Šiais metais Lietuvos ornitologų draugija pirmąją pavienę gegutę fiksavo dar kovo pabaigoje Zarasų rajone, o balandžio pabaigoje, atšilus orams, palaipsniui stebimos jau visoje Lietuvoje.
Gegutės – apgavystės meistrės
Gegutė yra panaši į paukštvanagį savo dydžiu bei išvaizda. Būtent šio paukščio yra smailesni sparnai ir baltai dėmėta uodega.Ji dažnai sutinkama miškingose vietose, mėgsta lapuočių giras, eglynus, vandens pakrantes. Visada įsikuria šalia kitų perinčių paukščių.
Gegutės pačios savo vaikų neaugina, todėl laikomos tikromis apgavystės meistrėmis. Būtent jos, apgavusios kitos rūšies paukštį, vieną kiaušinį deda į svetimą lizdą, kuriame kitas paukštis išperi ir užaugina gegužiuką. Prieš padėdama kiaušinį gegutė atidžiai tyrinėja aplinką ir stebi, kada lizdo šeimininkai pasišalina iš gūžtos.
Dažniausiai gegutės deda į ant žemės sukrautus giesmininkų, taip pat karklinės nendrinukės ar mažosios krakšlės ir kitų žvirblinių paukščių atvirus, bet tvirtus lizdus. Gegutės savo padėtą kiaušinį snapu nuneša į nužiūrėtą nebaigtą ar vos pradėtą perėti dėtį. Kiekviena gegutės patelė specializuojasi dėti kiaušinius tik į tam tikros rūšies paukščių lizdus,tad deda panašios išvaizdos kiaušinius kokie yra lizde.
Padėjusios svetimam lizde savo kiaušinį, jos paima vieną šeimininko, tam, kad paukštis nepastebėtų, jog vienu kiaušiniu lizde daugiau. Pastebėjęs papildomą atsiradusį kiaušinį giesmininkas gali palikti lizdą, tad gegutė yra prisitaikiusi suklaidinti kitus paukščius.
„Taip jau evoliucijos eigoje susiklostė, kad gegutės lizdų nesuka. Tam, kad galėtų išgyventi ir pratęsti savo rūšį, jos apgauna kitus paukščius, tad šie paukščiai laikomi lizdiniais parazitais. Yra gan baikštus paukštis, todėl galima dažniau išgirsti, nei pamatyti. Įdomu tai, kad kukuoja tik gegučių patinai, o patelės – „kvatoja“,” – pastebi Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.
Išsiritęs visiškai plikas gegužiukas jau pirmomis dienomis išstumia iš lizdo kitus kiaušinius arba jauniklius ir lieka lizde vienas. Jauniklis užauga toks stambus, kad jo „įtėviai“ kartais bijo net prisiartinti – gegužiukas dažnai jiems kapteli snapu reikalaudamas pašerti. Silpniausi paukščiai kartais nutupia jam ant nugaros, kad patogiau pašertų.
Pati gegutė priskiriama prie naudingų paukščių, kadangi naikina kenksmingus vabzdžius. Ji maitinasi vikšrais, žiogais, vabalais, lesa plaukuotus vikšrus, kurių nelesa kiti paukščiai. Plaukuotų vikšrų plaukeliai iš tiesų yra tarsi mažos adatėlės, kuriose yra nuodų, todėl kiti paukščiai jų vengia.
Gegutei vikšrų nuodai nėra pavojingi, kadangi ji turi stiprią imuninę sistemą. Tai viena iš priežasčių kodėl gegutės laikomos naudingais paukščiais, nors ir skriaudžia kitus giesmininkus. Deja, Europoje stebimas jų skaičiaus mažėjimas, kas matomai, susiję su bendru daugelio žvirblinių paukščių gausos mažėjimu, kadangi be jų gegutė neišaugintų palikuonių.