Dar pastebėjau, kad dabar gauname be galo daug negatyvios informacijos, ir kad žmonės gyvena baimėje. Pagalvojau, kad tarp tų gausybės straipsnių apie koronavirusą trūksta kažko, kas pradžiugintų ir nuramintų. Norėjau ir aš kuo nors prisidėti per šitą nelengvą laikotarpį.
Studijuoju Dailės akademijoje, pradėjau paišalioti siužetus iš dienos įvykių ir kelti į instagramą. Taip diena po dienos jie tapo mano rutinos dalimi. Kasdien įkeliu po vieną piešinuką. Vis kas parašo, pasako kokį gerą žodelį, padėkoja, kad tie komiksai pakelia nuotaiką.
Pagrindinių veikėjų – Ūlos ir Kekso – prototipai yra aš ir mano šuo Ūdra. Sėdime drauge namie. Nežinau, kodėl pasirinkau tokius vardus, tiesiog bepaišant šovė į galvą ir po kiekvienu postu ėmiau taginti #ulairkeksas.
Komiksas anglų kalba, o personažų vardai lietuviški, taip nutiko, nes dalis sekėju instagrame užsieniečiai, o problema globali, tai pasirinkau tekstą rašyti angliškai. Bandau apsieiti su kuo mažiau teksto, kad vaizdas būtų perskaitomas ir be jo. Tad komiksas tinka visoms amžių grupėms.
Pagrindinė mintis – iš namų neišeinantys Ūla ir Keksas nuobodulį bando paversti veikla. Viename iš piešinukų pavaizdavau pasaulį, kurio ribos neperžengia namų slenksčio. Nuo tada ir gimė ši „namo nepalikimo“ idėja.
Žinoma, aš pati išeinu į lauką įkvėpti gryno oro, reikia išvesti ir šunį, bet karantino griežtai laikausi, ir tuo komiksu motyvuoju ne tik žiūrovus, bet ir save: „Ei, jūs ne vieni tūnot pusantro mėnesio namuose. Bet mes kažką sugalvosim, nėra ko liūdėti!“
Ūlos ir Kekso akimis, karantinas – tai tam tikras žaidimas.
Ūlos ir Kekso akimis, karantinas – tai tam tikras žaidimas. O kada jis praeis, priklauso nuo gebėjimo įsisavinti žaidimo taisykles ir į esamą situaciją pažiūrėti išradingai. Na ir kas, kad pasaulis truputį susitraukė!
Kelionėmis tapo kursavimas iš virtuvės į miegamąjį, netikėtas svečias – voras, o užsilikęs šokoladukas – šventė: jį randi, kai jau nesitikėjai nieko skanaus rasti.
Daugiau Liepos darbų rasite jos instagramo paskyroje @medisliepa