Lietuvos ornitologų draugijos biologas ekspertas Gintaras Riauba pataria, kaip reikėtų rūpintis mažaisiais mūsų draugais, kad jiems pagelbėtume ištverti sunkią žiemą ir nepakenktume.
„Žiemą paukšteliams labai trūksta maisto. Sniegas, lijundros, ledas uždengia paukščių maisto vietas ir jis tampa nebeprieinamas, o ir maisto šaltiniai – augalų sėklos, vabzdžių lervos, jų kiaušinėliai neatsinaujina ir nesidaugina. Todėl kai daugelis maisto šaltinių išnaudojami, antroje žiemos pusėje paukšteliams iš tikrųjų reikia pagalbos“, – sako G. Riauba.
Jis pataria lesinant paukščius atkreipti dėmesį į natūralius produktus. Bene geriausiu, baziniu lesalu biologas ekspertas įvardija saulėgrąžas, kurias paukščiai mielai lesa tiek lukštentas, tiek nelukštentas. „Jose yra pakankamai daug naudingųjų medžiagų, kurios užtikrina ir pakankamą energijos ir maisto medžiagų kiekį“, – sako biologas ekspertas. Saulėgrąžas mielai lesa visos zylės, žvirbliai, žaliukės, kikiliniai paukščiai.
Taip pat paukščiai įvertins ir įvairius gyvūninės kilmės riebalus, lašinius. Tik juos patartina pakabinti ant medžio ar krūmo šakos taip, kad nepasiektų kiti gyvūnai. Lašiniai vilioja daugelį paukščių, taip pat, jeigu gyvenate netoli miško, galite sulaukti ir genių vizito.
Trečia lesalų grupė – įvairūs grūdai ir kruopos, praturtinantys grūdlesių paukščių racioną. Geriausia, kad jie būtų smulkinti. Tokiais skanėstais mielai pasmaguriaus tiek zylės, tiek žvirbliai, o kaimo vietovėse ir geltonosios startos.
Dažnas mėgsta paukščius palepinti ir sviestu ar margarinu, tačiau biologas ekspertas sako, kad tokius pagardus reikėtų rinktis atidžiai: „Sviestas – geriau negu margarinas. Nors jis naudojamas plačiai, iš margarino gaminami vadinamieji paukščių pyragai – įvairių skanėstų lipdiniai. Verta žinoti, kad sviestas ir margarinas – tai riebalai, jie suteikia daug energijos, tačiau juose yra gerokai mažiau maistingųjų medžiagų. Taip pat patartina būti atidiems ir atkreipti dėmesį, ar margarine bei svieste nėra druskos. Lašiniai šiuo atveju yra kur kas geresnis pasirinkimas“, – teigia G. Riauba.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, jog sūdytų ir saldžių produktų reikia vengti, kadangi taip tik pakenksite paukšteliams, nes jų organizmas dehidratuojamas: „O šaltuoju sezonu paukščiai, kai viskas iššąla, negali atsigerti, todėl kartais juos galime pamatyti snapeliu kapojančius užšalusias balas, o tai nėra gerai, kadangi vanduo nešvarus, nes keliai barstomi smėliu ir druska“.
Paukščių žinovas pataria prie namų turėti kelias lesyklėles – jos gali būti pastatomos, kitos – pakabinamos, su stogeliu, kad lesalas išliktų sausas ir švarus, automatinės, tinkančios saulėgrąžoms ir kurias reikia pripildyti tik kas keletą dienų. Lesinimo sezoną, pasak G. Riaubos, reikėtų užbaigti pavasariop, kai ištirpsta sniegas, nebėra lijundrų, o ekstremalios orų permainos tampa trumpalaikiais reiškiniais: „Tada paukščiai pradeda ieškoti veisimosi vietų, todėl pasklinda ieškodami perėjimui tinkamų buveinių ir prie žmogaus ilgesniam laikui neužsibūna“.
O kokiais paukščiais galima grožėtis Lietuvoje žiemą? „Tiek miesto, tiek kaimo sodybose lankosi nemažai paukščių, todėl įrengus lesyklas galima grožėtis didžiosiomis, mėlynosiomis, kuoduotosiomis, pilkosiomis ar juodosiomis zylėmis, geniais, juodaisiais ar smilginiais strazdais, bukučiais, sniegenomis, žaliukėmis, svirbeliais, naminiais žvirbliais ar karklažvirbliais. O pasivaikščiojus miškuose, laukuose ar prie neužšalančių vandens telkinių – ir daugeliu kitų paukščių“, – sako specialistas.
Jis pataria atsargiai žvelgti į miesto paukščius, tokius kaip varnas ir karvelius bei jų nelesinti žiemą, nes jie ištuština smulkiųjų paukščių lesyklas, be to, patys be vargo gali rasti kitokio jiems tinkamo maisto.
