Žinias gilina ir darbe, ir laisvalaikiu
Tomas jau 6-erius metus dirba Lietuvos banko Pinigų muziejuje, kur užsiima edukacijų ir ekskursijų kūrimu, vedimu, o kartu jis rūpinasi muziejaus komunikacija. Vyras tikina, kad turimas darbas jam itin patinka, o labiausiai jis vertina jaučiamą kūrybinę laisvę.
„Bet koks sugalvotas projektas, idėja ar veikla visada yra palaikomi, o juos įgyvendinant nesukeliama trukdžių. Be to, darbas padėjo įveikti savo baimes, pavyzdžiui, bendravimo su aplinkiniais ar viešo kalbėjimo. Labai džiaugiuosi nuostabiu kolektyvu ir atrastais naujais žmonėmis, – sako T.Grėlis. – Vienas iš didesnių darbo pliusų, kad muziejus yra pačiame Vilniaus centre. Aš esu didelis sostinės gerbėjas, todėl man nepaprastai smagu kasdien būti miesto širdyje.“
Tomas pripažįsta, kad pradėjus dirbti, ekonomikos sritis jam atrodė gana paslaptinga, todėl turimas darbas padeda nuolat gilinti savo žinias ir nemažai išmanyti.
„Pagal išsilavinimą esu istorikas, tad daug sričių atradau iš naujo. Tiesą sakant, su jomis vis dar susipažįstu, nes ši tema yra labai plati“, – tikina T.Grėlis.
Dirbdamas protinį darbą, Tomas žinių gilinti nenustoja net sugrįžęs namo. Labiausiai jis mėgsta skaityti knygas, žiūrėti filmus, o viena didžiausių jo aistrų – intelektiniai žaidimai: viktorinos, protmūšiai, galvosūkiai.
„Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dalyvauti televiziniame projekte, nes nuotolinių protmūšių negaliu pakęsti, man trūksta gyvo žmonių bendravimo. Todėl paprastiems žaidimams darau gana ilgą pertrauką ir labai laukiu, kol karantinas atlaisvės. Taip pat jaučiu didelę aistrą stalo žaidimams, kurių turiu apie 30–40. Renku modernių žaidimų kolekciją, stengiuosi žaisti, kai tik yra proga, ir manau, kad tai yra vienas geriausių laisvalaikio praleidimo būdų“, – pasakoja T.Grėlis.
Jaučiu didelę aistrą stalo žaidimams, kurių turiu apie 30–40.
Užsiminęs apie pomėgį stalo žaidimams, Tomas apie savo turimą kolekciją atsiliepia kukliai, kadangi tikina žinantis, jog tokių kolekcininkų yra daugiau, o jų turimų žaidimų kiekis kur kas didesnis.
„Savo kolekciją pildau toliau, tačiau tai darau atsargiai, stengiuosi per daug nepasiduoti azartui, nes toks malonumas yra nepigus. Tiesa, kai namie apsilanko svečiai ir pamato vis augančią žaidimų krūvą, neretai pamatau jų išpūstas akis ar pražiotas burnas“, – šypsosi T.Grėlis.
Intelektiniais žaidimais susidomėjo dar vaikystėje
Tomo aistra intelektiniams žaidimams prasidėjo dar vaikystėje, kai vaikinas nemažai laiko praleisdavo prie televizoriaus. Jis mėgdavo žiūrėti ne tik animacinius filmukus, bet ir žinomus žaidimus.
„Stebėjau „Taip ir Ne“, „Šeši nuliai – milijonas“, „Kas nori tapti milijonieriumi?“ ir daug kitų žaidimų, kurių daugelis turbūt jau neprisimena. Žinoma, visada svajojau juose dalyvauti, tačiau buvau per mažas, – šypsosi T.Grėlis. – Į gyvų žaidimų pasaulį pasinėriau jau būdamas studentas, vėliau prasidėjo žaidimai baruose, į kuriuos su draugais vaikščiodavome kelis kartus per savaitę. Panašiu metu ėmiau eiti ir į televizijos projektus.“
Anot Tomo, intelektiniai žaidimai labiausiai jį žavi proto lavinimu ir noru įrodyti sau, kad sugeba įveikti užduotis. O vėliau vyras ėmė jausti vis didesnį užsidegimą ir troškimą pasirodyti geriau.
„Kartais atrodo, kad jau nusibodo, bet azartas žaisti paima viršų, – šypsosi T.Grėlis. – Smagu, kad žaidimai yra komandiniai, o tai ne tik padeda leisti laiką su draugais, bet ir stiprina komandinius įgūdžius, kurių gyvenime kartais prireikia. Neslėpsiu, kad džiugina ir pasiekimai, kurie skatina pasirodyti vis geriau.“
Kartais atrodo, kad jau nusibodo, bet azartas žaisti paima viršų.
Tomas neslepia, kad aplinkiniai dažnai jo klausia, iš kur turi tiek daug žinių, o T.Grėlio atsakymas paprastas – bene daugiausiai jis sužino būtent žaisdamas.
