Tačiau tai – ne tik miškas ir ne tik du nameliai jame. Kartu tai – ir vieno žmogaus istorija, gimusi iš asmeninių praradimų, nulijusi ašaromis ir sukurta tikėjimu, kad viskas bus gerai.
Inga Jocė. Dviejų dukryčių mama, kuri, baigusi dizaino ir architektūros studijas, pačiai sau netikėtai tapo ir verslininke.
– Inga, kiek laiko jau gyvuoja „Miško rojus“?
– Ne taip ilgai. Nuo idėjos viskas prasidėjo prieš maždaug dvejus metus.
– Kaip ir kodėl kilo idėja viduryje paprasto miško, kuris nėra nei regioninio, nei nacionalinio parko teritorija, klientams nuomoti namelį be jokių patogumų?
– Tai ilga istorija. Buvau laimingai ištekėjusi moteris, turėjau du mažamečius vaikus. Tąsyk buvau ką tik pagimdžiusi antrą dukrytę, o mano vyras turėjo išvykti į komandiruotę Paryžiuje.
Tik netrukus sužinojau, kad Paryžiuje jis nebuvo. Buvo kitame kaime, pas kitą moterį. O iki tol atrodė, kad buvome ideali šeima.
Mažajai dukrytei tada buvo du mėnesiai, didžiajai – dveji metukai, aš buvau motinystės atostogose. Viskas apsivertė aukštyn kojom, likau ne tik be pajamų, bet ir su skolomis. Daugiau nei metus aš murkdžiausi – visiškai.
