Tikrai ne kiekvienas žino, kaip susitvarkyti su dideliais augalais, todėl pakalbinome augalų specialistę, tinklaraščio „Medeinos“ kūrėją Editą Jakubauskaitę, apie tai, kaip taisyklingai persodinti didelius augalus ir ką reikia žinoti, jais rūpinantis.
Kas išduoda, kad atėjo metas persodinti didelį kambarinį augalą?
Koks kambarinis augalas bebūtų – didelis ar mažas, tai pagrindiniai požymiai, kad jį reikėtų persodinti:
-
Šaknys pradeda lįsti pro apatines vazono skylutes.
-
Kai kurie augalai, turintys galingas ir greitai augančias šaknis (pvz., daugelio mėgstamas zamiokulkas), gali deformuoti plastikinių vazonų formą, o keraminius – net suskaldyti.
-
Žemė vazone tampa tarsi pelenai, negyva.
-
Augalas išsikeroja ir akivaizdžiai netelpa vazone, kartais nuo savo svorio nuvirsta.
-
Matosi, kad augalui trūksta maisto medžiagų, jis atrodo nusilpęs, sulėtėja augimas, lapai darosi blyškūs ir reti, nesukrauna pumpurų.
Ką reikėtų žinoti persodinant didelį augalą, kad persodinę jo nenumarintume?
Galioja tos pačios taisyklės, kaip ir visiems kambariniams augalams:
-
Persodinant stengiamės nenulaužti pagrindinės šaknies arba nesužaloti didelio kiekio jo šaknų.
-
Mažosios, siurbiamosios šaknelės neturi apdžiūti.
-
Persodinus augalą jį reikia palieti ir palaikyti drėgmę žemėje (tik ši turi būti ne šlapia). Tai negalioja kaktusams ar kitiems sukulentams.
-
Po persodinimo, kol augalas neprigijo, t. y. neišleido naujų šaknų, nepradėjo augti ar leisti naujų lapų, jį reikėtų laikyti vietoje, kur nėra saulės, ir kuo mažiau judinti.
-
Sodiname augalą į būtent jam tinkantį substratą: juodžemį, smėlį, durpes, rūgščią žemę ir pan.
-
Jeigu augalas aukštas, jis gali tiesiog išvirsti iš vazono, tad būtina kokia nors atrama.
-
Geriausias laikas persodinimui – pavasaris, vasara arba pasibaigus augalo ramybės būsenai.
Jeigu augalas labai didelis ir fiziškai pats žmogus persodinti jo negali, kaip išspręsti tokią bėdą?
Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune – yra kelios įmonės, teikiančios persodinimo paslaugos. Taip pat yra du būdai persodinti didelius augalus: kviestis į pagalbą kelis žmones, kurie padėtų persodinti, arba pakeisti viršutinį žemių sluoksnį vazone. Tada rankomis atsargiai nukasti kiek įmanoma nuo vazono paviršiaus nebederlingos žemės sluoksnį (gilumas – kiek tai leidžia padaryti šaknys) ir pripilti derlingos žemės. Tik ši neturėtų apsemti augalo aukščiau nei buvo prieš tai.
Kaip laistyti, tręšti, kokioje namų vietoje laikyti?
Kiekvienas augalas turi skirtingus poreikius, pavyzdžiui, kaktusų ir kitų sukulentų (t. y. tų, kurie augina mėsingus lapus, stiebus) po persodinimo geriau nelaistyti kelias dienas ar savaitę, palaukti, kol uždžius visos žaizdelės, kad neįsimestų ligos. Daugumą lapuotų ir žydinčių augalų po persodinimo būtina gausiai palieti.
Tik nereikia persistengti, po palaistymo praėjus kokiai valandai, reikėtų nupilti vandens perteklių iš padėkliuko, kad nepūtų šaknys. Tręšimas kiekvienam augalui skirtingas. Jau minėtiems kaktusams, zamiokulkui, karpažolėms, alavijams bei kitiems augalams nereikia derlingos žemės, o štai anturiams, echmėjoms, sanpaulijoms, klivijoms ir kt. reikės derlingesnės.
Svarbu namų vieta, nes daugelis gėlių nemėgsta šaltų skersvėjų, kurie atsiranda, augant šalia langų, balkonų ar durų.
Lygiai tas pats ir su saulėtumu, kiekvienas augalas turi skirtingus poreikius: nemėgsta saulėtų vietų vaškuolės, aspidistros, paparčiai, sanpaulijos, marantos ir kt., o jukos, bugenvilijos, citrinmedžiai, karpažolės geriau jausis kuo šviesesnėse vietose.
Gerai tai, kad dauguma kambarinių augalų gali augti daliniame pavėsyje. Dar svarbu namų vieta, nes daugelis gėlių nemėgsta šaltų skersvėjų, kurie atsiranda, augant šalia langų, balkonų ar durų.
Jeigu laikome didelį augalą, kokias pagrindines taisykles reikėtų žinoti, kad jis gerai augtų?
Kiekvienas augalas skirtingas, tad išskirti, kas tiktų visiems, yra sunku. Be abejo, visą informaciją apie augalo priežiūrą galima rasti knygose ir internete. Bet, mano nuomone, svarbiausias dalykas yra meilė. Jeigu su augalu elgiamasi rūpestingai kaip ir su kiekviena gyva būtybe, dažnai jis apžiūrimas, rūpinamasi jo poreikiais, stebimi augimo pokyčiai ir širdimi stengiamasi juos suprasti – tai bus geriausia pažinimo mokykla, kurios paslapčių nerasime nė vienoje knygoje.