„Žinoma, padeda knygų skaitymas, viskuo domėjimasis. Tik visada stengiuosi tai daryti savo malonumui ir niekada žaidimams nesiruošiu specialiai, viskas įvyksta organiškai, – tikina Tomas. – Mano žinios tikrai nėra įgimtos, bet galiu padėkoti savo tėvams, kurie visada skatino domėtis, skaityti ir būti smalsiam.“
Pradėjęs nuo nedidelių protmūšių, Tomas juokiasi, kad apetitas kyla bevalgant, todėl kuo daugiau žaidė, tuo daugiau norėjosi tai daryti toliau.
„Pradėjau dalyvauti televiziniuose projektuose ir nors ne visada sekėsi gerai, jaučiau, kad galiu daugiau, todėl nepasidaviau. Galiausiai atkaklumas davė vaisių“, – sako Tomas, „Auksinį protą“ laimėjęs po kelių bandymų.
Pradėjau dalyvauti televiziniuose projektuose ir nors ne visada sekėsi gerai, jaučiau, kad galiu daugiau.
Kaip teigia Tomas, intelektiniuose žaidimuose tikrai nepakanka tik turimo žinių bagažo. Anot jo, ypač televiziniuose projektuose itin svarbu susitvarkyti su nervais, į viską žiūrėti paprasčiau ir šalčiau.
„Tokiame žaidime kaip „Auksinis protas“ reikia daug sėkmės. Labai svarbu, kokie klausimai atiteks tau ar priešininkams, kaip jie pasirodys, kokią temą pasirinksi, kokį porininką gausi. Paskutiniame žaidime visuose etapuose priešininkai buvo labai stiprūs, tik šįkart sėkmė nusišypsojo man, nors galėjo taip neatsitikti, ir tai būtų normalu“, – įsitikinęs T.Grėlis.
Žaidžia ne dėl prizų, o dėl azarto
Įvairiuose žaidimuose Tomas dalyvauja ne po vieną kartą, todėl dažniausiai, žinodamas, kad yra pajėgus, bando savo jėgas tol, kol pavyksta nugalėti. Išbandęs savo jėgas populiariausiuose televiziniuose projektuose, ten savo tikslus vyras jau pasiekė, todėl ateityje turi planų dalyvauti ten, kur dar neteko.
„Dalyvavau ir visose 15min rengtose nacionalinėse viktorinose – tai yra neabejotinai geriausia tokio formato viktorina Lietuvoje, kurios labai laukiu kiekvienais metais, ir gaila, kad šiais metais ji nevyko gyvai. Tiesa, čia mano pasiekimai kuklesni – kelis kartus esu patekęs į 20-uką“, – pasakoja T.Grėlis.
Daug laiko proto mankštoms atiduodantis Tomas pripažįsta, kad kartais galva nuo to nemenkai pavargsta. Ypač jis tai pajautė „Auksinio proto“ superfinale, kuriame įtampa ir nuovargis padarė savo.
„Protinio darbo nemažai yra ir mano darbe, todėl būna, kai norisi pailsinti galvą. Nieko blogo nematau, kai nieko neveikiu – žiūriu televizorių, naršau internete. Poilsio reikia viskam“, – teigia T.Grėlis.
Draugai kartais Tomą net vadina auksiniu protu, tačiau vyras tikina tokių apibūdinimų nesureikšminantis, kadangi pažįsta gerokai protingesnių ir daugiau žinių sukaupusių žmonių, kuriuos galima vadinti tikraisiais protais.
„Manau, visi turime žinių ir galime tapti auksiniais protais. Tik reikia tikėti savimi“, – skatina T.Grėlis.
Tomas yra pavyzdys, kad šiuolaikiniame pasaulyje protu galima daug pasiekti ir net už malonią veiklą gauti pinigų. Tačiau T.Grėlis pabrėžia, kad nors tuo džiaugiasi, pinigai jam niekada nebuvo pagrindinis tikslas.
„Aš žaidžiu dėl azarto, bet tikrai ne dėl prizų. Aišku, meluočiau, jei sakyčiau, kad juos gauti nėra malonu – dar smagiau, kai prizus užsidirbi savo protu“, – neslepia Tomas.
Protinsiuosi toliau ir tikėsiuosi, jog senatvės sulauksiu būdamas šviesaus proto.
Vis dėlto Tomas atkreipia dėmesį, kad intelektiniai žaidimai yra ne kiekvienam, kadangi kitiems jie per sunkūs, reikalaujantys per daug įtampos ar tiesiog neįdomūs. Todėl vyras pataria kiekvienam rasti tai, kas patinka pačiam.
„Mokslininkai sako, kad protiniai užsiėmimai jaunystėje padeda apsaugoti organizmą nuo Alzheimerio ir kitų ligų vyresniame amžiuje, todėl protinsiuosi toliau bei tikėsiuosi, jog senatvės sulauksiu būdamas šviesaus proto, – šypsosi Tomas. – Kiekvienam palinkėčiau rasti sau tinkamą veiklą, ją pamilti visa širdimi ir tada pamatysite, kaip pasaulis taps šviesesnis ir įdomesnis.“
