Ką tik į Vakarus spėjęs perbėgti 22 metų studentas Joachimas tą vakarą ruošėsi eiti į džiazo koncertą, kai prie jo durų pasibeldė du italai studentai – Luidžis ir Domenikas, studijuojantys meno akademijoje. Jie kalbėjo vienas per kitą ir pradėjo prašyti, kad jis padėtų jų anapus sienos likusiems keliems draugams pabėgti į Vakarus. O labiausiai – vienai draugų šeimai su ką tik gimusia dukrele.
Jiems gimusi idėja iškasti tunelį po siena. Buvo girdėję, kad kažkas jau bandė, bet jiems nepavyko, todėl italai sumanė padaryti geriau. Tačiau Berlyno gruntiniai vandenys negiliai, kasti reikia labai atsargiai, reikia ir šiokio tokio inžinerinio išmanymo.
Pirmiausiai jie tyrinėjo žemėlapius, kol apsisprendė, kad geriausiai tam tinka Bernauer gatvė Wedding rajone. Tačiau šios gatvės viduryje stovinti siena traukė daug turistų iš Vakarų pusės, todėl reikėjo būti atsargiems. Kadangi slaptosios Rytų Vokietijos tarnybos dirbo labai sąžiningai abiejose sienos pusėse, viskas turėjo būti laikoma griežčiausioje paslaptyje.
Pasirinko vietą, kur buvo nenaudojamos gamyklos patalpos. Nuėjo tiesiai pas savininką, prisistatė esantys džiazo muzikantai ir ieškantys rūsio, kur galėtų repetuoti. Savininkas, pats neseniai pabėgęs iš Rytų, kaip mat suprato, ką jaunuoliai sumanę, bet nieko nesakė, tik burbtelėjo, kad šie paskui viską sutvarkytų ir nepaliktų žemių krūvų.
Bet rankų trūko, taigi jie pasikvietė į pagalbą dar kelis studentus, būsimus inžinierius, kuriais galėjo pasitikėti. Vieno jų, Klauso, nėščia mylimoji buvo likusi anapus sienos ir jis nieko karščiau netroško, kaip ją susigrąžinti. Tuomet pabėgti per sieną pasisekė tik jam vienam, o jo moteris pakliuvo tiesiai į kalėjimą.
