodenticidų (žiurkių nuodų, – aut.) yra įvairių, tai antikoaguliantai, kalciferolio junginiai ir kt. Pirmieji apsinuodijimo požymiai dažniausiai pastebimi per dvi–keturias dienas. Antikoaguliantai gali būti mažiau toksiški, jie organizme stipriai nesikaupia ir kur kas lengviau iš jo pasišalina, arba labiau toksiški, kurie organizme sugeba kauptis ir iš jo pasišalina lėčiau. Antikoaguliantais apsinuodijusiam augintiniui laiku suteikus veterinarę pagalbą, jo išgyvenimo šansai dar ganėtinai dideli.
Labiau toksiški, agresyvesni nuodai dažniausiai suveikia labai greitai, ir pirmuosius apsinuodijimo požymius jau galima pastebėti po kelių valandų (kartais užtenka ir 15–20 min.), jie pirma veikia skrandį ir nervų sistemą“, – tikina gydytoja.
Kas vyksta organizme augintiniui apsinuodijus žiurkių nuodais?
A.Stasiūnienė pasakoja, kad cheminės medžiagos, naudojamos žiurkių nuoduose, keliauja per kraują – visų pirma yra pažeidžiama kepenų veikla, sutrikdoma žarnyno mikroflora ir tada – vitamino K sintezė.
Šis vitaminas, anot veterinarės, yra gyvybiškai būtinas, kadangi jis yra atsakingas už kraujo krešėjimą.
„Įprastai, vitamino K trūkumas yra pastebimas retai, kadangi jį gamina žarnyno bakterijos, tačiau gyvūnui apsinuodijus žiurkių nuodais, pažeidžiama ir žarnyno veikla, o esant vitamino K trūkumui, kraujas nustoja krešėti ir gyvūnas pradeda kraujuoti. Taigi kraujavimas ir yra pagrindinis apsinuodijimo žiurkių nuodais požymis.
Kraujavimas dažniausiai prasideda iš nosies, dantenų, sunkesniais atvejais – iš storosios žarnos, kraujo gali atsirasti ir šlapime, taip pat būna ir poodinis pakraujavimas.
Toliau veikiant nuodams organizme, priklausomai nuo nuodų rūšies ir stiprumo, pastebime augintinio silpnumą, galimas dusulys, nerimas, pastebimos pablyškusios gleivinės, prasideda traukuliai, augintinis gali netekti sąmonės, jį gali ištikti paralyžius“, – simptomus toliau vardija A.Stasiūnienė. Pridurdama, kad nuodai taip pat veikia tiek šunis, tiek ir kates.
Veterinarė: kraujavimas ir yra pagrindinis apsinuodijimo žiurkių nuodais požymis.
Kuo nuodai ilgiau veikia organizmą, tuo, anot gydytojos, gyvūno išgyvenimo šansai yra mažesni, pamažu jis nukraujuoja, atsisako visos organizmo funkcijos. Jei veterinaro pagalba laiku nesuteikiama, apsinuodijęs augintinis gali ir nebeišgyventi.
Pirmoji pagalba
Anot veterinarės, pagrindinis dalykas, ką žmogus namų sąlygomis turėtų daryti tą pačią akimirką, kai tik pamato ar rimtai įtaria, kad augintinis suėdė žiurkių nuodų, tai – kuo greičiau sukelti jam priverstinį vėmimą.
„Jei įmanoma, netgi kišti į gerklę pirštus mechaniškai dirginant gomurį ar ryklę, kad tik augintinis kuo greičiau išvemtų, ką suvalgęs. Reikėtų girdyti augintinį vandeniu, kad kažkiek prasiplautų skrandis.
Prie vimdymo galima būtų augintiniui sugirdyti absorbentą, tarkime, aktyvintos anglies, liaudyje tiesiog vadinamos „angliuku“. Aktyvintos anglies reikėtų duoti 2 gramus kūno svorio kilogramui ir girdyti kas 6 val. Kadangi aktyvinta anglis gerai absorbuoja chemines ir toksines medžiagas, su išmatomis gerai pasišalina iš organizmo, situacijos ji tikrai nepablogins“, – 15min pasakojo veterinarė.
Kita vertus, perspėja A.Stasiūnienė, visuomet reikia sekti ir augintinio būklę, jei pastebite, kad jam jau atsirado nervinės sistemos sutrikimų – prasidėjo traukuliai, prarado sąmonę, atsirado paralyžius, pastebimas rijimo sutrikimas, tuomet jau negalima girdyti vandeniu, kad augintinis neuždustų.
„Iš esmės, vimdymas yra atliekamas pirmąsias 4–6 val. nuo nuodo suėdimo ir kol gyvūnas dar yra sąmoningas. Vėliau ši procedūra nebetenka prasmės, nes cheminės medžiagos jau būna patekusios iš skrandžio į žarnyną“, – interviu 15min aiškino specialistė.
Suteikus gyvūnui pirmąją pagalbą – pabandžius augintinį pravimdyti ir nesvarbu, pavyko ar ne, sudavus jam aktyvintos anglies (arba ne), reikėtų kuo skubiausiai vykti pas veterinarijos gydytoją.
