„Tai apokalipsė, kartojo žmonės, bėgdami iš gaisrų nusiaubtų vietovių. Gimę ir augę gaisrų pažeidžiamuose regionuose, jie tikino, kad tokių kaip šio sezono gaisrų nematė nė karto. Vaizdai iš išdegusių teritorijų nebeprimena idiliško pietinės pakrantės regiono, populiaraus tarp atostogautojų iš Sidnėjaus ir Kanberos.
Vietoj nerūpestingai smėlyje žaidžiančių vaikų ir vandenyno mėlio – gaisrų nuniokoti miškai, miesteliai, iki pamatų sudegę namai, mokyklos, bažnyčios, krautuvės, fermos, nuo karščio išsilydę automobiliai ir visa užklojęs tirštas tamsiai raudonas ūkas“, – taip ankstesnėmis dienomis, pasak A.Cicėnaitės-Charles, atrodė Naujojo Pietų Velso pietinė pakrantė.
Trečiadienį 15min GYVENIMUI A.Cicėnaitė-Charles tiesiai iš Australijos papasakojo, kokia padėtis šiuo metu žemyne, ką ketinama daryti, kokios vietos žmonių reakcijos, ko tikimasi, kaip pasikeitė gyvenimas gaisrams niokojant miškus ir ar tikrai ši katastrofa yra tik viena iš daugelio.
– Kokiomis pačiomis šviežiausiomis naujienomis galite su mumis pasidalyti?
– Tikriausiai girdėjote, kad praėjusios savaitės pabaiga buvo kritiškiausias šios katastrofos laikas – dėl itin aukštos temperatūros ir vėjų gaisrai tapo visiškai nebevaldomi ir plėtėsi itin sparčiai. Tai vyko atostogų metu populiariose vasaros poilsio vietose, todėl evakuacijos procesas buvo itin sudėtingas.
Šią savaitę karščiai šiek tiek atlėgo, vienur kitur, nors nedaug, bet nulijo. Lietus, žinoma, gerai, tačiau nedidelis lietus nedaro didelės įtakos gaisrų intensyvumui, bet apsunkina ugniagesių gelbėtojų darbą – pasiekti ir taip sunkiai prieinamas teritorijas.
Mums, miesto gyventojams, smogas jau tapo kasdienybe, pagal smogą bandome koreguoti ir savo gyvenimą.
Nors karščiai kiek atlėgo, ugniagesiai įspėja, kad dar ne laikas lengviau atsikvėpti, vasara tik įpusėjo – laukia dar bent porą karštų mėnesių.
Štai penktadienį vėl prognozuojami karščiai ir žmonės, kurie gyvena Viktorijos valstijoje, rizikos zonose, iš anksto raginami evakuotis, nelaukti, kol bus paskelbta privaloma evakuacija.
– Iš Australijos lietuvių, šiuo metu gyvenančių Lietuvoje, teko girdėti, kad pasaulio žiniasklaidoje pasirodo melagingos informacijos apie gaisrą, jo priežastis, esamą padėtį, valdžios požiūrį, sprendimus. Žinome, kad pačiame gaisrų įkarštyje Australijos premjeras Scottas Morrisonas išvyko atostogų į Havajus – tai sukėlė vietos gyventojų pasipiktinimą. Kaip pati vertinate tą padėtį, valdžios daromus sprendimus?
– Ši katastrofa sukėlė labai daug diskusijų, pasirodė ir nemažai konspiracijos teorijų.
Visuomenė gana susiskaldžiusi: vieni kaltina premjero neveiksnumą, smerkia jo atostogas pačiame krizės įkarštyje ir jų slėpimą, o vėliau bandymą sumenkinti šią krizę teigiant, kad tai – tik tik dar vienas miškų gaisrų sezonas.
Toji pati visuomenės dalis kaltina ir valdančiąją daugumą nesiėmus daugiau veiksmų, rimčiau nesureagavus į šios situacijos grėsmingumą. Šį penktadienį visoje šalyje organizuojami protestai, kuriais bus raginama premjerą S.Morrisoną atsistatydinti, skirti daugiau finansavimo ugniagesiams gelbėtojams, peržiūrėti šalies klimato politiką.
Tačiau egzistuoja ir kita nuomonė, kurios šalininkai tvirtina, kad premjeras tinkamai vykdė savo pareigas. Šioje pusėje pasigirsta ir teiginių, kad dėl šių gaisrų neva kalti žalieji, neleidę atlikti kontrolinių deginimų, reikalingų ruošiantis gaisrų sezonui. Šie teiginiai neturi pagrindo, ir nors juos progai pasitaikius vis mėgsta iškelti kai kurie politikai, net ir šiandien duodamas interviu juos dar kartą atmetė Regionų gaisrų tarnybos vadovas Shane'as Fitzsimmonsas.
