„Galimybė internetu nusipirkti beveik viską, ko geidžia širdis, atveria ir galimų kenkėjų ar augalų ligų Pandoros skrynią. Su sėklų pakeliu gali atkeliauti kitų augalų ar dirvožemio liekanos, vabzdžių lervos, nepageidaujamos grybinės ar virusinės struktūros.
Galbūt Europos Sąjunga (ES) nėra tokia griežta kaip Australija, kuri ypač saugosi nuo bet kokios svetimos biologinės medžiagos patekimo į šalį, bet saugumo standartai yra sukurti ne be reikalo ir leiskite paaiškinti, kodėl“, – sako didžiausių Baltijos šalyse „Kietaviškių“ šiltnamių vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak jo, biologinio saugumo klausimais visuomenę ypač svarbu šviesti ne tik dėl to, kad daržovių, vaisių, uogų ar dekoratyvinių augalų augintojai kritiškiau vertintų tai, ką perka.
„Net ir vėlesniuose etapuose atsakingas augintojų elgesys gali apsaugoti nuo dar didesnių problemų. Ar žinojote, kad tokių neaiškių, nežinia kaip išveistų sėklų ir augalų net negalima įprastai kompostuoti? Europos Komisija (EK) rekomenduoja juos supakuoti į du plastiko maišelius ir mesti būtent į bendrų atliekų konteinerį, o ne į komposto dėžę“, – pastebi jis.
Kaip neaiškios sėklos išvis prasprūsta?
Lietuvoje įmonių įsigyjamų sėklų kokybė yra griežtai kontroliuojama. Tuo tarpu fizinis asmuo gali apsipirkti populiarių socialinių tinklų prekyvietėse, grupėse, pirkti tiesiai iš kito fizinio asmens, turguje, kioskelyje, ne ES šalies interneto parduotuvėse, iš kur vėliau atkeliaujantys siuntiniai „apsimeta“ bet kuo, tik ne tuo, kuo yra iš tiesų.
„Juridinius asmenis pas mus tikrina Augalininkystės tarnyba: ar sėklos atitinka reikalavimus, ar tinkamai ženklintos, ar turi reikalaujamus dokumentus. Tai svarbu, nes kokybiškos sėklos yra atsparios naujausiems virusams, kai kurioms ligoms, išlaiko deklaruojamas veislės savybes. Paprastai tariant: moki tiksliai už tai, ką perki. Į didelius Lietuvos ūkius, bendroves, prekybos tinklus sėklos ir daigai atkeliauja su sertifikatais. Mes, kaip ilgametis šio sektoriaus dalyvis, puikiai žinome šio verslo taisykles ir jo skaidrumo kainą“, – teigia agronomas.
Atkeliaujantys siuntiniai „apsimeta“ bet kuo, tik ne tuo, kuo yra iš tiesų
Ar verta pasitikėti savamoksliais daržininkais, kurie populiarių veislių pomidorų ar agurkų sėklas padaro patys iš savo užsiaugintų vaisių ir dalinasi su kitais arba parduoda? N. Rakickas pripažįsta, kad tai gana populiari istorija, nes remiamasi nostalgija, neva anksčiau sėklos buvo geresnės negu dabar ir kad vis dar turiu „tą veislę“. Kita priežastis – kitų augintojų noras sėklų nusipirkti pigiau.
„Bet paprastai tai baigiasi pripažinimu, kad iš kelis kartus veistų sėklų nebegaunamas norimas rezultatas. Taip yra todėl, kad keletą kartų nuėmus derlių yra iškreipiama veislė. Nelegalaus pomidoro, agurko sėkla jau gali neturėti motininio geno savybių , kartu – atsparumo ligoms, pvz. miltligei, pepino virusui ar žaliajam virusui. Praktiškai galiu garantuoti, kad jei įsigijote 2-3 karto sėklų iš bobutės, jūsų augalo atsparumo ligoms savybės nebeatitiks hibridui būdingų , – teigia ekspertas.
Nelegalaus pomidoro, agurko sėkla jau gali neturėti motininio geno savybių , kartu – atsparumo ligoms.
Prieš keletą metų ES pranešė apie atvejį, kuomet jos gyventojai informavo apie gautas neužsakytas sėklas iš Kinijos, Singapūro, Taivano, Vanuatu ir Malaizijos, kurios buvo žymimos kaip juvelyrika, dovana ir, žinoma, neturėjo privalomo fitosanitarijos sertifikato. Auskarais ar dovanėlėmis sėklas gali paversti bet kuris pardavėjas, nes taip paprasčiau ir pigiau, nei rūpintis augalo dokumentais.
Blogos sėklos ir ką su jomis daryti
Pirmas signalas, kad sėkla yra nepatikima – pirmasis etapas, jos dygimas. Pasak N. Rakicko, jei daigai dygsta prastai, netolygiai – tai jau rimtas signalas, kad sėklos nekokybiškos.
„Patikimi sėklų augintojai nerizikuoja nesertifikuotomis sėklomis, o tai apima ne tik atsparumą virusams, ligoms, bet ir sudygimo procentą. Jei šiuo momentu abejonių nekyla, nemalonių siurprizų nelegalios sėklos gali atnešti augalui paaugus, mezgant ar jau užmezgus vaisius. Nes nėra garantijų, kad nepasisodinote užkrėstos sėklos arba, jei ji veista keletą kartų, tiesiog gali būti visiškai neatspari susirgimams“, – teigia agronomas.
Jis pataria tikrinti, ar perkant sėklas pomidorai turi vadinamąjį augalo pasą ir GSPP sertifikato ženklą, užtikrinantį, kad sėklos yra atsparios virusams ir bakterijams. Svarbu, kad ant bet kurių daržovių sėklų pakelio būtų LOT, arba partijos numeris, tai suteikia atsekamumą.
Dar vienas patarimas: žinoti tiksliai, ko nori, ir rinktis populiariausias veisles, nepasitikėti neaiškiais pardavėjais. Sėklas ir ūgtelėjusius daigus geriausia pirkti oficialiose prekybos vietose, iš patikimų augintojų.
„Kuo daugiau eksperimentavimo, tuo daugiau šansų paslysti. Vis dėlto, jei paslydote, kam nepasitaiko – pasirūpinkite, kad tokie augalai nepadarytų dar daugiau žalos. Europos Komisija rekomenduoja tokias sėklas ir augalus iškasti kartu su 8 centimetrų spindulio žeme aplinkui, sudėti juos į sandarų plastikinį maišelį, tada – į dar vieną ir jį gerai užspausti.
O tai padarius – išmesti su bendromis atliekomis, jokiu būdu nekompostuoti. Daugkartinio naudojimo vazonėlius ar daigyklas rekomenduojama gerai išplauti su muilu po tekančiu vandeniu, tada – dezinfekuoti“, – pataria agronomas N.Rakickas.
Kuo daugiau eksperimentavimo, tuo daugiau šansų paslysti.
Nelegalios sėklos kelia pavojų aplinkai, žemės ūkiui ir gamtos ištekliams, nes per jas gali būti pernešami virusai ar kitos ligos, patys augalai gali tapti invazinėmis svetimomis rūšimis.
„Nebūkime atvirais vartais naujiems sosnovskio barščių atitikmenims, nes tai kelia pavojų ne tik aplinkai, bet ir mūsų pačių sveikatai. Sėklas, daigus ir augalus įsigykite tik iš patikimų pardavėjų ar augintojų“, – sako jis.
