„PetCity“ klinikos veterinarijos gydytoja Kristina Sindarienė sako, kad chirurgas visada paaiškina procedūros eigą, kokios yra operacinės rizikos, pooperacinės naudos ir kokia bus reikalinga priežiūra po operacijos. Veterinarė ragina šunų savininkus ne tik nebijoti užduoti norimų klausimų specialistui, bet ir pabrėžia, kad šiuolaikinė inovatyvi chirurgija gali palengvinti pooperacinį laikotarpį.
– Augintiniui reikia operacijos: ką apie pasiruošimą ir pačią operaciją turi žinoti šeimininkas?
– Pasiruošimas ir pooperacinė priežiūra gali įvairuoti priklausomai nuo operacijos pobūdžio, taip pat nuo gyvūno rūšies, amžiaus, gretutinių ligų, nuolatos vartojamų tam tikrų medikamentų. Chirurginės procedūros skirstomos į planines ir ekstrines.
Į planines papuola tokios procedūros kaip kastracija, įvairių darinių šalinimas ir pan., o ekstrinės procedūros yra priskiriamos skubiai pagalbai, kai nuo to gali priklausyti net augintinio gyvybė, todėl operacija turi būti atliekama nedelsiant.
Pavyzdžiui, jeigu subrendusiam šuniui ar katei atliekama planinė procedūra – kastracija, pasiruošimas jai visiškai nesudėtingas. Štai kokie yra pagrindiniai pasiruošimo žingsniai:
- Gyvūnas prieš numatytą procedūrą bent savaitę laiko turi būti nekirptas ir neskustas, nes tai gali turėti įtakos mikroskopiniams odos pažeidimams, sukeliantiems pooperacines komplikacijas;
- Atsižvelgiant į katės ar šuns dydį, augintiniui turi būti apribotas pašaras ir vanduo nuo 6 iki 12 valandų;
- Nuo profilaktinių procedūrų, tokių kaip vakcinacija, dehelmintizacija turi būti praėjusios bent 14 dienų.
Ekstrinei operacijai šeimininkai niekaip nesiruošia, nes tai dažniausiai yra traumos (autotraumos, kritimas iš didelio aukščio, sukandžiojimas, skrandžio užsisukimas ir pan.) Šios kategorijos operacijoms netaikoma neėdimo, nelakimo taisyklė. Šių procedūrų metu bandoma išgelbėti gyvybę – atliekami rentgenologiniai, ultragarsiniai, visi reikalingi kraujo tyrimai bei suteikiama pirmoji būtinoji pagalba.
– Vis daugiau kalbama apie minimaliai invazyvią chirurgiją. Pasidalinkite, kokie yra didžiausi jos pranašumai palyginti su kitais operaciniais būdais?
– Laparoskopinių procedūrų pranašumas tas, kad procedūros yra atliekamos per kelis minimalius pjūvius ( 0,5–2 cm) arba per vieno lango sistemą (pjūvis gali būti iki 3 cm). Tai suteikia mažesnį pooperacinį diskomfortą ir skausmą. Gyvūnas gali anksčiau grįžti į aktyvią fizinę veiklą, tad dažniausiai jau po 3–5 parų jam galima dalyvauti treniruotėse. Po laparoskopijos dažniausiai nereikia pooperacinio apsauginio rūbo, tačiau tai labai priklauso nuo augintinio temperamento.
Štai po įprastos atviros chirurginės intervencijos tokia veikla galima ne anksčiau kaip po 14 dienų dėl galimos pilvo sienos išvaržos. Šiuo metu daug įprasčiau atlikti laparotominę kastraciją (atvirą), nes laparoskopinėms procedūroms reikia specializuotos brangios įrangos ir papildomų įgūdžių. Chirurgas, kuris nori atlikti laparoskopines procedūras, turi tai mokėti atlikti ir tradiciniu būdu.
Laparotominės kastracijos laikas labai priklauso nuo gyvūno rūšies, svorio ir nutukimo. Ši procedūra be pasiruošimo gali užtrukti nuo 30 iki 90 minučių, o štai nutukimas prailgina ir apsunkina bet kurios procedūros laiką. Lietuvoje atviros kastracijos metu įprasta pašalinti kiaušides ir gimdą, pavyzdžiui, Vokietijoje net ir atviros operacijos metu galima šalinti tik kiaušides, taip sumažinamas pjūvis.
Jei yra dideli patologiniai pakitimai gimdoje ir/ar kiaušidėse, galima rinktis laparoskopu asistuojamą operaciją ar laparotominę operaciją.
– Kaip apskritai pasikeitė augintinių atsigavimas po to, kai buvo pradėta taikyti minimaliai invazyvi chirurgija (laparoskopija?)
– Po laparoskopinių procedūrų pacientas daug greičiau pradeda judėti ir lengvai stotis iš gulimos pozicijos dėl to, kad operacijos metu atlikti mažesni pjūviai pilvo sienoje.
Visos pooperacinės žaizdos gyja apie 10 dienų, jei gyvūnas neturi gretutinių ligų. Pavyzdžiui, jeigu tai nėra žaizdos po onkologinių procedūrų ar specifinės procedūros, kai chirurginės siūlės turi būti laikomos ilgesnį laikotarpį.
Laparoskopines operacijas galima atlikti įvairaus dydžio augintiniams, bet didžiausias privalumas yra didesnių veislių, labai aktyviems, sportuojantiems šunims. Šio principo operacija ypač naudinga abdominaliniams kriptorchams, kai viena ar abi sėklidės yra pilvo ertmėje (tai pasitaiko tiek katinams, tieks šunims).
– Daugelis įsivaizduoja, kad pooperacinė priežiūra yra labai sudėtinga. Kaip yra iš tikrųjų? Papasakokite, ką turi žinoti šeimininkas, kad tinkamai pasirūpintų augintiniu?
– Pooperacinė priežiūra priklauso nuo to, kokia procedūra buvo atlikta. Jeigu operacija buvo sudėtinga, prireiks ilgesnės ir kruopštesnės priežiūros. Pavyzdžiui, jau minėta planinė procedūra – kastracija yra tikrai nesudėtinga ir dažniausiai nekelianti rūpesčių. Pacientas po procedūros namo paleidžiamas po 3–4 valandų, nors pasitaiko išimčių.
Augintinis grįžęs namo jau gali ir ėsti, ir lakti, tik porcijos pirmą dieną po procedūros turi būti 1/3 –1/2 mažesnės, vėliau augintinį galima šerti įprastai.
Po operacijos 3–5 dienas reikia vartoti veterinaro paskirtus vaistus nuo skausmo ir uždegimo bei kasdien patikrinti ar pjūvio/pjūvių vietos tinkamai gyja (nerausta, nešlapiuoja). Patariama vaikščioti su pavadėliu ir nelankyti treniruočių tam tikrą laikotarpį (po laparoskopinės operacijos 3–5 dienas, po atviros kastracijos – 14 dienų). Taip pat negalima maudytis atviruose vandens telkiniuose ar baseinuose.
Pooperacinių žaizdų negalima valyti peroksidu, spiritiniais ar jodo tirpalais. Pjūviai turi būti uždengiami steriliu pleistru iki 48 val. po operacijos. Šiuo laikotarpiu susiformuoja odos apsauginis barjeras. Jei pamatote, kad pjūvio vieta pakitusi, iškart kreipkitės į operavusį gydytoją ar kolegą.
