Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 08 09

Atgal į mokyklą: ar uždrausime mobiliuosius telefonus įsinešti į klasę?

Neseniai paskelbta žinia apie Prancūzijos mokyklose priimtą draudimą įsinešti telefonus bei kitus išmaniuosius įrenginius paskatino diskusijas, ar ir Lietuvoje reikėtų tokio draudimo. Kalbinti pašnekovai kritiškai vertina tokį draudimą, nes kuo toliau, tuo labiau išmanieji įrenginiai yra naudojami ugdymo procese, bet, anot pašnekovų, suvaldyti situaciją yra būtina.
Vaikai su telefonais
Vaikai su telefonais / Vida Press nuotr.

Įtaką daro ir aplinka, ir įrenginių prieinamumas

Anot Vilniaus priklausomybės ligų centro vaikų ir jaunimo reabilitacijos psichologės Anastasijos Kaminskienės, yra diskutuojama, ar priklausomybę kelia patys telefonai, ar įrenginiuose esantis turinys bei panaudojimo būdai.

„Mokslinių tyrimų pagrindu išskiriami keli dalykai, galintys kelti priklausomybę: internetas ir jo suteikiamos galimybės, kaip informacijos paieška, „online“ žaidimai, apsipirkimas internetu, taip pat seksualinio pobūdžio turinys, kontaktai, potraukis bendrauti – žinutės, skambučiai bei žaidimai“, – pabrėžia pašnekovė.

Ilgą laiką besinaudojantys išmaniaisiais telefonais išgyvena daugiau depresinių nuotaikų, nerimo, patiria aukštesnius streso lygius.

A.Kaminskienė priduria, kad išmaniųjų telefonų naudojimas jauname amžiuje iš dalies yra susijęs su šių įrenginių prieinamumu visuomenėje. Taip pat, pasak pašnekovės, svarbus veiksnys yra socialinis išmokimas – vaikai, kurie mato telefonais besinaudojančius namiškius, perima šį elgesį.

„Apie priklausomybę galime kalbėti tik tais atvejais, kai išmaniojo telefono naudojimas tampa nekontroliuojamas bei žalingas asmens sveikatai ir santykiams. Priklausomybės atsiradimui taip pat svarbi bendra psichologinė jauno žmogaus sveikata. Atsparumą didina stabili gera nuotaika, žemesnis impulsyvumas, sveikas gyvenimo būdas. Svarbūs ir aplinkos veiksniai“, – teigia A.Kaminskienė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilieji telefonai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilieji telefonai

Anot specialistės, yra sukaupta nemažai mokslinių įrodymų, kurie teigia, kad perdėtas išmaniųjų telefonų naudojimas yra susijęs su prastesne psichologine sveikata. Taip pat, pasak pašnekovės, ilgą laiką besinaudojantys išmaniaisiais telefonais išgyvena daugiau depresinių nuotaikų, nerimo, patiria aukštesnius streso lygius. Tarp jaunimo nesaikingas išmaniųjų telefonų naudojimas siejamas su žemesne saviverte.

A.Kaminskienė pabrėžia, kad Lietuvoje kol kas priklausomybė nuo telefono ar interneto nėra patvirtinta kaip oficiali medicininė diagnozė, todėl statistinių duomenų apie besikreipiančiuosius dėl šios priklausomybės nėra.

Reikėtų ugdyti, o ne drausti

Anot Lietuvos psichologų sąjungos narės, psichologės Kotrynos Lapinskės, telefono naudojimosi žala vaikams priklauso ir nuo amžiaus, ir nuo to, kiek laiko jie mobiliuosiuose praleidžia.

K.Lapinskė pritaria minčiai, kad įtaką turi ir tėvų elgesys: „Vaikai visada seka veiksmais, ką jie mato šeimoje. Tai tėvams tiesiog reikėtų daugiau bendrauti, pasiūlyti kitų veiklų, nes kartais patys bando užimti vaikus telefonais, o po to skundžiasi.“

„Scanpix“ nuotr./Mokymasis
„Scanpix“ nuotr./Mokymasis

Anot psichologės, vaikus reikėtų ugdyti, o ne drausti. Taip pat reikėtų jiems padėti susirasti kitos veiklos ir paaiškinti, kaip protingai, pagal paskirtį galima naudotis telefonu: „Manau, kai prasideda draudimas, tai visai smagu jį peržengti, ir vis tiek tada vaikai nueina pasislėpti į tualetą ar kažkur kitur.“

Anot A.Kaminskienės, vien draudimais pasikliauti nėra tikslinga, nes vaikai ir jaunimas, naudodamiesi telefonais, priima sprendimus. Edukuodami juos apie galimas perdėto naudojimo pasekmes, mokydami būdų, kaip savo elgesį kontroliuoti, pašnekovės teigimu, galima tikėtis labiau apsvarstytų ir atsakingų sprendimų.

