Stebint kasmetinį butų nuomos poreikio augimą, Lietuvoje atsiranda vis daugiau „co-living“ projektų. Į besikeičiančius rinkos poreikius atsižvelgia ir lankomiausias nekilnojamo turto portalas Aruodas.lt, kuris nuo rugsėjo startavo su „Co-living“ rubrika.
„Augant šio tipo būsto paklausai ir pasiūlai, atsirado poreikis atskirti „co-living“ projektų skelbimus. Ateityje skelbimus bus galima rinktis pagal pageidaujamus miestus ar tiesiog žemėlapyje. Kadangi tokio būsto nuoma dažnai būna trumpesnio laikotarpio, lokacija – vienas svarbiausių kriterijų renkantis“, – sako Aruodas.lt atstovai.
Apie svarbiausius „co-living“ principus, rinkos tendencijas ir naujausius projektus mūsų šalyje teiraujamės bendruomeniško būsto projektus vystančių bendrovių atstovų.
Pagal „co-living“ projektų skaičių Vilnius lenkia ne vieną Europos sostinę
Pasaulyje plintantis „co-living“ gyvenimo būdas skatina bendroves kurti vis daugiau bendruomeniško būsto konceptą atitinkančių projektų. UAB „Kaita Group“ generalinio direktoriaus Ugniaus Latvio teigimu, bendrovės kuruojamas prekių ženklas „Youston“ vienija net keturis „co-living“ projektus – jau kelerius metus veikiančius tris projektus Lietuvoje ir šiemet duris atvėrusį Prahos objektą.
„Be to, jau kitų metų viduryje dar vieną projektą „Youston“ atidarysime Rygoje. Lietuvoje valdome didžiausią būsto nuomai krepšelį, taip pat planuojame papildomus projektus Vidurio Europoje ir Jungtinėje Karalystėje. Na, o „Youston“ „co-living“, visų pirma, išsiskiria paslaugos kategorija.
Visada sakome, kad „co-living“ yra ne produktas, o paslauga. Tradicinėje būstų nuomoje nuomininkas renkasi būstą, kuriame gyvens, o „co-living“ gyventojas – gyvenimo būdą kartu su daugiakultūriška bendruomene. Mūsų projektuose neretai bendruomenę sudaro daugiau nei 35 įvairių pasaulio šalių piliečiai.
„Co-living“ gyventojai trokšta susipažinti su skirtingų šalių kultūra, tad savo projektuose turime bendruomenių ambasadorius, kurie ne tik padeda įsikurti nuomininkams, sprendžia galimas problemas, bet ir rūpinasi aktyviu bendruomenės laisvalaikiu organizuodami įvairius renginius“, – pasakoja U.Latvys.
Pašnekovo teigimu, bendruomeniškai patirčiai projektuose įrengta daugybė erdvių ir paslaugų. Mėgstantieji sveiką gyvenimo būdą gali save palepinti meditacijų kambaryje, pirtyje ar išsikrauti sporto salėje. Ieškantieji žinių smalsumą patenkins skaitykloje ar kino salėje. Bene populiariausia erdvė – bendras valgomasis, kur dažnai vyksta įvairių šalių virtuvių degustacijos.
„Gali atrodyti, kad tokia paslauga tinka tik itin atviriems ir aktyvų socialinį gyvenimą mėgstantiems žmonėms, bet čia puikiai sugyvena ir skirtingų poreikių nuomininkai. Norintieji kaskart semtis patirčių ar tiesiog linksmai praleisti laiką su bendraminčiais, mėgausis bendromis laisvalaikio erdvėmis tiek viduje, tiek lauke. Iškilus poreikiui pabūti su savimi ir nejausti aplink esančios bendruomenės, visada galės pasidžiaugti privačia erdve, kur yra visi asmeniniam gyvenimui reikalingi atributai ir jaustis lyg gyventų tradiciniame bute.
