Santechnikos gaminiai – neišvengiama mūsų gyvenimo kasdienybė, tačiau retas susimąsto apie tai, kaip stipriai inovacijos pakeitė šią pramonę, rašoma "Geberit" pranešime žiniasklaidai.
„Plastikas pasaulį užkariavo ne iš karto, jo panaudojimu santechnikoje pradėta domėtis XX a. pradžioje, tačiau procesas buvo atsargus ir lėtas – tuo metu dominavo tradicinės medžiagos, tokios kaip ketus, varis ar pluoštinis cementas, o į plastiką buvo žvelgiama kaip į ekstravagantišką naujovę“, – sako „Geberit“ vykdantysis direktorius Baltijos šalyse Gediminas Repšys.
Drąsus žingsnis po Antrojo pasaulinio karo
Pasak jo, 1874-aisiais metais įkurta „Geberit“ anksti pastebėjo plastiko potencialą: „Pirmieji žingsniai žengti dar 1930-aisiais, kai įmonė pradėjo naudoti plastiką praustuvų komplektų detalėms gaminti, o po Antrojo pasaulinio karo buvo priimtas brangus, drąsus, bet perspektyvus žingsnis visiškai pereiti prie plastiko.“
„Geberit“ atstovas Lietuvoje Tadas Ivanauskas, priduria, kad Šveicarijos bendrovė į santechnikos pramonės istoriją įsirašė 1952-aisiais, kai pristatė pirmąjį plastikinį WC puodo bakelį.
„Palyginus su tuomet plačiai paplitusiais keraminiais bakeliais, jo privalumai buvo akivaizdūs. Tai – atsparumas beveik visoms cheminėms medžiagoms, itin tvirtas, šviesai nejautrus ir šalčiui atsparus korpusas. Šis produktas pralenkė rinkos pasiūlą savo ilgaamžiškumu, be to, buvo lengvas ir daug paprasčiau montuojamas.“
Plastikiniai vamzdžiai buvo ekstravagancija
1966-aisiais santechnikos pramonę sudrebino dar viena naujovė – Šveicarijos bendrovė rinkai pristatė nuotekų vamzdyno sistemos jungčių ir vamzdžių asortimentą, pagamintą ne iš tradicinių medžiagų, o iš polietileno.
„Šis plastikas atlaiko karštį ir šaltį, jis atsparus smūgiams ir korozijai, lengvai apdorojamas ir plačiai pritaikomas. Vis dėlto, polietileno įvedimas į rinką buvo rizikingas žingsnis, nes inžinieriai, santechnikai ir amatininkai tuo metu buvo nusiteikę gan skeptiškai. Jeigu šiandien tai – vienas plačiausiai naudojamų plastikų, septintajame dešimtmetyje tai buvo palyginti nauja medžiaga“, – pasakoja T.Ivanauskas.
Potinkinis bakelis – lūžis vonios kambario interjere
Jeigu projektuodami vonios kambarį dažniausiai net nesvarstome apie klasikinius WC puodus ir renkamės potinkinius bakelius, septintajame dešimtmetyje šis, erdvę vonios kambaryje taupantis ir estetiką kuriantis sprendimas taip pat buvo visiška inovacija.
„1964-aisiais pristatėme pirmąjį potinkinį WC puodo bakelį ir tai buvo esminis pokytis vonios kambario interjere. Vėlgi, nors idėja buvo išradinga, santechnikos pramonės atstovai iš pradžių ją vertino skeptiškai, nes bakelio montavimas sienoje prieštaravo tradicinei montavimo praktikai, daugelis santechnikų galvojo, kad šiam sprendimui įmontuoti reikia didelių pastangų“, – apie laiką pralenkusią inovaciją pasakoja G.Repšys.
Kodėl Japonijoje apiplovimo funkcija – standartas?
Kita inovacija, kuri net šiandien nėra plačiai prigijusi visame pasaulyje, yra apiplovimo funkciją turintys WC puodai. Pirmąjį tokį, įprastas tradicijas laužantį ir vietoje tualetinio popieriaus apiplovimą vandeniu siūlantį puodą Šveicarijos bendrovė pristatė 1978-aisiais.
Nors Azijoje, o ypač – Japonijoje, šie puodai žaibiškai išpopuliarėjo, Vakarų šalys į naujovę reagavo atsargiai.
„Vakaruose vis dar vyrauja tualetinio popieriaus kultūra, sunku pakeisti įsišaknijusius įpročius, kai tuo tarpu Japonijos kultūroje nuo seno paplitęs kritinis požiūris į higieną. Vaikai pradinėse mokyklose patys valo savo klases ir vonios kambarius, japonų namuose visad vyrauja nepriekaištinga tvarka. Apiplovimo funkciją turintys WC puodai užtikrina aukščiausią higieną, tad nieko keisto, kad šioje šalyje jie tokie populiarūs“, – teigia T.Ivanauskas.
