Joanos ūkis – ekologiškas, todėl pas ją sirpstančios uogos ne tik skanios, bet ir labai sveikos. Paklausta, nuo ko pradėti auginti braškes moteris pataria tinkamai pasiruošti dirvą.
„Pirmiausia, pasiruoškite dirvą. Braškės mėgsta lengvą priemolį arba lengvą priesmėlį ir kad nebūtų daugiamečių žolių (piktžolių). Aš, pavyzdžiui, dirbu braškėms žemę du metus, kad išnyktų tokios piktžolės kaip varputis, usnys ir visos kitos daugiametės žolės. Kai jau paruošta dirva, tada jau reikia galvoti, kokius daigus išsirinkti.
Braškės mėgsta lengvą priemolį arba lengvą priesmėlį ir kad nebūtų daugiamečių žolių (piktžolių).
Pagalvokite, kokiu tikslu jūs auginsite – verta turėti įvairaus ankstyvumo braškių: pačių ankstyviausių, vidutinių, vėlyvų veislių. Dabar yra labai populiari 'Rumba', 'Honey', 'Selekta' – pastarosios uogos yra labai didelės, gražios, tačiau ši veislė yra labai neatspari žiemojimo sąlygoms.
Iš vidutinio vėlyvumo neblogas pasirinkimas 'Elkata' (daugiausiai ir auginu šitas), dar yra 'Elsanta', 'Sonata' – pastaroji labai aromatinga, graži, skani. Iš vėlyvesnių – tai 'Pandora', 'Pegasus', tik jas reikia auginti kartu, kad apdulkintų žiedus, nes po vieną jos nedera.
Dabar yra daug geresnė vėlyva veislė – tai 'Malvina', kuri dera po visų, kai visos uogos pasibaigia. Tai labai derlinga veislė, uogos didelės, skonis – specifinis, tačiau kas mėgsta, tam patinka.
Po 'Malvinos' dar eina sena veislė 'Senga Sengana' – tai man uogų uoga, nes yra nepaprastai atspari, žiedai beveik nenušąla, kadangi jie pasislėpę po lapais ir reikia pažiūrėti po jais, kad pamatytum, jog ji išvis žydi. Uogų būna labai daug. Kuo jinai gera? Puikiai tinka užšaldymui, uogienėms, marmeladams, užtat kad turi daugiausiai pektinų, vitamino C“, – pasakoja ilgametė braškių augintoja.
– Kaip braškėms tinkamai paruošti dirvą?
– Aš sėju žalius augalus, kuriuos apariu. Pirmiausia, jeigu plotelis nedidelis, kai kurias žoles galima ir išrinkti, duoti piktžolėms sudygti, jas apkasti, tada vėl duoti sudygti, vėl apkasti ir taip prapuola. O kaip žalią trąšą sėju dobilus, įmaišau garstyčių, galima auginti ir kitus augalus – lubinus, facelijas. Aš sėju dobilus, o kai jie suauga, apariu. Tinka sėti ir žirnius, kitus ankštinius, nes jie surenka iš oro azotą ir sukaupia jį savo šaknyse, tuose gumbeliuose. Kai juos (augalus) aparia, tai jis išsilaisvina.
Sėju ir grikius, kurie labai galingą ilgą šaknį, todėl pakelia iš gilesnių dirvos sluoksnių fosforą. Taigi, visi tie augalai yra puiki, žalia trąša.
– Kaip reikėtų prižiūrėti, laistyti, kad braškės augtų gerai?
– Kai pasodinate irgi turite žiūrėti, kokia dirva, ar joje yra drėgmės, koks oras, saulė, lietus. Kai mano dirva būna paruošta, aš jau jokių trąšų nenaudoju, tik apmulčiuoju braškes pavasarį šiaudais prieš žydėjimą, tai ir uogos švarios, ir drėgmė išsilaiko, ir piktžolių nebūna.
Kadangi mano ūkis yra ekologiškas, aš nenaudoju jokių cheminių trąšų. Niekada nesivaikau gero derliau – man svarbiausia, kad jis būtų sveikas. Ir kiek man Dievulis duoda braškių, tiek man užtenka. O ten, kur yra labai gausūs derliai, dažniausiai net uogos dvokia chemija. Mano uogos būna ir mažesnės, tačiau sveikesnės ir skanesnės.
– Dėl kokių priežasčių gali užpulti ligos?
– Kai žemė labai gerai išdirbta, tai ji būna apvalyta nuo kenkėjų, todėl braškės auga gerai, jų ligos nepuola. Aš jau minėjau, kad auginu dobilus, tačiau labai svarbus dalykas – juos auginu vienerius metus. Nes jeigu pasodinsite braškes į seną, trejų metų dobilieną, tai visus braškių daigus nuės sprakšių lervos. Todėl į seną dobilieną braškių sodinti negalima, geriau jau tada rinkitės ankštinius augalus, faceliją ir pan.
Kas susiję su ligomis, tai, pavyzdžiui, 'Senga Sengana' serga pašaknio ir lapų ligomis. Jeigu sausa, tai viskas gerai, tačiau jeigu drėgna, tai dažniausiai braškėms daro didelę įtaką.
– Kai nuimame derlių, ką reikėtų daryti su braškių krūmeliais?
Jeigu pasodinsite braškes į seną, trejų metų dobilieną, tai visus braškių daigus nuės sprakšių lervos.
– Žali lapai visada augina derlių. Kai nuskiname uogas, jeigu braškių lapai būna pažeisti ligų, rudų dėmių, tai juos reikia iškart nupjauti, išgrėbti ir išnešti kuo greičiau iš lauko.
Tada atželia nauji lapai ir jie dar spėja suformuoti derlių, kadangi derlius kraunamas iš rudens. Lapai ima maistą iš saulės, iš oro, dirvos, krauna pumpurus, kurių mes nematome.
Bet jeigu nuskynėte uogas, o lapai gražūs, žali, tuomet jų nepjaukite. Trumpai tariant, tik saugodami braškes nuo ligų, jūs turite nupjauti lapus. Žali lapai, kai lieka žiemai, priklauso viskas nuo to, kokia ta žiema. Jie kad ir sudžiūsta, tačiau pridengia šaknis, kad nesušaltų. Kai kurie apšąla, nudžiūsta, kaip ir šiais metais. Braškės tik dabar pradeda atželti, auginti lapus, todėl šiemet bus daug vėlesnis derlius.
– Kiek laiko braškės gali augti vienoje vietoje?
– Svarbu braškes gerai prižiūrėti, purenti, palaistyti. Pavasarį nepatariu tręšti salietra, kadangi tada būna labai neatsparios puviniui. Tręšimui galite naudoti dilgėles – jų priraunu labai daug, sudedu į katilą, užpilu vandeniu, jos surūgsta, tada tuo skysčiu galima palaistyti braškes.
Mano braškės auga 3–4 metus vienoje vietoje, tačiau aš nenaudoju jokių cheminių priemonių piktžolėms naikinti, o visų braškių neišravėsi, kadangi plotai dideli (beveik hektaras).
Trumpai tariant, jeigu norite braškių, rūpinkitės jomis – šiaudais pamulčiuokite, purenkite žemę, laistykite. Braškėms labai patinka puri žemė ir drėgmė.