Kitas labai svarbus aspektas „co-living“ projektams – vieta. Natūralu, kad kitų šalių piliečiai mieliau apsistoja miesto centre įsikūrusiuose „co-living“, nes nori mėgautis visais miesto teikiamais laisvalaikio ir kultūros privalumais. Dalyje mūsų valdomų „co-living“ veikia „DoDay“ „co-working’ai“. Tai taip pat prisideda prie bendros projektų specifikos, kadangi turime nuomininkų, kurie naudojasi tiek apgyvendinimo, tiek bendradarbystės erdvėmis“, – teigia pašnekovas.
Pasiteiravus apie tai, ar pastebimas susidomėjimas tokio tipo būsto nuoma, U.Latvys teigia, kad per trejus metu teikiant „co-living“ paslaugas sostinėje gali pasidžiaugti – kasmet Lietuvos gyventojų susidomėjimas „co-living“ paslauga auga.
„Sostinėje daugėja jaunų žmonių, nenorinčių prisirišti prie nekilnojamojo turto. Jie perka ne kvadratinius metrus, o gyvenimo būdą. Na, o „co-living“ gyvenančią auditoriją būtų galima išskirti į dvi grupes – užsienio šalių piliečiai ir lietuviai. Užsienio šalių piliečiai, atvykdami į mūsų šalį stažuotis, studijuoti ar kitais tikslais, labai dažnai renkasi tokio tipo projektus, nes jų šalyse tai įprasta ir jie pripratę prie tokios paslaugos. Jeigu kalbėtume apie tarptautinius studentus, kurie pagal įvairias universitetų taikomas mainų programas atvyksta į Vilnių, pastebėtume, kad pirmiausia jie apsilanko būtent „co-living“ projektuose“, – teigia U.Latvys.
Kadangi nuomos poreikis šalyje auga, daugelis besinuomojančių būstus skundžiasi aukštomis kainomis. U.Latvio teigimu, vertinant tradicinę būstų nuomos rinką regima tendencija, kad būsto nuomos kainos tolygiai auga 3–5 procentais kasmet.
„Co-living“ paslaugą gana sunku lyginti su tradicine būstų nuoma dėl jau anksčiau aptartų bendruomeniškumo ir bendrų erdvių bei papildomų paslaugų aspekto. Kalbant apie „co-living“ paslaugos kainas, didelę įtaką daro pastaruoju metu smarkiai išaugusi pasiūla, o paklausa jau kurį laiką yra pastovi, vertinant į mūsų sostinę atvykstančius užsienio šalių piliečius. Tai vienareikšmiškai prisidės prie konkurencinės aplinkos, kiekvienam projektui reikės ieškoti išskirtinumų patraukiant nuomininkų dėmesį.
Bet kokiu atveju, galime pasidžiaugti, kad išaugusi konkurencinė aplinka skatina plėtotojus teikti kokybiškas paslaugas ir kad pagal išvystytų „co-living“ projektų skaičių Vilnius lenkia ne vieną Europos sostinę. Tai rodo, jog Vilnius tampa vis patrauklesnis užsienio konkurencinėje aplinkoje dėl investicijų, nes su „co-living“ į Lietuvą atkeliauja talentai, o ten, kur talentai, ateina ir užsienio investicijos“, – pasakoja UAB „Kaita Group“ generalinis direktorius.
U.Latvio teigimu, bendrovės tikslas nėra konkuruoti žemiausios kainos segmente, tačiau pasiūlyti geriausią sprendimą už teisingą kainą.
„Tuo tikslu papildomai investuojame į jau veikiančius mūsų projektus. Pavyzdžiui, Naujamiestyje veikiantis „co-living“ projektas „Youston“ šiais metais įvertintas „BREEAM Excellent“ standartu ir pagal surinktus balus yra tvariausias „co-living“ ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Vertinant per ateinančius dvejus metus dar atsidarysiančius „co-living“ projektus, yra didelė tikimybė, kad kai kurie rinkos žaidėjai nepajėgs pasiekti savo planuojamų užimtumų ir turės koreguoti paslaugų modelį“, – užbaigia pašnekovas.
