Baimės jausmas atsiranda dėl nežinomybės, kas laukia po fizinio apvalkalo mirties. Savęs sutapatinimas su fiziniu kūnu, prisirišimas prie materijos, pokyčių baimė, nesuvokimas, jog Visatoje viskame egzistuoja cikliškumas – tai didžiausi trukdžiai, neleidžiantys sąmoningai suvokti ir priimti mirties, kaip savaime suprantamo reiškinio, kurio metu užbaigiamas vienas ciklas tam, kad prasidėtų kitas.
Trijų parų šarvojimo taisyklė
Dar neseniai buvo savaime suprantama, jog laidotuvių ceremonijos trukmė – trys paros. Dabar šis procesas dažnai sutrumpinamas iki vienos paros.
Retas suvokia priežastis, dėl kurių galioja trijų parų taisyklė. Svarbu aiškiai suvokti faktą, jog žmogus nėra vien fizinis kūnas, o turi dar šešis subtiliuosius, plika akimi nematomus kūnus, taigi, iš viso septynis.
Aplink fizinį kūną yra eterinis kūnas, dar subtilesnis yra prisirišimų, emocijų, kitaip – astralinis kūnas, toliau – minties struktūrų, arba mentalinis, kūnas, dar aukštesnis lygmuo – kauzalinis, sielos kūnas, o dar aukščiau – Budhi, dieviškosios sielos, bei Atma, dieviškosios esmės, kūnai.
Kas gi vyksta su šiais kūnais po mirties? Fizinis kūnas po mirties išsiskaido su laiku, tas pats taikoma ir kai kuriems subtiliesiems kūnams.
Eterinis – tai žmogaus gyvybinių funkcijų kūnas, esantis arčiausiai fizinio. Pirmą parą po mirtes jis vis dar intensyviai funkcionuoja, o tam, kad galėtų galutinai išsisklaidyti, reikia mažiausiai trijų parų.
Dejonės palinkus prie karsto ne tik negali niekuo padėti, bet ir trukdo mirusiajam kilti į subtiliuosius planus.
Prisirišimų, arba emocijų, kūnas (astralinis) – išgyventos emocijos, likę prisiminimai, prisirišimai prie žmonių, vietų, daiktų, svajonių. Jam pilnai išsiskaidyti reikia mažiausiai 40 dienų. Antrą parą po mirties jis ypač suaktyvėja. Mirusiajam aktyvuojasi baimės dėl jo pasikeitusios būsenos, likę jo prisirišimai.
Minties struktūrų (mentalinis) kūnas – jo išsiskaidymas gali užtrukti net keletą metų, priklausomai nuo mirusiojo sąmoningumo lygio. Jeigu žmogaus laidojimui yra skiriamas tinkamas dėmesys, tuomet trečią parą šis kūnas sklandžiai prisitaiko prie savo situacijos, nurimsta.
Šios žmogaus struktūros sandaros dalys skaidosi nevienodai, kadangi išėjimo procesas kiekvienam vyksta kiek skirtingai, priklausomai nuo dvasinio išsivystymo lygmens.
Atidžiai skaitant, jau tampa aišku, kodėl trys šarvojimo dienos yra vertingos. Šis vyksmas yra svarbus ne tik mirusiajam, bet ir gyviesiems – tai suvokimo, susitaikymo ir atsisveikinimo laikas abiem proceso pusėms.
Taip pat skaitykite: Tobulėkime kartu. Ar žmogus gali pakeisti savo likimą?
Įprastas laidojimas ir kremacija
Kaip buvo aprašyta aukščiau, fiziniam kūnui mirus, likę kūnai (trys subtilieji – eterinis, astralinis ir mentalinis, esantys arčiausiai fizinio kūno) taip pat palaipsniui išsiskaido. Ir kuo sklandžiau vyksta šis procesas, tuo saugiau ne tik išėjusiam, bet ir gyviesiems.
Mirusiojo fiziniu kūnu paprastai yra atitinkamai pasirūpinama, jis sutvarkomas ir papuošiamas. Lygiai taip pat atidžiai vertėtų pasirūpinti ir kitais kūnais.
Kuo sunkesnis buvo žmogaus išėjimas ar pats gyvenimas ir kuo daugiau negatyvo ar prisirišimų turėjo žmogus, tuo geresnis pasirinkimas yra kremacija.
