Kaip informuoja Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, antradienio rytą, 06.06 val., sulaukta pranešimo, kad ties Kauno Kalniečių g. 235-uoju namu požeminiame konteineryje yra įmestas mažas šuniukas.
Atvykę į įvykio vietą, iš 3 metrų gylio šiukšlių požeminio konteinerio ugniagesiai gelbėtojai ištraukė jauną kalytę. Gyvūnas parvežtas į Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-ąją komandą. Vėliau perduotas gyvūnų globos tarnybos „Nuaras“ darbuotojams. Belieka pasidžiaugti tik tuo, kad kalytė įmesta į mišrių atliekų konteinerį, o ne, pvz., į stiklui surinkti skirtą talpą.
15min apsilankė „Nuaro“ patalpose, kuriose baugiai savo globėjo laukė iš konteinerio išgelbėta keturkojė. Ji jau buvo paskiepyta ir paženklinta, apžiūrėta veterinarės. Kalytei – vos trys mėnesiai. Jos būklė – pakankamai gera. Atvežta į ugniagesių gelbėtojų patalpas, buvo guvi ir linksma, nes susilaukė daug dėmesio. Pasak tarnybos veterinarės, iš kvapo galima spręsti, kad ji buvo auginta namuose, o ne lauke.
Neaišku, kiek laiko kalytei teko prabūti tarp šiukšlių, kol antradienio rytą inkštimą, sklindantį tarsi iš po žemių, išgirdo atsitiktinis praeivis.
Tą patį birželio 18-osios rytą į „Nuarą“ buvo pristatyta ir dar viena senyvo amžiaus kalė. Ji rasta gulinti šalikelėje Aleksote. Keturkojė pati stovėti negalėjo, gulėdama ant „Nuaro“ grindų retkarčiais gailiai suamsėdavo.
Mąstė įsigyti antrą augintinį
Ugniagesys gelbėtojas Donatas Kriogas išgelbėtą kalytę antradienio rytą pamatė besibaigiant naktinei pamainai, kai ją į skyrių parsivežė kolegos. 15min jis prisipažino, daugiau nei pusmetį mąstęs įsigyti antrą augintinį – namuose jau auga vienas šuo. Nusijuokiame, kad šią keturkoję jam tarsi pats likimas atsiuntė.
Iš pradžių Donatas taps laikinu globėju. Jei per 14 dienų neatsilieps tikrasis kalytės šeimininkas, Žvaigždė, kaip ją jau spėjo praminti ugniagesys gelbėtojas, liks jo namuose.
„Ganėtinai keistas buvo šis iškvietimas. Dirbu ugniagesiu gelbėtoju 14 metų, tokio man dar nepasitaikė. Tenka gelbėti gyvūnus, bet kad šiukšlių konteineryje... Kodėl nusprendžiau priglausti šią kalytę? Ji puikiai jautėsi mūsų darbo aplinkoje, atrodė stabilaus charakterio, džiugiai lakstė“, – beglostydamas naująją augintinę, teigė D.Kriogas.
Paklaustas, ką mano apie žmones, kurie taip beširdiškai pasielgia su gyvūnais, geradarys atsiduso: „Nėra tokio žodžio, kuriuo galima būtų tokį žmogų pavadinti. Pamačius šią kalytę, suspaudė širdį. Labai nejauku.“
Pasak „Nuaro“ vadovės Jurgitos Gustaitienės, pastaruoju metu tarnybą užplūdo pranešimai apie sužalotus arba išmestus iš lizdų rastus jaunus laukinius paukščius. Žmonės, elgdamiesi neatsakingai, paima juos iš laukinės gamtos ir parsineša į namus. To daryti nereikėtų. Ir dabar „Nuaro“ patalpose – mažas gandriukas, kirų jauniklis ir du varnėnai. Gydyti paukščius itin sudėtinga, o ir pagydžius ne visi paleisti į gamtą išgyvena. Vis dėlto tai yra laukiniai paukščiai.
„Nuaro“ vadovė pasidžiaugė sklandžiu bendradarbiavimu su ugniagesiais gelbėtojais – iš jų pagalbos sulaukia bene dažniausiai.
Dažnai priglaudžia išgelbėtus gyvūnus
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės spaudai Džiugintos Vaitkevičienės teigimu, įrengti požeminius konteinerius laikinojoje sostinėje pradėta visai neseniai, tad tokių istorijų dar nebūta – tai nauji atsikratymo gyvūnais atvejai. Tiesa, niekada netrūko kiek kitokių beširdiškų žmonių poelgių ar nelaimių, susijusių su keturkojais.
„Iki tol egzistavo išoriniai konteineriai. Iš jų įmestus gyvūnus galėdavo ištraukti bet koks pilietiškas asmuo. Gyvūnų gelbėjimo operacijų būna įvairiausių. Randami jie įkritę į neuždengtus šulinius, tarp namo pamatų įstrigę. Aptinkamos ir gulbės su valais ant kaklų ar įrijusios kokius žvejų jaukus. Pavasarį iš lizdų iškrenta dančiasnapiai – gelbėjimo operacijų netrūksta.
Gaisruose gyvūnai taip pat nukenčia. Pvz., per dujų sprogimą Šilainiuose. Aleksote kilusiame gaisre katės nukentėjo. Tai ugniagesiai gelbėtojai net darė išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą – atgaivino. Perduotos katės buvo veterinarijos gydytojams, liko gyvos ir sveikos“, – nesibaigiančias gyvūnų gelbėjimo istorijas, tapusias kone ugniagesių gelbėtojų kasdienybe, vardijo Dž.Vaitkevičienė.
Priminė ji ir istoriją iš Kaišiadorių rajono. Kuomet gaisre žuvus namo šeimininkui, ugniagesys gelbėtojas Rokas Jarusevičius priglaudė jo be namų likusį augintinį. Draugystė tęsiasi iki šiol. Rokas negali atsidžiaugti šunelio dėkingumu ir meile.
„Dažniausiai, jeigu ugniagesiai išgelbsti kokį beglobį, bedalį gyvūną, keturkojis atranda vietą jų ar jų artimųjų namuose. Man ir pačiai nutiko istorija 2012 m. spalį, kai eidama į darbą prie šiukšliadėžės radau suvargusį suaugusį katinėlį. Buvo suvargęs, iš bado net kažkokių virvių nuo dešrų prisiėdęs. Parsinešiau į gaisrinę. Buvome net nusprendę, kad katinas gyvens darbe, bet jį priglaudė buvęs ilgametis gaisrinės viršininkas Vitas Rimkus. Katinas gavo Timofejaus vardą.
Po šio katuko, jo namuose atsirado dar trys gyvūnai. Priglaudė katę po Vilijampolėje kilusio tragiško gaisro, po to – kalaitę mišrūniukę iš „Nuaro“ prieglaudos, o praeitą rudenį dar vieną bedalį katuką“, – gražia istorija pasidalijo Kauno ugniagesių gelbėtojų atstovė spaudai.