„Esu kilusi iš Rumšiškių ir labai gerai prisimenu, kaip reikėjo ravėti daržus – tai nebuvo pati maloniausia patirtis. Tačiau viskas labai pasikeičia, kai gimsta vaikai – tada pradedi domėtis tuo, ką valgai ir kas aplink tave auga. Būtent tada ir pajaučiau trauką žemei“, – prisimena Edita, kurianti savo asmeninį tinklaraštį Medeinos, kuriame galima atrasti daug naudingų patarimų tiems, kuriems patinka žemės darbai.
„Iš tikrųjų ateina tas laikas, kai pradeda traukti augalai. Mano pačios hobis buvo gėlės – jų auginau labai daug. Ir nors aš esu baigusi renginių organizavimą ir režisūrą (vėliau įgijau želdynų dizaino inžinierės kvalifikaciją, apsigyniau aplinkosaugos organizavimo magistrantūros studijas), augalai traukė vis labiau. Dirbau ir vaistų įmonėje, ir daugelyje kitų sričių, kol supratau, ypač po savo pagranduko gimimo, kad reikia keisti veiklą. Dabar džiaugiuosi, kad suderinu viską – dirbu Vilniaus universiteto Botanikos sode, rašau straipsnius, organizuoju įvairius renginius apie augalus bei keliones po Lietuvos ir Europos botanikos sodus, parkus ar kitas lankytinas gamtos vietas, dalyvauju folklorinėje ir aplinkosauginėje veikloje“, – sako augalų kolekcionierė.
Aš manau, kad kuo mažiau kiši nagus į žemę, kuo mažiau trikdai visus procesus – tuo geriau. Aš, pavyzdžiui, beveik niekada neraviu, retai laistau, niekada netręšiu sintetinėmis trąšomis.
Ji priduria, kad labiausiai domisi gamtinės žemdirbystės dėsniais, natūraliu auginimu, kai nereikia naudoti jokių trąšų ir chemikalų. „Aišku, kiekvienas tai supranta skirtingai, tačiau aš manau, kad kuo mažiau kiši nagus į žemę, kuo mažiau trikdai visus procesus – tuo geriau. Aš, pavyzdžiui, beveik niekada neraviu, retai laistau, niekada netręšiu sintetinėmis trąšomis. Tai ir yra vieni iš pagrindinių gamtinės žemdirbystės principų, kad gamta geriausiai pasirūpina. Čia galima ir paprasčiausią nupjautą žolę ar nukritusius lapus panaudoti – ja mulčiuoti dirvos paviršių“, – pataria specialistė. Žinoma, nėra viskas taip paprasta, kad būtų galima apibūdinti keliais sakiniais, tai ištisas mokslas.
Mylimiausi augalai kolekcijose – daugelio užmiršti svarainiai ir šilkmedžiai.
„Kadangi savo sodyboje būnu ne kiekvieną dieną, orientuojuosi į įdomius valgomus augalus: tai įvairūs krūmai, medžiai ir pan. Mylimiausi – svarainiai, turiu jų didžiausią kolekciją, kaupiu jau labai seniai, auginu turbūt ne vieną dešimtį įvairių rūšių ir veislių. Visų pirma juos auginu dėl grožio, taip pat jie puikiai tinka įvairiems sirupams, cukatoms, arbatoms gaminti ir kt. Grožis, skonis ir paprastas auginimas – tai man pagrindiniai principai, kuriais
Daugelis nežino, kad itin vertingi ir šilkmedžio lapai – jie labai sveiki, padedantys sergantiems diabetu, tad galime džiovinti ir daryti arbatą. Šilkmedžių arbatos gerkite kiek norisi ir kada norisi – tai bus tik į naudą.
remiuosi rinkdamasi augalus, – sako Edita. – Labai myliu šilkmedžius. Jų yra kelių rūšių, vedančių skanias baltas, juodas, ar raudonas uogas. Daugelis nežino, kad itin vertingi ir šilkmedžio lapai – jie labai sveiki, padedantys sergantiems diabetu, tad galime džiovinti ir daryti arbatą. Šilkmedžių arbatos gerkite kiek norisi ir kada norisi – tai bus tik į naudą. Anksčiau dirbau Kauno Botanikos sode, ten sukaupta nemaža šilkmedžių kolekcija, kai kurie jų labai seni ir vertingi. Todėl turiu svajonę – ateityje dirbti mokslinį darbą, tyrinėti ir populiarinti šilkmedžius. Auginami jie labai paprastai, puikiai auga netgi ten, kur nederlinga, sausa. Šilkmedis gali kiek apšalti, tačiau paprastai gerai žiemoja. Dabar paprasta juos įsigyti bet kuriame medelyne, sakyčiau, kad jie „ant bangos“, tik jeigu turite mažą sklypą, pirkite žemaūgę veislę.“
Editos sodyboje auga ir medlievos, ožerškiai (goji), citrinvyčiai, šilauogės, valgomieji sausmedžiai, šaltalankiai, įvairūs lazdynai ir gervuogės, putinai, skanūs šermukšniai, žilakrūmiai, geltonžiedės sedulos, makliūros, agrastų ir serbentų hibridai (joštos) bei daugelis kitų valgomais vaisiais augalų.
