Žinoma moteris žiniasklaidai išplatintame interviu sako, kad nereikėtų skubėti išmesti senų ir nebenaudojamų daiktų, nes iš jų galima sukurti tikrus namų interjero ir buities šedevrus, tereikia tik šiek tiek pasitelkti savo vaizduotę.
– Beata, esate veikli moteris, nuolatos dalyvaujate įvairiuose renginiuose, projektuose. Neseniai tapote Aplinkos ministerijos projekto „Darnūs namai“, kuris skatina atsakingą vartojimą, ambasadore. Kas jus paskatino ir motyvavo prisijungti prie šios veiklos?
– Atsakingas vartojimas – labai artima man tema, nes pastaruoju metu pradėjau rimtai galvoti ir jaudintis dėl to, kokiame pasaulyje savo vaikus augins mano vaikai. Negalime galvoti, kad visas problemas už mus išspręs kažkas kitas, kad už viską yra atsakinga tik mūsų valdžia.
Turime pradėti pirmiausiai nuo savęs ir nuo savo šeimos. Ir tik tokiu būdu, mažais žingsneliais galime prisidėti prie žemės resursų tausojimo ir saugojimo, kad galėtume džiaugtis nuostabia gamta ir sveika aplinka. Galų gale, tai ir žmonijos išlikimo klausimas, kuris man yra labai svarbus.
Svarbu turėtų būti visiems, nes mes tiesiogiai esame atsakingi už aplinką, kurioje gyvename. Labai noriu tikėti, kad mano dalyvavimas šiame projekte padės pasiekti kuo daugiau žmonių, paskatins jos susimąstyti apie tai, kad vartoti reikia atsakingai bei saikingai ir keisti savo gyvensenos įpročius.
– Kaip jūs savo šeimos narius skatinate vartoti atsakingai?
– Šiuolaikiniai vaikai jau mokykloje yra mokomi atsakingai rūšiuoti ir tausoti. Kažkada anksčiau dar iš savo vaikų esu gavusi pastabą, kad mano tam tikras elgesys, skatina Šiaurės meškų išnykimą. Tokia jų reakcija mane paskatino į šiuos reikalus žiūrėti dar rimčiau.
Dažnai šeimai kartoju, kad sugedusį daiktą reikia sutaisyti, o ne pulti pirkti naują, išaugtą drabužį atiduoti kitam ir panašiai.
Kai gyvenome Anglijoje, buvome įpratę prie nuolatinio rūšiavimo ir perdirbimo. Pavyzdžiui, maisto atliekoms-kompostui buvo skirta atskira šiukšlių dėžė. Todėl mūsų šeimoje visi puikiai žinome, kad tų atliekų, kurias galima perdirbti – plastiką, stiklą ir popierių – išmesti bet kur negalima, viską reikia rūšiuoti.
Mūsų garažas yra užverstas tokiomis atliekomis, nes šalia namų, deja, nėra rūšiavimui skirtų konteinerių, todėl mano vyras kartas nuo karto viską sudeda į automobilį ir veža į perdirbimo vietas, o butelius tiesiog priduoda.
– Ar yra kažkokių dalykų, dėl kurių nuolatos „zirziate“ savo šeimynai?
– Beveik kasdien savo vaikams primenu, kad išjungtų elektrą ten, kur jie nebūna. Ir tą darau visiškai ne todėl, kad jaudinčiausi dėl sąskaitų, bet dėl to, kad manau, jog elektros energijos negalima veltui švaistyti. Dažnai šeimai kartoju, kad sugedusį daiktą reikia sutaisyti, o ne pulti pirkti naują, išaugtą drabužį atiduoti kitam ir panašiai.
– Teko girdėti, kad augindama savo atžalas, naudojote senus daiktus – drabužius, vežimėlį. Tai tiesa?
– Džiaugiuosi kiekvieną kartą, kai savo mažąjį aprengiu vyresniųjų vaikų drabužiais. Turime tokių megztukų, kurie atrodo kaip nauji, o jiems jau dešimt metų. Man patinka, kad mano vaikų rūbais vėliau sėkmingai puošiasi mano sesės vaikai ir dar kiti vaikai. Esu įsitikinusi, kad su vienu kokybiškų drabužių komplektu galima užauginti penkis vaikus. Taip pat jau dvylika metų turiu ir tą pačią maitinimo pagalvę, kuri atrodo puikiai.
