Tyrėjai iš „Council on Contemporary Families“ ištyrė duomenis apie tėvystę ir laimę iš 22 Europos ir anglakalbių šalių. Paaiškėjo, kad, išskyrus norvegus ir vengrus, laimingesni yra tie, kurie vaikų neturi. Kai kurie – smarkiai laimingesni.
Pavyzdžiui, didžiausias laimės atotrūkis iš ištirtų šalių yra Amerikoje. Svarbiausias to paaiškinimas – kad valstybės bei visuomenės parama mamoms ir tėčiams yra nepakankama.
Kaip tyrimo išvadose, pristatytose šių metų birželį, rašo tyrėjai, „Negatyvius tėvystės laimės efektus galima visiškai pateisinti socialinės politikos, kuri leistų tėvams derinti darbą su įsipareigojimais šeimai, buvimu arba nebuvimu. Ir tai galioja tiek motinoms, tiek tėčiams. Šalys, kuriose yra geresnė šeimos politika, neturi tokio laimės atotrūkio tarp bevaikių šeimų ir turinčių vaikų.“
Dar viena iš priežasčių ta, kad vaikų turinčios šeimos yra atsakingos ne tik už save, bet ir už įvairiapusę vaikų gerovę. Tai ne tik laimė, bet ir nuolatinis darbas. Nepaisant to, kad, norint išlaikyti vaikus, reikia ir mokamą darbą dirbti, ir gerai. Laisvo laiko tėvams trūksta, kaip ir miego, o kartais – ir pinigų. Kai tuo tarpu bevaikiai žmonės gali leisti pinigus tik sau, daugiau miegoti, eiti, kur nori, su kuo nori, kiek nori ir kada nori.
Tai nereiškia, kad tėveliai yra nelaimingi. Tiesiog poros, neturinčios vaikų, yra už juos laimingesnės.
Tai nereiškia, kad tėveliai yra nelaimingi. Tiesiog poros, neturinčios vaikų, yra už juos laimingesnės. Be to, laimės jausmas konkrečiose šalyse skiriasi. Juk prisideda ir kultūriniai skirtumai, ir ekonomika, ir kiti dalykai. Tarkime, amerikiečiai teigia esantys laimingesni už, pavyzdžiui, prancūzus. Ar taip ir yra, ar prancūzai tiesiog santūriau įvertina savo laimę – sunku pasakyti.
Tyrėjai patikrino hipotezę, ar šalyse, kuriose yra daugiau neplanuotų nėštumų, tėvai tampa nelaimingi ir patiria daug streso. Duomenys parodė, kad tai nesvarbus rodiklis. Svarbiau (visose šalyse ir visiems) tai, kiek mokamų atostogų dienų per metus žmonės turi ir ar jiems susirgus jie gauna bent minimalią nedarbingumo pašalpą. Ypač tai džiugina nepilnamečių vaikų turinčius tėvus.
Taip pat pastebėta, kad tėvams svarbiau yra suteikiamos galimybės derinti tėvystę/motinystę su darbu, nei, tarkime, už vaiką mokamos pašalpos ir t. t.
Kalbant apie tėčius ir mamas, tėčiai laimingesni jaučiasi turėdami daugiau pinigų vaikams auginti, o mamas labiau džiugina papildomas laisvas laikas, kurį gali skirti šeimai.