Jūsų dėmesiui – interviu su architekte Dovile Jurgelėnaite.
– Dovile, kaip manote kokie dalykai labiausiai lėmė jūsų pasirinkimą, atvedusį į architektūrą bei dizainą?
– Jau vaikystėje savo kambaryje perstumdydavau baldus net kelis kartus per dieną. Pamenu, kaip iš savo kambario kūriau „tris“: miegamasis, darbo, svečių. Tai buvo ne kas kita, kaip erdvės zonų kūrimas, nors tada jokių žinių apie tai neturėjau. Man labai pasisekė, kad nebuvo jokių dilemų, abejonių dėl savo pasirinkimo.
Žinojau, kad stosiu į architektūrą, o jei neįstosiu – stosiu, kol įstosiu. Pavyko iš pirmo karto. Vyresnėse klasėse nusprendžiau, kad būsiu architektė, nors dabar suprantu, kad tuomet net nežinojau, kaip tas architekto darbas atrodo. Įsivaizdavau, kad tai kažkas mistiško ir didingo.
Kurti, palikti kai ką apčiuopiamo, taip prisidėti prie istorijos, žmonių gyvenimo. Tada galvojau apie didelės apimties, visuomeninių pastatų projektavimą. Tik dirbant pasimatė, kad didžioji dalis objektų yra individualūs gyvenamieji namai, kurie kartais, užsakovų pageidavimu, galėtų būti išvis be architektūros.
Taip pat skaitykite: 2015 metų interjero tendencijos
Pamenu savo nuostatą studijuojant, kad būtinai liksiu dirbti pastatų kūrime, nesileisiu į interjerus, kaip dauguma moterų architekčių. Atrodė prasminga papildyti moterų gretas šioje, vis dar daugelio manymu, vyriškoje srityje. Tačiau pradėjus dirbti, požiūris keitėsi. Idealu, kai vieno autoriaus projektas įgyvendinamas nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo individualaus namo architektūros iki jo interjero.
Šiandien man atrodo, kad interjeruose galima atrasti didesnių galimybių kūrybai, užsakovai drąsiau priima idėjas interjere nei eksterjere, o ir jų įgyvendinimas reikalauja mažesnių finansinių išteklių. Interjeruose daug daugiau spalvų, skirtingų paviršių, nereikia taip labai taikytis prie konteksto.
– Kiekviena profesija turi kraštutinumų, nes visada yra dalykų, kurie patinka daugiau ir mažiau. Ką jūs savo darbe vadinate „įdomioji dalis“ ir „sunkioji dalis“?
– Šis darbas man labai patinka tuo, kad kiekvieni namai ir jų gyventojai labai skirtingi, skirtingi personažai, skirtingos istorijos, monotonijai vietos tikrai nėra. Estetika, kūryba, geros žmonių emocijos – labai malonu, tačiau visada šalia to – problemų sprendimai, aiškinimaisi su darbininkais, atkeliavusios ne tos prekės, nekokybiškai atliktas darbas. Taip pat kuriant kažką originalesnio, eksperimentuoji, bandai daug ką atlikti naujai, tačiau ne visada viskas sklandžiai iš pirmo karto pavyksta.
Interjero kūrimas prasideda nuo erdvių planavimo, sprendžiamos patalpų paskirtys, kaip jos jungsis tarpusavyje, apgalvojamas baldų išdėstymas. Tada prasideda etapas, kai daug darbo, atsakomybės, bet mažai estetinio vaizdo: elektros laidų išvedžiojimas, santechnikos darbai, lubų įrengimas, sienų ruošimas dažymui.
Kadangi daug tenka dirbti su šeimomis, galiu pasakyti, kad tai rimtas išbandymas santykiams. Statybos darbai, sprendimai, kuriuos būtina priimti, kompromisų paieškos, iškylančių problemų aiškinimasis...
Taip pat skaitykite: Originalios šviestuvų idėjos
Daug įdomiau, kai klientui pradeda dėliotis realus vaizdas: atsiranda grindų dangos, sienų spalvos, tapetai, baldai...
Visiškas „desertas“ interjero kūrime, kai atvyksti į beveik įrengtus gyvenamus namus ir klientas teiraujasi, kaip tinkamai parinkti vietą paveikslams, kaip gražiau išdėlioti knygas, ar kokiu būdu sutrauktas užuolaidas geriausia laikyti.
– O ką jums pačiai reiškia kurti namus kitiems? Ar dizaineriui galioja taisyklė „batsiuvys basas“?
– Visų pirma labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę dirbti mėgstamą darbą. Visko būna, bet ryte pabudus tikrai neslegia mintis, kad ir vėl į darbą... Kitas dalykas, jeigu kažką darai, nori, kad tai būtų atlikta gerai. Jaučiuosi esanti savo rogėse.
Bet kokį darbą atlikdamas žmogus atiduoda išorei tai, ką turi viduje, tai ypatingai aiškiai matoma kūrybinėse veiklose. Manau, kad klientas jaučia dizainerio vidinį svorį, juk dirbdamas įdedi savo energetiką. Geriau jau ji būtų kuo neutralesnė, nes kitaip tai darys įtaką namų atmoferai ir veiks jų gyventojus.
Taip pat skaitykite: Interjeras: 8 patarimai mažų erdvių dekoravimui
Yra buvęs momentas gyvenime, kai teko išgyventi tikrai skaudžias skyrybas, nesusitvarkiau emociškai, ir tai taip slėgė, kad net priėmiau sąmoningą sprendimą keliems mėnesiams tiesiog atsiriboti nuo interjerų kūrimo. Išvažiavau dirbti didelio fizinio krūvio reikalaujantį darbą. Tai padėjo nuraminti emocijas ir protą.
Tikiu, kad reikia kurti kiek įmanoma švariau. Čia kaip ir gaminant maistą – svarbu emocijos, nusiteikimas, palinkėjimai.
Šiuo atveju, batsiuvys tikrai basas. Namų kūrimas – tai šeimos, dviejų žmonių reikalas. Dabar rūpinuosi savo studijos interjeru, ta viešąja klientams prieinama erdve, noriu, kad tai atspindėtų mano grožio sampratą, kuriamų interjerų stilių, kad žmogus atėjęs galėtų įvertinti. Juk jeigu tai jam visai svetima, gal vertėtų ieškoti kito dizainerio?