Esu įsitikinusi, kad su vienu kokybiškų drabužių komplektu galima užauginti penkis vaikus.
Labai didžiuojuosi ir tuo, kad kažkada Londone mūsų Izabelei pirktas labai brangus vežimėlis, kuris kainavo daugiau nei mano pirmasis automobilis, užaugino net šešis vaikus. Mano du, sesės du ir draugų dukrą. Ir tas pats vežimėlis, kuris tiek apkeliavo, po vienuolikos metų sugrįžo į mūsų namus ir vežioja mūsų mažąjį Harį. Žinoma, vežimą reikėjo truputį atnaujinti – paremontuoti važiuoklę, nupirkti vieną naują ratą, bet po tiek metų jis vis tiek atrodo labai gerai.
– Bet dauguma žmonių vis dar galvoja, kad pirkti panaudotą daiktą arba naudotis senuoju – gėda.
– Tikrai nematau čia nieko gėdingo. Esu įsitikinusi, kad, pavyzdžiui, vaikų daiktai turi būti nešiojami, naudojami pagal uždaro rato ekonomikos principus. Kaip tik neseniai lankiausi „Mamų mugėje“, kur įsigijau jau panaudotų prekių. Puikiai suprantu, kad kiekvienam kūdikiui, augančiam vaikui norisi ir reikia kai kurių naujų pirkinių ir tikrai nesakau, kad nieko naujo nepirkime.
Bet prieš ką nors įsigijant, turime gerai pagalvoti. Juk vis garsiau kalbame apie didelius daiktų kiekius, jų perteklių. Augančiam vaikui tikrai nereikia tiek daug žaislų, įvairiausių daiktų, kiek turi kai kurios šeimos.
– Kaip saikingas, atsakingas vartojimas yra skatinamas jūsų namų buityje?
– Kur tik galiu, naudoju aplinką tausojančius ploviklius. Savo senus drabužius dovanoju kitiems arba juos paverčiu šluostėmis, dažnai atiduodu perskaitytas knygas. Esu įsitikinusi, kad kiekvienas daiktas nusipelno būti reikalingas, todėl prieš ką nors pirkdama labai gerai apsvarstau, ar man tikrai to reikia.
Žinoma, mūsų namuose daiktų netrūksta – turiu daug kulinarinių knygų, kitų įvairių daiktų, bet jie namuose atlieka tam tikrą funkciją, yra naudojami.
– Jūsų gyvenime maisto gaminimas užima svarbią vietą. Ar virtuvėje vadovaujatės atsakingo vartojimo principu?
– Turiu tokią silpnybę, kad visada visko prisiperku per daug, todėl kartais specialiai neinu pirkti naujų produktų tol, kol neištuštinu viso šaldytuvo. Labai stengiuosi viską naudoti taupiai ir saikingai. Bet pripažinsiu, dar yra ko mokytis, kur tobulėti. Labai skauda širdį, kai kartais vis tik tenka ką nors išmesti.
– Galbūt namuose turite naujai atgimusių daiktų ar kokių nors interjero detalių?
– Geriausias pavyzdys būtų mūsų namų baldai. Prieš susilaukiant Hario, labai norėjau naujos sofos, nes senoji man atrodė jau labai pavargusi. Pamenu, apvažiavau pusę Vilniaus parduotuvių ir nieko neradau. Visų pirma, man daiktas turi būti patogus ir mielas, o tik paskui atkreipiu dėmesį į kainą. Žinoma, nebuvau linkusi išleisti keliolikos tūkstančių eurų, todėl ieškojau sofos už maždaug du tūkstančius eurų.
Deja, bet nieko neradau, kas man tiktų ir patiktų. Ir tada sugalvojome, kad senąją sofą juk galima atnaujinti. Na, ir ką jūs sau manote, maždaug už 300 eurų senoji sofa buvo pervilkta nauju gobelenu. O dabar ji atrodo nuostabiai ir svarbiausia, kaip nauja.
Aš manau, kad daiktų atnaujinimas, jų perdirbimas yra ne tik malonumas mums, bet ir džiaugsmas mūsų piniginėms. Juk sutaupytus pinigus galima investuoti į mokslus, įvairias patirtis, atostogas, įdomias keliones, knygas ir panašiai, o ne išleisti naujiems daiktams, kurie galbūt po kelių mėnesių taps nebereikalingi.
