Tokia iš pirmo žvilgsnio painia sistema galima piktintis, tačiau ji turi vieną privalumą: klientas žino, kokią prekės ar paslaugos kainos dalį pasiima valstybė, kokia tenka darbuotojui, kokia – verslininkui, ir mintyse atlikęs kelis aritmetinius veiksmus susiskaičiuoja, kiek iš viso privalo sumokėti.
Kam, kada ir kiek arbatpinigių palikti ar nepalikti Lietuvoje, dažnai būna klausimai su daugybe galimų atsakymų.
Kavinės ir restoranai
Kavinėse ir restoranuose arbatpinigiai yra kone privalomi, jei tik aptarnavimas buvo geras, nes jie yra nemaža darbuotojų atlyginimo dalis. Net darbo skelbimuose neretai nurodoma: minimalus atlyginimas plius arbatpinigiai.
Nors arbatpinigiai mūsų šalyje nėra apmokestinti, nebūtinai padavėjui atiteks visa palikta suma. Esama vietų, kur padavėjas privalo jais dalytis su kitais darbuotojais, nes, kai kurių darbdavių įsitikinimu, klientas arbatpinigiais įvertina ne tik konkretaus žmogaus darbą, bet ir interjerą, patalpų švarą, maisto kokybę, vadinasi, ir dalytis reikia su visais.
Vadovaudamiesi panašia filosofija, o ir nepalikdami šykštuoliams galimybės sutaupyti, kai kurių prabangesnių Vakarų Europos restoranų savininkai į sąskaitą įtraukia atskirą mokestį – už aptarnavimą. Paprastai jis siekia 10–15 proc. sąskaitos sumos. Tokiu atveju palikti padavėjui grynųjų tikrai nėra privalu, nebent norima išskirtinai jam padėkoti.
Mėgstantys užsisakyti maistą į namus, ypač jei paslauga nemokama ar kainuoja labai pigiai, turėtų žinoti, kad iš jų laukiama „ačiū, grąžos nereikia“.
Lietuvoje paliekamų arbatpinigių suma panaši – 10–15 proc. Tačiau jie nėra duodami vien tam, kad kilniaširdiškai padėtumėte padavėjui gauti padoresnę algą. Juos jis turi užsidirbti. Ar maloniai aptarnavo? Paklausė, ar buvo skanu? Ar šypsojosi? Ar pasiūlė deserto? Ar nereikėjo gaudyti po visą restoraną norint atsiskaityti? Ar atnešė viską, kas privalu prie jūsų užsakymo: druskos su pipirais, aliejaus arba cukraus? Turbūt nereikia priminti, kad gerose picerijose nedera ieškoti pomidorų ar majonezinių padažų, o šių neradus kaltinti padavėją – gurmaniškesnėse vietose siūlomas aliejus...
Mėgstantys užsisakyti maistą į namus, ypač jei paslauga nemokama ar kainuoja labai pigiai, turėtų žinoti, kad iš jų laukiama „ačiū, grąžos nereikia“.
Kirpyklos ir grožio salonai
Skirtingai nei kavinėse ar restoranuose, grožio salonų darbuotojams arbatpinigiai nėra dalis atlyginimo. Todėl čia nesitikima, kad kiekvienas klientas būtinai jų paliks, net jei bus labai patenkintas specialisto darbu. Grožio meistrai savo kvalifikaciją bei teikiamas paslaugas įvertina tam tikra suma ir arbatpinigiai jiems nėra planuojami kaip dalis darbo užmokesčio.
Patys klientai norėdami pabrėžti dėkingumą specialistui prideda kelis ar keletą eurų. Nėra susiklosčiusios tradicijos palikti arbatpinigių priklausomai nuo meistro sugaišto laiko ar mokėtinos sumos. Kiek jų duoti, sprendžia kiekvienas žmogus. Kartais tai būna euras ar keli, brangesniuose salonuose – penki eurai ir daugiau. Tačiau net ir prabangaus salono kirpėjas neįsižeis, jei nepaliksite nieko, vieną ar du eurus. Juk už paslaugą ir taip mokėjote nemenką sumą!
Nesvarbu, kiek arbatpinigių paliekate, – šiuo gestu patvirtinate, kad gavote kiek daugiau nei naują šukuoseną. Juk dažnai kirpėja, manikiūrininkė yra klientei savotiškos draugės, o neretai ir gelbėtojos, kurios pasilieka viršvalandžių ar ateina į saloną ne savo darbo metu vien todėl, kad moteriai yra ypatinga proga ir būtina gerai atrodyti. Ar šiuo atveju kyla klausimas dėl arbatpinigių?
Kiek kebliau nuspręsti, ar reiktų palikti arbatpinigių tada, kai lankotės pas salono šeimininką, kuris yra, pavyzdžiui, ir kirpėjas, ir šio nedidelio verslo savininkas? Tokiu atveju kaina būna aukštesnė nei įprasta, todėl dažnai klientai atsiskaito labai tiksliai.
Tik asmeninis santykis su specialistu gali pasufleruoti, kaip elgtis. Jei jums vizitas pas meistrą – paslauga, už kurią mokate fiksuotą sumą, ir nematote reikalo prie ir taip didelės kainos pridėti dar kelių eurų, vis tiek esate laukiami, nes šiame versle svarbu ne arbatpinigiai, o laimingi ir todėl lojalūs klientai.