Dejonės palinkus prie karsto ne tik negali niekuo padėti, bet ir trukdo mirusiajam kilti į subtiliuosius planus. Kad ir kaip sunku būtų, svarbu išdrįsti pripažinti, jog iš tikro verkiantysis gailisi savęs, o ne išeinančiojo.
Sąmoninga malda, kurios dėka siunčiama reikiama energija, bei palaikymas, ritualai, kurie atitinka išeinančiojo pasaulėžiūrą, religinis įsitikinimus – didžiulė pagalba šiame procese.
Visgi kūną kremavus, struktūros sandaros dalių išsiskaidymas vyksta jau kitaip. Eterinis kūnas, kuris įprasto laidojimo atveju skaidytųsi mažiausiai 3 dienas (iki 40 dienų), kremacijos metu visiškai išskaidomas. Tai ypač svarbu, jei žmogus prieš mirtį sunkiai sirgo, kankinosi, nusižudė arba jo būsena buvo itin sudėtinga.
Taip pat skaitykite: Santykių ekspertai pataria: kaip susitaikyti su mylimo žmogaus netektimi?
Tas pats įvyksta ir su emociniu, arba prisirišimo, kūnu, o minčių kūnas yra apvalomas. Kuo sunkesnis buvo žmogaus išėjimas ar pats gyvenimas ir kuo daugiau negatyvo ar prisirišimų turėjo žmogus, tuo geresnis pasirinkimas yra kremacija. Tačiau net iš šiuo atveju vertėtų atsisveikinimui skirti tris paras ir tik trečią parą po mirties kūną kremuoti.
Gali kilti klausimas: „O kodėl taip svarbu, kad likę kūnai būtų tinkamai išskaidyti? Ir ar neturėtų tas įvykti savaime, net jei ir laidojama po paros?“.
Sielai palikus fizinį kūną, kitaip sakant, žmogui mirus, likę kūnai – tai energijos sankaupos, kurios negali tiesiog savaime išgaruoti (ypač tai taikoma minčių kūnui kartu su prisirišimų kūnu). Kuomet laidotuvių metu tuo nėra pasirūpinama arba dėl kažkokių priežasčių žmogus apskritai nėra palaidojamas, šios energijos sankaupos ieško kitos energijos, su kuria galėtų sąveikauti ir taip maitintis, o tam labiausiai tinka gyvieji.
40 dienų laikotarpis – tai galutinis išėjusiojo adaptacijos anapusiniame pasaulyje laikas.
Tai atskira ir plati tema, tačiau tą itin svarbu žinoti tiems, kurie domisi spiritizmo seansais ar panašiais ritualais, bando išsikviesti mirusiojo sielą – tai dar nereiškia, jog iš tikro atėjo tas, kuris ir buvo kviečiamas. Juk būtent šios neišsiskaidžiusios energijos sankaupos ir atskuba į panašius iškvietimus itin noriai. Ne visuomet tai yra vien piktybiniai atvejai (mirusiojo žingsniai namuose, šeimos nario noras užbaigti mirusiojo kažkada pradėtą projektą), tačiau gyviesiems jie nėra reikalingi, tad tinkamai išlydėdami mirusįjį, mes apvalome erdvę, nors ir dalinai.
Mirusiojo daiktų tolesnis kelias
Į kiekvieną atvejį vertėtų žvelgti individualiai, kadangi čia yra nemažai niuansų: santykiai su mirusiuoju, mirties aplinkybės, jūsų vidinė būsena, asociacijos. Jeigu daiktus norite pasilikti, tuomet patartina juos išvalyti (Skaitykite: Nematomas ryšys: kaip panaikinti neigiamą dėvėtų drabužių ar mirusių žmonių daiktų energiją?) ir taip tarsi prikelti naujam gyvenimui. Jeigu planuojate sudeginti ar kitaip sunaikinti, tą galima padaryti po laidotuvių.
Tačiau jei daiktus planuojate kažkam atiduoti naudojimui, tuomet juos reikėtų išvalyti ir atiduoti tik po 40 dienų nuo mirties. 40 dienų laikotarpis – tai galutinis išėjusiojo adaptacijos anapusiniame pasaulyje laikas.
Be to, mirusiojo daiktai yra tampriai susieti su eteriniu, prisirišimų bei minčių kūnais. Jeigu palaikus kremavote, tuomet kūnai išsisklaidė, ir daiktus kitiems galima padovanoti jau po atsisveikinimo ceremonijos.
Registruotis astrologės Lanos Kutkytės konsultacijai galite jos „Facebook“ puslapyje „Sadhana“.