Šį penktadienį visoje šalyje organizuojami protestai, kuriais bus raginama premjerą S.Morrisoną atsistatydinti.
Nuskamba argumentų, kad dėl gaisrų Australijoje kalti padegėjai. Taip, kasmet dalis gaisrų sukeliama tyčia. Padeginėjimas yra rimta problema, jo nesustabdo net griežčiausios bausmės.
Vis dėlto tai nepaneigia mokslinių įrodymų, kad dėl klimato pokyčių miškų gaisrų sezonai tampa ilgesni ir intensyvesni, o gaisrus suvaldyti, esant sausrai, tampa vis sudėtingiau.
– Teko susidurti su nuomone, kad šio gaisro mastas labai išpučiamas, nes juk kasmet ten dega krūmynai, sudega namai. Ką atsakytumėte į tokius žmonių pasvarstymus ir situacijos matymą?
– Dėl situacijos rimtumo neįvertinimo ir turime katastrofiškus skaičius – išdegė daugiau kaip 8 mln. hektarų ploto. Ilgą laiką tvirtinta, kad tai – tik dar vienas gaisras, neišgirsta ugniagesių įspėjimų, jog šio sezono gaisrai bus kur kas intensyvesni, kad dėl sausros jie plis kur kas daugiau ir apims didesnes teritorijas.
Taip, Australijoje miškų gaisrai yra sezoninis reiškinys. Kasmet sudega namų, būna ir žmonių aukų, pakanka peržvelgti gaisrų istoriją – pavyzdžiui, kad ir vadinamojo Juodojo šeštadienio gaisrai 2009-aisiais Viktorijos valstijoje nusinešė 173 žmonių gyvybes.
Šio sezono gaisrai išsiskiria tuo, kad prasidėjo gerokai anksčiau nei įprastai ir dėl sausros plito itin sparčiai bei intensyviai.
– Kaip ir sakėte, laukia dar du mėnesiai vasaros, pavojus nemažėja, gal galite įvardyti iš to, ką matote, girdite, ką praneša vietos žiniasklaida, politikai, ko ketinama imtis?
– Neturiu kompetencijos pasakyti, ar daroma viskas, kas galima, bet visuomenė yra informuojama apie visus atliekamus žingsnius. Šiuo metu į pagalbą yra pasitelkta Australijos kariuomenė, ji padeda ir evakuoti žmones, ir likviduoti katastrofos padarinius, ir suregistruoti nuostolius. Australijos ugniagesiams talkina ugniagesiai iš JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos. Vyriausybė skyrė lėšų kovoti su gaisrų padariniais.
– Jūs gyvenate Sidnėjaus priemiestyje, savo feisbuko profilyje rašėte, kad smogas juntamas visur. Kaip pasikeitė įprastas gyvenimas dėl šios katastrofos?
– Mums, miesto gyventojams, smogas jau tapo kasdienybe, pagal smogą bandome koreguoti ir savo gyvenimą: apribojame veiklą lauke, kiek įmanoma stengiamės būti namuose. Kritinėmis situacijomis miestuose dėl smogo uždaromi darželiai, įvairios įstaigos, nutrūksta darbai lauke.
– Ar turite pažįstamų, kurie gyvena, galbūt šiuo metu yra evakuoti, teritorijose, kurios yra apimtos gaisro?
– Ne, neturiu, tik draugai turėjo nutraukti atostogas pietinėje pakrantėje (angl. South Coast), kur praėjusį savaitgalį vyko patys didžiausi gaisrai. Kadangi tai labai populiari atostogų vieta, o didžiausi gaisrai vyko per šventes, žmonių buvo prigužėję nemažai. Dalis kelių buvo atkirsta, susidarė milžiniškos automobilių spūstys.
– Kaip į visą šią situaciją reaguoja vietiniai, apie ką kalbama, kokios nuotaikos vyrauja?
– Nuotaikos tikrai yra liūdnos. Ši tragedija palietė visus – ne tik tuos, kurie neteko savo namų ar artimųjų. Žmonės sukrėsti, prislėgti, nusivylę, praradusieji namus vis dar išgyvena šoką. Apie gaisrus kalbama visur – per žinias, visuose Australijos naujienų portaluose, laikraščiuose. Nuo šių naujienų, nuo statistikos neįmanoma pabėgti, tad bet kuriuo atveju emociškai tai palietė visus.
