Šioje vietoje padarysiu trumpą nukrypimą. Labai gerai, kad žmonės gali turėti vaikų – per tai mes galime patirti, kas yra besąlygiška meilė. Ji pasireiškia tada, kai vaikas atneša iš mokyklos dvejetą, nors jūs tikėjotės dešimtuko, bet jūs jį vis tiek apkabinate ir paguodžiate, įkvepiate, pamaitinate. Argi išvarysite vaiką iš namų, jeigu jis nepadarė to, ko tikėjotės?
Besąlygiška meilė neturi sąlygų ir taisyklių. Kodėl mes negalime patirti tokios besąlygiškos meilės sau? Kodėl žengdami žingsnį mes iš savęs reikalaujame neklysti, užuot priėmusios save su visais nuopoliais ir prisikėlimais“, – dėstė konsultantė.
Svarbiausia Leonoros gyvenimo pamoka, kuriai iki šiol dėkinga
Moteris pasidalino unikalia savo pirmųjų savarankiškų žingsnių patirtimi. Atvykusi į Vilnių studijuoti, ji labai norėjo susirasti darbą. Susipažino su savo kompaniją turinčiu užsieniečiu, kuriam patiko jos užsidegimas, bet jis nusprendė merginą patikrinti. Jis neprašė CV – šiaip ar taip nebuvo, ką į jį įrašyti, nebent indų plovėjos ar gatvių šlavėjos patirtį.
Taip pykau, kad nusprendžiau pabaigti šią nesąmonę dėl savęs, bet pas jį ryte nevažiuoti. Prasėdėjau visą naktį, per tą laiką prasisuko milijonas minčių. Kai baigiau, buvo likę 20 minučių iki susitikimo.
„Jis padavė man bloknotą ir pasakė, kad lauks rytoj devintą ryto su atlikta užduotimi: visus bloknoto lapų langelius, o kiekvienas jų turėjo apie 50, reikėjo užpildyti žodeliu „ne“. Grįžusi namo pradėjau pildyti, bet jau po penkių lapų mane mušė ir karštis, ir šaltis, keiksnojau darbdavį visais įmanomais žodžiais.
Taip pykau, kad nusprendžiau pabaigti šią nesąmonę dėl savęs, bet pas jį ryte nevažiuoti. Prasėdėjau visą naktį, per tą laiką prasisuko milijonas minčių. Kai baigiau, buvo likę 20 minučių iki susitikimo. Paskutinį puslapį jis buvo pasakęs palikti tuščią. Vos ne už paskutinius pinigus sėdau į taksi, kad sviesčiau jam bloknotą ir pasakyčiau viską, ką apie jį galvoju. Jis sutiko mane ramiai. Pasižiūrėjo į laikrodį, pagyrė, kad atvykau be vienos minutės devintą, ir pasakė: „Dabar gali per visą puslapį uždėti didelį, riebų „taip“. Patikėkite, šis „taip“ buvo toks saldus, kad viskas išgaravo.
Taip pat skaitykite: 5 įpročiai, kurie neleidžia tobulėti
Tą rytą gavau pamoką, kuri lydi mane visą gyvenimą: kiekvieną kartą, kai išgirstu daugybę „ne“, žinau, kad jei neprarasiu tikėjimo, pasieksiu savo tikslą. Todėl dabar kuo daugiau neigiamos reakcijos gaunu iš aplinkos, tuo labiau pradedu šypsotis, nes žinau, kad į mano gyvenimą ateina kažkas gera. Kiekviena abejonė iš šalies – tai jūsų tikėjimo patikrinimas. Įsivaizduokite, kokia būtų katastrofa, jei išsipidytų svajonė, kuria netikite ir kurios apskritai jums nereikia. Būtų blogai ir jums, ir kitiems.
Kadaise mano didžiausia svajonė būdavo nusipirkti šokoladuką ir nuvažiuoti pasivaikščioti po Vilnių. Jei tuomet man kas nors būtų pasakęs, kad turėsiu visą pasaulį po kojomis, sakyčiau, kad tam žmogui „ne visi namie“. Šiandien taip negalvoju. Gyvenu nuostabioje saloje, tačiau nesu atitrūkusi nuo Lietuvos, ir dirbu darbą, kuris man patinka“, – pasakojo Leonora.
Nebijokite dėti taško ir svajoti iš naujo
Kuo daugiau neigiamos reakcijos gaunu iš aplinkos, tuo labiau pradedu šypsotis, nes žinau, kad į mano gyvenimą ateina kažkas gera. Kiekviena abejonė iš šalies – tai jūsų tikėjimo patikrinimas.
Kita vertus, ji pataria neužstrigti. Bet kokią svajonę galite išaugti, nes svajonė nesate jūs, būtent ji yra jūsų. Kartais reikia padėti tašką ir vėl pradėti nuo to, ko nenorite, kad suprastumėte, ko norite dabar. Dažnai mes tam nesiryžtame, nes kol nusiausime batus, kurie mums buvo labai patogūs, bet jau nebetinka, teks pastovėti basomis kojomis, kol apsiausime kitus batus, o tai nemalonu.
„Nebijokite savo tikslų auginti iki dar didesnių. Gyvenimas be noro keistis, tobulėti, siekti praranda skonį. Todėl pajutusios, kad reikia padėti tašką, nebijokite to padaryti. Juk iš tiesų neegzistuoja nei balta, nei juoda, nei gerai, nei blogai. Tai reiškia, kad jeigu vieną kartą kažkas nesigavo, visai nebūtinai turi nesigauti ir kitą kartą. Nepavarkite svajoti.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, kad norai pildytųsi: 7 žingsnių programa
Iš kur atėjo tradicija per gimtadienį užpūsti į tortą susagstytas žvakutes, prieš tai sugalvojus norą? Iš mūsų senolių patirties, kad apie savo norus reikia galvoti. Drįskite daryti tai, ką jaučiate, o ne tai, kaip manote, kad turėtų būti“, – patarė pašnekovė.
