Pernai iš Dakaro parbėgęs į Lietuvą, šiemet žinomas bėgikas ryžosi naujam iššūkiui – įveikti 5827 kilometrų maršrutą nuo Nordkapo Norvegijoje iki Graikijos miesto Porto Kagio.
Jį Aidas tikisi nubėgti per 70 dienų. Kadangi lietuvis bėga be jokios palaikymo komandos ir visiškai vienas, prieky savęs jis stumiasi ir maždaug 55 kilogramų svorio vežimėlį, kuriame – visi būtini daiktai, pirmosios pagalbos priemonės, maisto papildai.
„Esu pats sau muzikantas ir pats sau režisierius“, – juokavo 48 metų A.Ardzijauskas.
„Nieko neveikiu, tik bėgu“
„Ar galite kalbėti?“ – telefonu pasiteiravau šiuo metu Suomijoje esančio A.Ardzijausko.
„Galiu, nes nieko neveikiu. Tik bėgu“, – pašmaikštavo sportininkas.
Bėgimu nuo šiaurės Norvegijos iki pietinės Graikijos bėgikas nori paminėti Baltijos kelio 30-metį.
„Kadangi Baltijos kelią esu bėgęs du kartus, šiemet norėjau bėgti ir pažymėti jį kitaip“, – 15min GYVENIMAS sakė bėgikas.
Vilniaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantis A.Ardzijauskas pirmadienį bėgo jau vienuoliktą dieną. Vidutinis jo bėgimo greitis – 6–8 kilometrai per valandą, o per dieną sportininkas nubėga apie 72–74 kilometrus.
Nors iš karto A.Ardzijauskas planavo per dieną įveikti ilgesnius atstumus, jo planus pakeitė orai – beveik visas dienas lijo.
Bėgimą A.Ardzijauskas pradėjo gegužės 24 d. Prieš kelionę bėgiką priėmė ir sėkmės palinkėjo Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas.
Vežimėlyje – būtini daiktai
Vežimėlyje Aidas turi visus būtiniausius daiktus: palapinę, primusą, miegmaišį, maisto papildų, specialiai jam mitybos ekspertės Gintarės Jonaitytės paruoštus kokteilius, sveiko maisto papildus, ant vežimėlio – saulės baterijos, kurios reikalingos prietaisams įkrauti.
Norvegiją Aidas perbėgo per keturias dienas. Pasak jo, nors oras buvo prastas, bėgti buvo lengviau dėl to, kad čia – poliarinės naktys, todėl visą parą šviesu. Tai reiškia, kad bėgant vakare nereikia nusukti nuo kelio.
Ji sodino mane į automobilį, bet nepasidaviau.
Nakvynei bėgikas renkasi kempingus ar kitas vietas gamtoje.
Lietuvis Norvegijos ir Suomijos pasienyje šnekučiavosi su pareigūnu, kuris ilgą atstumą planuoja eiti pėstute.
„Aš parodžiau savo nuotraukas, žemėlapį, kur miegojau. Pėsčias jis eis dar lėčiau, maždaug po 40 kilometrų per dieną. Suomijoje jau baigėsi žiema, o vasara dar neatėjo, ir pakelės kavinukės dar uždarytos. Pėsčiomis sudėtingiau“, – pasakojo A.Ardzijauskas.
Bėgantį per liūtį lietuvį pastebėjo pro šalį važiuojanti suomė. „Ji sodino mane į automobilį, bet nepasidaviau. Ilgai į mane žiūrėjo, kava pavaišino, nes angliškai nelabai kalba. Aš jai rodžiau savo maršrutą“, – pasakojo Aidas.
Lietuvį bėgiką sveikina ir kelyje sutikti žmonės. Jo bėgimą galima stebėti bėgiko tinklalapyje, todėl prie jo skirtingose šalyse prisijungs tų šalių bėgikai ir simboliškai kartu bėgs pasirinktus atstumus. Sportininko maršrutas driekiasi per Norvegiją, Suomiją, Rusiją, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją ir Graikiją.
Sunkiausia – atsikelti iš ryto
Per Tėvo dieną, sako Aidas, skambino jo šeimos nariai. Sportininkas augina sūnų ir dukrą.
„Pasveikino, pasikalbėjome. Šiuolaikinės ryšio priemonės apskritai leidžia labai nenutolti vienam nuo kito“, – kalbėjo A.Ardzijauskas.
Galvoji apie bet ką. Apie orą, mišką. Kai paskambino vaikai – galvoju apie juos. Galvoju, jei vėjas pūstų į nugarą, bėgti būtų lengviau.
Kokios mintys kyla bėgant daug dienų ir ilgus atstumus? „Galvoji apie bet ką. Apie orą, mišką. Kai paskambino vaikai – galvoju apie juos. Galvoju, jei vėjas pūstų į nugarą, bėgti būtų lengviau“, – kalbėjo lietuvis, pokalbio trumpam sustojęs Suomijoje.
Pasak Aido, bėgti nėra labai sunku, tačiau sunkiausia yra atsikelti ryte.
„Paskui, kai išbėgi, viskas gerai. Pats bėgimas nėra sunkus, pasvyri į priekį ir bėgi. Sustoji pavalgyti. Kai bėgi – daugiau kalorijų reikia, šilto vandens“, – kalbėjo A.Ardzijauskas.
Svarbiausia – oras
Lietuvio svajonė – apibėgti Žemės rutulį. Tai, sako jis, įmanoma, tik bėgant reikia įvertinti oro sąlygas.
„Visko stabdys yra oras. Norvegijoje starto dieną buvo minus keturi ir stiprus vėjas. Su gamta nepasigalynėsi. Vieną dieną pabandžiau bėgti ir naktį – per 150 kilometrų, bet kitą dieną nubėgau tik 50. Supratau, kad to nedarysiu. Nuovargis yra ir jis kaupiasi, o atsistatyti reikia 7 ar 8 valandų miego“, – kalbėjo A.Ardzijauskas.
Ar bėgikas nesigaili pradėjęs dar vieną savo iššūkį? „Pasigailėjau jau antrą dieną. Kai iš namų atsiunčiamos nuotraukos, kur šilta ir visi kepa šašlykus. Tada liūdna. Ir tada pradedi galvoti, kad gal nevertėjo to daryti? Bet tai tokia silpnumo akimirka“, – sakė bėgikas.
Kalbėdamas apie bėgimo pradžią Aidas pasakojo apie vaikystėje patirtą sunkią traumą, po kurios bėgimas jam tapo išgyvenimu.
„Pusantros klasės namuose buvau ir pradėjau mokytis iš naujo vaikščioti, man patarė, kad reikia judėti: arba vaikščiojimas, arba bėgimas“, – kalbėjo A.Ardzijauskas.
Daugiau informacijos apie lietuvio bėgimą galite rasti čia.