Lengviausiai auginami uogakrūmiai, tinkantys netgi pačiai nederlingiausiai žemei
„Patarčiau auginti valgomuosius sausmedžius, kadangi jie vieni pirmųjų pradeda vesti vaisius, taip pat yra labai atsparūs šalčiui. Lietuvoje augalai kartais apšąla, ir ne dėl šaltų žiemų, bet dėl staigios temperatūros kaitos, kai orai staiga atšyla arba atšąla, tad šiuo atveju jūs išvengsite tokios bėdos.
Šilauogė taip pat yra ant bangos, tačiau jai reikia rūgščios, derlingos bei drėgnokos žemės, todėl auginti sudėtingiau. Gerai auga ir įvairūs vijokliniai augalai. Jie visada gyvybingi, uogos labai skanios, tinka tvoroms apželdinti, pavyzdžiui, aktinidijos, kurių yra kelių rūšių. Tarkime, margalapė aktinidija, atrodo labai dekoratyviai. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad aktinidijų derėjimui reikia dviejų augalų – vyriško ir moteriško. Dabar yra sukurtos ir naujos veislės, kai pakanka vieno augalo, tačiau tokios prasčiau dera.
Patarčiau auginti valgomuosius sausmedžius, kadangi jie vieni pirmųjų pradeda vesti vaisius, taip pat yra labai atsparūs šalčiui.
Geltonžiedė sedula – daugeliui ne itin girdėta, tačiau jos vaisiai, kai būna rudenį visiškai sunokę, yra labai skanūs, primenantys vyšnias. Valgoma tik viena rūšis, nes kitos dekoratyvinės. Žydi labai gražiai, be to, šis krūmas atsparus šalčiui. Sedulai taip pat reikia kelių augalų, kad derėtų, nes jos yra kryžmadulkės (kaip kriaušės, slyvos, obelys ir pan.). Mano nuomone, tai geriausi pasirinkimai, kurie dailiai atrodo, puošia aplinką, ir veda skanius vaisius, naudingus sveikatai“, – pataria Edita.
Žemaūgiai ar aukštaūgiai?
„Jau senokai populiarios žemaūgės įvairių krūmų ir medžių veislės. Viską lemia žemės plotas bei ekonominė situacija. Kadangi žemės plotai mažėja, ji brangsta, reikia ieškoti kompaktiškų, alternatyvių pasirinkimų. Darosi madinga turėti vos kvadratinio metro daržą ar visą žemės plotą užsėti veja, pasirinkus kelis žemaūgius valgomus augalus, netgi auginti juos vazonuose.
Maždaug prieš dešimt metų, kai prasidėjo krizė, buvo galima pajusti, kad sumažėjo dekoratyvinių augalų paklausa, – žmonėms tapo labai svarbu tai, kokius valgomus vaisius ir uogas jie gali patys užsiauginti balkone, priebuty, verandoje“.
Naujoji gėlių mada – gražu, paprasta, praktiška
„Esu vedusi kursus apie tai, kaip įsirengti dailų gėlyną. Ir nors nesu profesionali gėlininkė, tačiau esu auginusi turbūt visas įmanomas gėles – tiek lauko, tiek kambarines. Pastebėjau, kad šiuolaikinė gėlių mada yra tokia – kuo mažiau rūpesčio, pastangų, priežiūros ir kuo daugiau grožio. Taigi gėlės, kurias aš rekomenduočiau kaip nr.1 – tai melsvės. Tik atmeskite įsitikinimą, kad jos nedailios – naujos veislės jus nustebins. Tai nereikli pavėsio gėlė, kurios lapai labai dekoratyvūs, įvairiaspalviai. Atrodo melsvės nuostabiai – lapų spalvos ir žiedai užburia. Aš pati auginu įvairiausias: baltas, miniatiūrines ar gigantiškas, ir turiu pasakyti – atrodo įspūdingai. Jos gražiai žydi, kai kurios kvepia, gerai auga ir nederlingoje žemėje.
Dabar labai patogu auginti gėles vazonuose, konteineriuose, kuriuos lengva transportuoti iš vienos vietos į kitą. Yra ir daugiau nereiklių, bet puošnių gėlių ar žemaūgių krūmelių. Tai šilokai, rykštenės, astrai, įvairios viksvos ir kitos smilgos, fortūno ožekšniai, viržiai, erikos, netgi žemaūgės eglutes gali būti auginamos juose. Esu už tai, kad augalai Lietuvoje turi augti be jokių dangstymų – gaila laiko tokiems žaidimams. Nebent jeigu parsivežu iš šiltų kraštų kokį retą ir egzotišką, tai dar pirmą žiemą pridengiu, tačiau vėliau paskelbiu nuosprendį – arba gyveni, arba ne (juokiasi). Turiu tūkstančius augalų, nėra laiko visus juos laistyti, pridengti ar tręšti – esu už natūralumą ir natūralią atranką“, – sako augalų kolekcionierė.
