Istorija, kaip gimė Tonyos Ruiz projektas – kur kas gilesnė. 56-erių močiutės meilė barbėms prasidėjo, kai jai buvo treji. Tąkart gimtadienio proga ji gavo pirmąją savo lėlę.
„Su sese barbių tiesiog nepaleisdavome iš rankų. Mano turėjo šviesius plaukus, mėlynas akis, ilgas kojas – ji atrodė visai kaip aš. Mūsų lėlės gyveno įspūdingus gyvenimus – jos visuomet buvo aprengtos kaip modeliai“, – 15min pasakoja Tonya.
Žaisdamos su barbėmis, merginos būtent taip įsivaizdavo ir savo gyvenimus – viskas sukosi tik apie grožį, tobulas figūras ir modelio gyvenimą.
„Mano mama praleido daugybę valandų siūdama madingiausių drabužių miniatiūrines versijas – sijonus, liemenes, apsiaustus, platėjančias kelnes, net kelnaites ir vestuvių sukneles. Mūsų lėlės turėjo šimtus aksesuarų, ir žinoma, vaikinus – Kenus. Per gimtadienius mama iškepdavo tortą, kurio viduryje pastatydavo barbę ir ją papuošdavo. Man pavydėjo visos šalia gyvenusios mergaitės“, – sako Tonya.
Visa tai padarė milžinišką įtaką tolimesniam Tonyos gyvenimui – galima sakyti, net nulėmė jos darbą.
„Aš užaugau barbės suformuotame šešėlyje. Aš sekiau ją mažais žingsneliais ir paauglystėje tapau modeliu. Būdama 15 metų, išvykau į Paryžių ir ten tapau tarptautiniu modeliu. Praleidau dvejus metus keliaudama po pasaulį. Patyriau visa, ką geriausio duoda mados pasaulis, bet taip pat mačiau ir tamsiausias jo puses“, – prisipažįsta ji.
Žaidimas su tobulai atrodančiomis barbėmis suformavo ir amerikietės grožio suvokimą. Tačiau sukūrusi šeimą, Tonya suprato, kad ji mąsto klaidingai ir tai būtina keisti.
„Kai ištekėjau ir susilaukiau vaikų, bandžiau suprasti, iš kur pas mane atsirado toks iškreiptas grožio suvokimas, kaip man to paties neperduoti savo vaikams, kaip reikėtų juos auklėti. Aš vis mąsčiau – ar mano kūno įvaizdžio problemos kyla dėl to, kad augau su barbe, ar iš to, ką mačiau žurnaluose ir televizijoje“, – pasakoja Tonya.
T.Ruiz prisipažįsta net nenorėjusi, kad jos dukros vaikystėje žaistų barbėmis. „Ėmiau daug kalbėti apie grožio standartus ir mokyti moteris, kad jos neturėtų norėti atrodyti kaip barbės ar modeliai iš mados žurnalų, jos turi atrodyti taip, kaip jaučiasi geriausiai“, – kalbėjo ji.
Nors savo barbes Tonya buvo paslėpusi giliai palėpėje, galiausiai savo nuomonę pakeitė. Pastebėjus, kad šiais laikais šios lėlės gaminamos visiškai kitaip, ji vėl grįžo prie savo senosios aistros.
„Manau, kad „Mattel“ (įmonė, kurianti barbes – red.) šiuo metu kuria nuostabias lėles. Akis man atvėrė mano 10 anūkų, – šypsosi ji. – Dabar barbės atrodo daug realistiškiau, daugiau vaikų gali atrasti būtent jį atitinkančią lėlę. Jos dabar yra ir įvairesnių kūno sudėjimų, skirtingų spalvos tonų.“
Karantino metu Tonyai kilo mintis, kaip barbėms sukurti dar tikroviškesnį įvaizdį. Juk tiek moterų namuose atrodė visiškai kitaip, nei gali jas pamatyti išėjusias į viešą erdvę. Lygiai taip pat ir vyrai – per vaizdo skambutį atrodo pasitempę, su kostiumu, nors iš tikrųjų po stalu sėdi vien su trumpikėmis!
„Pagalvojau, kad būtų juokinga sukurti karantino barbę su tualetiniu popieriu, užkandžiais, antibakterinėmis servetėlėmis. Jos skaito Reese Witherspoon knygą, sprendžia kryžiažodžius, žaidžia kortomis. Maniau, kad tai turėtų patikti mano instagramo sekėjams“, – apie idėją pasakojo ji.
Visgi šis projektas patiko ne tik jos instagramo sekėjams, bet ir visam internetui. Pradėjusi kurti skirtingus barbių įvaizdžius, Tonya susilaukė neįtikėtino susidomėjimo. Bet nėra ir ko stebėtis – pažvelgus į jos kuriamas lėles, šypsena iškart atsiras kiekvieno veide.
„Kurdama naujus įvaizdžius, rėmiausi tuo, ką pati išgyvenau karantino metu. Tai mano komiška išraiška, ką man teko patirti. Žinoma, sukūriau ir Keną, kurį įkvėpė mano vaikai. Visos reakcijos, kurių sulaukiau, buvo nuostabios. Mano barbės tapo įžymybėmis!“ – džiaugėsi Tonya Ruiz.