Moterys kartais galvoja, kad palikdamos arbatpinigių mokės kiek žemesnę kainą. Tačiau kurią sumą mokate – „nuo“ ar „iki“, paprastai priklauso ne nuo to, ar paliekate arbatpinigių. Lojaliems klientams paslaugos dažniausiai kainuoja pigiau nei užklydusiems iš gatvės.
Reguliarus gražinimasis – nesvarbu, kirpykloje už kampo ar garsaus meistro salone, – neretai virsta ir maloniu pasišnekėjimu, pabėgimu nuo kasdienybės, net savotiška psichoterapija. Ir už tai moterys linkusios atsidėkoti. Grožio puoselėtojus galima pamaloninti ir išmoningiau nei paliekant įprastus kelis eurus: pasveikinkite Kalėdų ar Naujųjų metų proga, prisiminkite gimtadienį... Juk paprastai kirpėjos išklauso mūsų skundų, įvairių istorijų, o mes apie jas žinome gerokai mažiau nei jos apie mus. Nedidelės dovanėlės tą ryšį paverčia abipusiu.
Taksi
Jei skaitiklyje dega itin maža suma, būtų gražu padėkoti vairuotojui ir neversti jo nakties tamsoje ieškoti kelių centų grąžos.
Taksi paslaugos Lietuvoje vis dar gana nebrangios, o vairuotojai nepurkštauja, jei moteris nenori naktį eiti net labai nedaug ir kviečia taksi. Todėl jei skaitiklyje dega itin maža suma, būtų gražu padėkoti vairuotojui ir neversti jo nakties tamsoje ieškoti kelių centų grąžos – galbūt veždamas jus iki gretimos gatvės jis prarado gerokai pelningesnį užsakymą. Tačiau jei važiavote nemenką atstumą ir suma nemaža, normalu atskaičiuoti ir iki paskutinio cento.
Ar palikti vairuotojui arbatpinigių, labai priklauso nuo to, kaip jautėtės kelionės metu. Ar vairuotojas nerūkė? Neleido trankios muzikos? Ar laikėsi Kelių eismo taisyklių? Ar švarus automobilis? Jei važiavote su mažais vaikais arba apsikrovusi lagaminais – ar paslaugiai atidarė duris, pagelbėjo susidėti ir išsikrauti daiktus? Jei jis ne tik saugiai vairavo, bet ir maloniai jumis rūpinosi, suapvalinta sąskaita ar papildomas euras yra neprivalomas, bet gražus ir adekvatus gestas. Neabejotina, kad žmogus stengėsi ir tikėjosi įvertinimo. Kodėl turėtumėte jį nuvilti?
Gidai ir viešbučiai
Ir gidų, ir viešbučių paslaugomis dažniausiai tenka naudotis užsienyje. Kiekviena šalis turi savo specifiką, todėl rengiantis kelionei reikėtų ja pasidomėti. Jei apsistojate vienai ar porai naktų dideliame viešbutyje, kur nei jūs personalo, nei jis jūsų neįsimins, nėra jokio reikalo papildomai išlaidauti. Tačiau jei apsigyvenate ilgesniam laikui mažesniame viešbutyje, sutiktai savo kambario tvarkytojai į delną įsprauskite nedidelį pinigą. Neabejotina, kad rasite kruopščiau išvalytą kambarį, geresnių rankšluosčių ir tikrai nepritrūksite tualetinio popieriaus ar muiliukų. Smulkmenos, bet malonios.
Jei nutarėte pasimėgauti gyvenimu ištaigingame viešbutyje, turėtumėte atitinkamai ir elgtis. Jus pasitinka uniformuotas šveicorius, o nešikas pristato į kambarį jūsų lagaminus? Šiuo atveju arbatpinigiai privalomi. Ir ne keliasdešimt centų, o keli eurai. Patys pasirinkote prabangią viešnagę.
Jei keliaudami norėsite, kad gidas jus pavedžiotų po muziejų ar senamiestį, atsilyginkite ne tik sutarta suma. Šią mokate už konkretų laiką ir pateiktą informaciją, o papildomai įvertinti pastangas yra įprasta, pavyzdžiui, jei gavote gerų praktinių patarimų, numatytas valandos ar dviejų maršrutas truko ilgiau, daug juokėtės ir maloniai praleidote laiką?
Nebūtina demonstruoti dosnumą ir ten, kur nėra asmeninio kliento ir paslaugos teikėjo ryšio. Batų taisykla, drabužių valykla, automobilių servisas – šių įmonių paslaugas renkamės ne dėl asmeninių ryšių su darbuotojais.
Svarbu prisiminti, kad arbatpinigiai ar kitokie materialūs paskatinimai yra tinkami tik tada, kai atsiskaitoma už verslo įmonių ar savarankiškai verslu besiverčiančių žmonių paslaugas. Materialios padėkos valstybės tarnautojams ar pareigūnams gali būti vertinamos kaip kyšis.
Nebūtina demonstruoti dosnumą ir ten, kur nėra asmeninio kliento ir paslaugos teikėjo ryšio. Batų taisykla, drabužių valykla, automobilių servisas – šių įmonių paslaugas renkamės ne dėl asmeninių ryšių su darbuotojais: dažnai kalbamės su administratore ir net nesužinome, kas taip meistriškai išlygino įlenktas automobilio dureles. Bet... jei esate nuolatinis klientas, kuris pamaloninamas ne tik nuolaidomis, bet ir lankstesniu ar greitesniu aptarnavimu, kuriam pažįstamas meistras kartais sutaiso nedidelį gedimą ir nemato reikalo už „tokį nieką“ imti pinigų, gražu retkarčiais ir jį nudžiuginti kokiu nors niekučiu.