„Čia svarbi kiekviena minutė. Gydytoją reikėtų informuoti, kad įtariamas apsinuodijimas žiurkių nuodais ir suteikti kuo daugiau informacijos. Tuomet gyvūnui, jei dar ne vėlu, gali būti praplautas skrandis, atlikti pilni kraujo tyrimai, vertinami kraujo krešėjimo parametrai, suteikiama pagalba bei sekama jo būklė“, – vardija veterinarė.
Koks yra gydymo procesas?
A.Stasiūnienė pasakoja, kad priklausomai nuo apsinuodijimo stiprumo, augintiniui dažniausiai taikomas bendras gydymas: lašinami skysčiai, bandoma atstatyti vitamino K kiekį kraujyje, labai svarbu tokiais atvejais palaikyti ir sekti visą gyvūno organizmo būklę, kad nesutriktų širdies ir kitų organų veikla. Sunkesniais atvejais gali būti taikomas ir kraujo perpylimas.
„Jei gydymas buvo sėkmingas, augintiniui buvo laiku suteikta pagalba ar laiku išplautas skrandis, gali ir nebūti liekamųjų požymių. Jei pagalba buvo suteikta jau kiek pavėlavus, arba nuodas buvo labai agresyvus, liekamieji požymiai gali būti įvairūs ir likti visam gyvenimui.
Po apsinuodijimo visada yra tikimybė, kad pasveikus išliks tam tikri negrįžtami organizmo pakitimai, pavyzdžiui, ateityje besikartojantys traukuliai, paralyžius, inkstų ar širdies nepakankamumas, kiti organų pažeidimai, tad gali būti taip, kad gyvūnui teks visą gyvenimą vartoti vaistus, kad jis galėtų visavertiškai gyventi“, – sako A.Stasiūnienė.
Jei apsinuodijęs gyvūnas į kliniką yra atvežamas per pirmąją nuodų patekimo į organizmą dieną, laiku suteikus jam pagalbą, dar tikrai yra šansų, kad augintinis išgyvens. Tačiau jei apsinuodijimas buvo laiku nepastebėtas, o augintinis į kliniką atvežtas tik po paros ar daugiau, tuomet jau gali būti ir per vėlu, anot gydytojos, prognozės jau tampa abejotinomis.
„Būtent dėl to visada vedžiojant gyvūną reikia jį prižiūrėti, stengtis neleisti jam lakstyti vienam, be pavadėlio. Vienas lakstydamas šuo juk mėgsta šmirinėti – visas pakampes, pakrūmes apuostyti. O dažniausiai nuodais prikimštų skanėstų, niekas nededa labai matomose vietose, tad galite net nepastebėti, kaip nuodą jis suės.
Ir apsinuodija augintiniai nebūtinai, kai nuodai būna paslėpti skanioje mėsoje. Ypač medžiokliniai šunys ar katės mėgsta suėsti ir nuodais apsinuodijusią pelę ar žiurkę.
Bet kuriuo atveju tiesiog reikia atidžiai sekti savo augintinio sveikatą. Ir jei tik yra menkiausių įtarimų, verčiau vežti jį pas veterinarą, kad šis atliktų būtinus tyrimus. Daug jie nekainuoja, o ramybės tikrai suteiks“, – pataria gydytoja.
Kelia idėją riboti žiurkių nuodų įsigijimą
Kol kas nuodus žiurkėms galima nusipirkti kiekvienoje parduotuvėje. Jų gali įsigyti bet kas, tačiau kai kurie politikai svarsto, kad tvarką reikia keisti ir įsigijimą riboti.
Antradienį iškelta idėja įvesti ir perkančių nuodus registrą. Tuo atveju esą būtų aiškiau, kur ieškoti įtariamųjų dėl nuodų nukentėjus keturkojams, ar dar blogiau – net ir vaikams.
Veterinarė A.Stasiūnienė 15min tikina, jog idėja – gera, galbūt bent šios priemonės padės kiek sukontroliuoti pastaruoju metu vis dažnesnį augintinių apnuodijimą.
„Aš manau, kad taip ir turėtų būti. Manau, kad reikėtų tos griežtesnės žiurkių nuodų apskaitos, neturėtų būti leidžiama jų bet kam ir bet kur įsigyti. Nes tas gyvūnų apnuodijimas yra labai paplitęs ir jis tampa jau nekontroliuojamas, tad nuodai tikrai neturėtų būti taip lengvai prieinamiׅ“, – tvirtina veterinarė A.Stasiūnienė.
Žada griežtinti bausmes
Šiuo metu už gyvūno kankinimą, jei dėl to jis žuvo ar buvo suluošintas, gali būti skiriama bauda, viešieji darbai, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
2017-ųjų metų rugsėjį parlamentarai teikė iniciatyvą sugriežtinti bausmes, tačiau ji buvo atmesta. Pataisos teiktos ir šių metų pavasario sesijoje. Siūlymams griežtinti bausmes pritarta, tačiau galutinis svarstymas numatytas rudens sesijoje.