„Tačiau taip pat svarbu ir nustatyti sveiko naudojimosi išmaniaisiais telefonai ribas arba taisykles namuose ir mokyklose, pavyzdžiui, nesinaudoti telefonu valgant, nesinaudoti telefonu 1–2 valandas prieš miegą ar pamokų metu“, – pabrėžia pašnekovė.

Jeigu yra susitariama, tai ir kontrolės nereikia

Anot Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorės Jurgitos Nemanienės, labai sunku atskirti, kada telefonas yra naudojamas pramogoms, o kada – tikslingai: „Mes stengiamės, ir mokytojai irgi kvalifikacijas keliasi, kaip kuo daugiau panaudoti IT pamokoje, nes tu panyri į tą virtualų, vaikams įdomų pasaulį. Tai kaip atskirti ir sudėti tuos minusus ir pliusus, kad vieną technologiją gali naudoti, o kitos negali?“.

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje naudotis telefonais yra uždrausta tik pamokų metu.

123RF.com nuotr./Išmanieji telefonai – neatskiriami mokinukų palydovai
123RF.com nuotr./Išmanieji telefonai – neatskiriami mokinukų palydovai

„Saulės“ privačios gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė teigia, kad nėra prasmės įvesti draudimo valstybės mastu, bet įrašyti tokias nuostatas į vidaus tvarkos taisykles bendru susitarimu yra būtina: „Pasiekti galima susitarimais ir tiesiog sąmoningumu.“

Privačioje gimnazijoje jau daugiau kaip penkerius metus vidaus tvarkos taisyklėse yra įrašyta nuostata, kad tiek pamokų, tiek pertraukų metu vaikai telefonais negali naudotis. Nebent tai reikėtų ugdymo procesui, pasitikrinti elektroninį dienyną arba susisiekti su tėvais.

Paklausta, kaip pavyksta kontroliuoti situaciją, direktorė teigia, kad jeigu yra susitariama, tai tos kontrolės nereikia labai daug: „Šiuolaikiniai vaikai turi suprasti, kodėl ir, kai atsakai į klausimą aiškiai bei jie tave kelis kartus patikrina, tai vaikai patys mato, kad nebegali bendrauti, akis į akį pasakyti savo nuomonės, kad geriau pasislėpti už ekrano.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Irena Baranauskienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Irena Baranauskienė

I.Baranauskienė džiaugiasi, kad mokyklos sprendimą remia ir tėvai. Anot pašnekovės, kadangi per pamokas ne ugdymo tikslams naudotas telefonas yra paimamas ir atiduodamas tik tėvams, tai tėvai neskuba jų pasiimti, anot direktorės, telefonai paguli mėnesį, o kartais ir du. Tačiau pašnekovė teigia, kad pasitaiko ir šiam draudimui nepritariančių tėvų, o sunkiausia yra prisitaikyti naujiems, iš kitų mokyklų atėjusiems mokiniams bei jų tėvams.

Svarbiausia yra su vaikais kalbėtis

A.Kaminskienė teigia, kad aiškiai apibrėžus naudojimosi telefonu taisykles, nebūtinai visiškai uždraudžiant, tiek mokinių, tiek mokytojų darbą pamokų metu galėtų padaryti produktyvesnį. Tam, kad būtų užkirstas kelias priklausomybei, anot pašnekovės, reikėtų rūpintis bendra psichikos ir fizine sveikata, informuoti vaikus apie priklausomybę, nustatyti aiškias naudojimosi taisykles ir rūpintis sveiku miegu.

123RF.com nuotr./Priklausomybė nuo telefono
123RF.com nuotr./Priklausomybė nuo telefono

Anot I.Baranauskienės, reikėtų kalbėtis su vaikais ir juos paveikti per supratimą, o ne per prievartą: „Manau, turime susitarti, kad vaikai kuo aiškiau suprastų prasmę, tada mažiau problemų bus. Bet tas susitarimo kelias yra nelengvas ir ilgas.“

J.Nemanienė pabrėžia: kadangi ugdymo procesas yra dinamiškas dalykas, ir kiekvienais mokslo metais atsiranda naujovių, tai galimas telefono naudojimo draudimas, anot pašnekovės, nepadėtų švietimo sistemai, o padarytų ją labiau stagnuojančią: „Jeigu mes taip nukirsim, kad telefonai yra blogis, išimsim iš mokyklų, neleisim, uždrausim, tai mes dar labiau atitolsim nuo vaikų.“

Švietimo ir mokslo ministerija BNS pranešė, kad planų uždrausti mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais artimiausiu metu nesvarsto ir palieka tai spręsti joms pačioms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?