Pakvietė penkias moteris įsiamžinti
Būdama 15 metų, Austėja atrado fotografiją ir iš karto suprato, kad ateityje tuo norės rimtai užsiimti. Dar paauglystėje ji pajautė troškimą žmogų per nuotraukas atspindėti šviesiai ir taip, kaip jis atrodo būtent merginos akimis.
„Po kurio laiko pasukau link mados fotografijos – mane domino fotografuoti žmones turint sudėtingesnius scenarijus, kai reikia pačiai viską sukomponuoti ir į nuotrauką įdėti daugiau darbo, – pasakoja A.Cheg. – Baigusi mokyklą, pradėjau to mokytis JK, kur studijos labai patiko, be to, praplėčiau savo akiratį.“
Taip sutapo, kad baigus studijas, prasidėjo ir pandemija, tad Austėja nusprendė sugrįžti namo į Lietuvą, kurioje norėjo ne tik pailsėti, bet ir palaukti, kol viskas nurims. Būtent leidžiant laiką tėvynėje, jai kilo mintis įgyvendinti projektą „She Is Her Own Muse“, kuris yra apie moteris, nekompleksuojančias dėl savo netobulo kūno.
„Kartas nuo karto iš merginų vis išgirsdavau, kad jos kompleksuoja dėl savo kūno, kas nors joms trukdydavo laisvai ir pasitikinčiai atlikti tam tikrus veiksmus. Man net buvo šiek tiek pikta, jog žmogus sau ko nors neleidžia, yra suvaržytas, kadangi žinojau, jog aplinkiniams tai per daug nerūpi.
Apšilimui padariau kelias fotosesijas su savo draugėmis – taip įgavau patirties ir ėmiau geriau suprasti, kaip jos jaučiasi. Tuomet paskelbiau instagrame, kad ieškau įsiamžinti norinčių modelių. Sulaukusi nemažai žinučių, nusprendžiau pakviesti penkias moteris – daugiau negalėjau, nes vis dar buvo karantinas“, – sako A.Cheg.
Dalis moterų nusifotografuoti pasisiūlė pačios, o kai kurias pakvietė Austėja. Anot jos, kadangi projektas yra apie pasitikinčias savimi merginas, jų įkalbinėti nereikėjo, o ir dirbti buvo šiek tiek lengviau.
„Norėjau atlikti mados fotosesiją, todėl turėjome stilistę, makiažo ir plaukų meistres – tai nebuvo vien dokumentinis projektas. Užtrukome beveik visą dieną, stengiausi sukurti įdomias kompozicijas“, – aiškina A.Cheg.
Nuotraukose perteikia, kaip moterys jaučiasi iš tiesų
Austėjos nuomone, fotografija yra stiprus ginklas, galintis įrodyti, jog iš tiesų nėra priežasties, kodėl reikėtų kompleksuoti dėl savo kūno. Matydama, kad moterys Lietuvoje vis dar neatsikrato nepasitikėjimo savimi, fotografė jaučia svarbią pareigą tai bent šiek tiek pakeisti.
„Aš pati tik išvykusi į užsienį supratau, kad nereikia kompleksuoti. Be to, yra nemažai moterų, kurios turi kur kas daugiau problemų nei tu, bet jaučiasi laisvos, jas visuomenė priima, – tikina A.Cheg. – Prieš išvykdama atgal į JK, norėjau padaryti šį projektą ir palikti svarbią dalelę Lietuvoje.“
Pradėjusi kontaktuoti su atrinktomis moterimis, Austėja nesidomėjo jų asmeninėmis istorijomis, kadangi norėjo išlikti objektyvi ir viską perteikti taip, kaip gatvėje matytų pro šalį einantis nepažįstamas žmogus.
„Žinojau tik kelias detales – pavyzdžiui, Indrė turi kojos protezą. Ją pasirinkau todėl, nes instagrame skleidžia savo draugystę su negalia, pasakoja, kaip su tuo susigyveno. Tai yra labai gražus pavyzdys, kurį matau retai, – teigia A.Cheg.
– Atrinktos moterys ypatingos – jos susigyveno su gimimo žymėmis, randais, negalia, nuolat su tuo dirba ir stengiasi mėgautis gyvenimu.“
Fotosesijos metu Austėja moterų neprašė rodyti dirbtinių emocijų, tad nuotraukose modeliai pozuoja taip, kaip jaučiasi iš tiesų.
„Aš neprašiau jų nei šypsotis, nei būti rimtomis, tačiau nuotaika atsispindi nuotraukose – jos kovoja su savo demonais. Nepaisant to, kad jos pačios norėjo įsiamžinti, tai buvo sunki fotosesija, – neslepia A.Cheg. – Nenorėjau perteikti perdėto pozityvo, nes turime daug fotosesijų, kai nelabai žinai, kaip iš tiesų tas žmogus jaučiasi.“
Nenorėjau perteikti perdėto pozityvo, nes turime daug fotosesijų, kai nelabai žinai, kaip iš tiesų tas žmogus jaučiasi.
Savo įgyvendintu projektu Austėja siekia perduoti žinutę, kad nepaisant turimų problemų ir iššūkių, kiekvienas iš mūsų vis tiek stengiasi išsiversti bei padaryti tai, ką gali geriausiai.
„Aš labai mėgstu frazę, kad savo kūną reikia priimti kaip geriausią draugę, kurios mes nesmerkiame, mylime tokią, kokia yra, ir stengiamės padėti būti geresnei“, – sako A.Cheg.
Pasitikėjimo savimi Austėja nestokojo ir anksčiau, tačiau po projekto jis dar labiau sustiprėjo. Be to, mergina įgavo vilties, kad daugiau žmonių ryšis apginti savo kūną nuo blogų žodžių.
Fotografės manymu, tokie projektai yra ne tik gražūs, bet ir naudingi, o jų niekada nebus gana, todėl jei ateityje gims panašių idėjų, ji pasistengs jas įgyvendinti.
„Ketinau su šiuo projektu padaryti nedidelę parodą Vilniuje, tačiau dar nežinau, kaip seksis su biudžetu, – svarsto Austėja. – Labai džiaugiuosi, kad projektas sulaukia susidomėjimo, jo auditorija vis didėja. Smagu gauti gražius atsiliepimus – man tai yra didelis pagyrimas.“