Norisi pabrėžti, kad tragedijos akivaizdoje žmonės susitelkė, aukoja didžiules sumas labdaros organizacijoms, ugniagesiams, gyvūnų globos organizacijoms, Raudonajam Kryžiui. Žmonės atvėrė namų duris evakuotiesiems, aukojo drabužių, maisto.
Žmonės sukrėsti, prislėgti, nusivylę, praradusieji namus vis dar išgyvena šoką.
Didžiules pinigų sumas aukoja įžymybės. Štai Australijos aktorė komikė Celeste Barber per savo lėšų rinkimo akciją surinko daugiau kaip 40 mln. Australijos dolerių. Šie pinigai bus skirti ugniagesiams, nukentėjusiems žmonėms, žuvusių ugniagesių šeimoms. Matyti šį susitelkimą išties gera.
– Kokių reakcijų tarp vietinių sukėlė Naujųjų metų proga Sidnėjuje į dangų paleisti milijonai fejerverkų pavidalu, kai tuo pat metu šalis iš esmės išgyveno krizę?
– Naujųjų metų sutikimas padalijo Australiją į dvi dalis: kol vieni naktį leido nakvodami automobiliuose ir evakuacijos centruose, nes degė jų namai, kiti naktį leido švęsdami, linksmindamiesi ir stebėdami prie Operos rūmų ir Sidnėjaus uosto tilto šaudomus fejerverkus. Vis dėlto man atrodytų, kad šiais fejerverkais pasauliui buvo siunčiama klaidinga žinutė.
– Kokiomis nuotaikomis šiandien gyvenate jūs pati ir jūsų aplinkos žmonės? Ko tikitės iš rytojaus?
– Šiuo metu labai laukiame lietaus. Taip pat tikimės, kad ši katastrofa privers peržiūrėti Australijos klimato politiką ir priimti ilgalaikius sprendimus, pripažinti, kad šio sezono gaisrų intensyvumas ir mastas buvo nulemtas šiltėjančio klimato ir sausros. Labai tikiuosi, kad kai šie vasaros mėnesiai praeis ir katastrofos padariniai bus likviduoti, visa tai nepasimirš.
Namus galima atstatyti, tačiau žmonių ir gyvūnų nebeprikelsi, todėl man tikrai labai svarbu, kad šios tragedijos pamokos nebūtų pamirštos. Gaisrai Australijoje, taip pat Kalifornijoje, Amazonėje ir Sibire žymi laiką, kai su klimato kaita susiję pokyčiai vyksta vis greičiau ir jų nebegalime nematyti.
Gaisrų Australijoje padariniai
Portalo edition.cnn.com duomenimis, per šiuos gaisrus Australijoje iki šiol jau žuvo 24 žmonės, įskaitant ir keletą savanorių ugniagesių gelbėtojų, Naujajame Pietų Velse buvo sunaikinti 1588 namai ir dar daugiau kaip 650 sugadinta.
Gaisrų per visą laikotarpį nuo rugsėjo būta įvairiose Australijos vietose. Iš viso šešiose Australijos valstijose išdegė daugiau kaip 8 mln. hektarų (palyginti: Lietuvos plotas yra 6,53 mln. hektarų).
Labiausiai nuo gaisrų nukentėjo Naujojo Pietų Velso valstija – joje išdegė 4,9 mln. hektarų.
Palyginti: šiemet miškų gaisrai siautė ir Amazonijoje, kur sudegė daugiau kaip 1 mln. hektarų. JAV valstijoje Kalifornijoje 2019-aisiais sudegė 100 tūkst. hektarų, 2018-aisiais – 404,68 tūkst. hektarų.
CNN teigimu, gaisrai turi siaubingą poveikį Australijos laukinei gamtai ir ekologijai. Nuo gaisro nukentėjo apie pusę milijardo Australijos gyvūnų, tikėtina, kad milijonai jų žuvo. Tačiau čia skaičiuojami žinduoliai, paukščiai ir ropliai, neįtraukiami šikšnosparniai, vabzdžiai, varlės. Todėl, Sidnėjaus universiteto ekologų teigimu, visoje šalyje nuo gaisro nukentėjusių gyvūnų skaičius gali siekti milijardą.
Pasak Federalinės aplinkosaugos ministrės Sussan Ley, Naujajame Pietų Velse gaisrai galėjo pražudyti trečdalį koalų, buvo sunaikinta trečdalis jų buveinių.
Australija patiria didžiausią sausrą per pastaruosius dešimtmečius, šalies Meteorologijos biuras dar gruodį pranešė, kad praėjęs pavasaris buvo sausiausias šalies istorijoje. Gruodį buvo pasiekti karščio rekordai – termometro stulpelis kai kuriose Australijos vietose peršoko 40 laipsnių.