Susidomėjimas „co-living“ nuoma šalyje auga
„Co-living“ projektai ne tik skatina bendruomeniškumą, yra pagrįsti išmaniais sprendimais, bet ir turi privalumų prieš kitus nuomos modelius „EfTEN LIVING“ sukurtuose patogiuose ir išmaniuose butuose Kaune jau įsikūrė pirmieji nuomininkai, o 2024 m. birželio mėnesį namų duris atvėrė projektas Vilniuje.
„EfTEN LIVING Vilnius“ nuomos vadovė Sigita Jokšienė teigia, kad „EfTEN LIVING“ namuose nuomininkai gali drąsiai kurti savo ilgalaikius planus, nes niekas staiga nepaprašys išsikelti dėl staiga atsiradusio poreikio parduoti būstą ar dėl savininkų ketinimo patiems grįžti gyventi į savo namus. O tai neretai nutinka nuomojantis būstą iš fizinių asmenų.
„Įpratome girdėti apie „co-living“ su bendromis erdvėmis maisto gaminimui, bendromis skalbyklomis, zonomis poilsiui ir pramogoms. Mūsų nuomojamus butus labiau vadinčiau tradiciniais namais, kuriuose nuomininkas turi daugiau privatumo – savo maisto gaminimo erdvę, tai yra, virtuvę su visa įranga – kaitlente, orkaite, indaplove. Vonios kambariuose – skalbykles, džiovykles.
Butai įrengti šiuolaikiškai, su visais svetainės, virtuvės ir miegamojo baldais, įdiegtas išmanus namų valdymas programėle. Vis dar dažnai išgirstu klausimus: „Priimate su vaikais? Priimate su gyvūnais?“. Atsakymas – taip, „EfTEN LIVING“ namai atviri visiems“, – teigia S.Jokšienė.
Pašnekovės teigimu, šiuo metu „EfTEN LIVING“ yra bene vieninteliai, nuomojantys labiau suprantamo kaip tradicinio tipo butus Vilniuje, pilnai įrengtus ir apstatytus.
„Galime pasiūlyti įvairaus dydžio, išplanavimo butų, į kuriuos galima keltis čia ir dabar. Žinome, kad užtrunka, kol pasirenkamas pats tinkamiausias ir geriausias variantas. Esame bene vieninteliai, galintys pasiūlyti didesnius trijų-keturių kambarių būstus šeimoms.
Pastebime, kad susidomėjimas tokio tipo būsto nuoma iš tiesų auga. Žmonėms patinka šiuolaikiškumas, naujumas, taip pat kaimynystė, kurioje visi vienodame statuse. Pasirenkantys patogų gyvenimą mūsų projekte jaučiasi saugiai jausdami profesionalaus nuomotojo ir administratoriaus priežiūrą.
Žmonėms svarbi ir kaimynystė, ir aplinka, kurioje jie gyvena. Daugeliui patinka pasiūlos įvairovė, galimybė išsirinkti ne tik pagal biudžetą, bet ir pagal teikiamus prioritetus“, – teigia „EfTEN LIVING Vilnius“ nuomos vadovė.
„EfTEN LIVING Vilnius“ šūkis: „Nesvarbu, kas esate, „EfTEN LIVING“ nuomojamas būstas gali tapti jūsų namais – tokiais, kokių reikia, tiek laiko, kiek reikia“. S.Jokšienės teigimu, šis šūkis buvo sukurtas gerokai prieš butų nuomai paleidimą.
„Tačiau šiandien tokią tendenciją ir stebime – nuomuotojų gretose turime ir studentų, ir jaunų porų, šeimų, ir senjorę. Turime ir keliautojų, kurie dalį laiko praleidžia kelyje, o dalį namuose, į kuriuos gera sugrįžti. Kai kuriems žmonėms mūsų nuomojamas butas tapo trumpalaikiais namais vieneriems metams, kol jie pasistatys namą ar įsirengs butą. Turime ir tokių, kurie pagausėjus šeimai išnuomavo savo turimą mažesnį būstą ir apsistojo erdvesniame bute mūsų projekte. Turime ir žmonių, atvažiavusių dirbti į Vilnių iš kitų miestų ar šalių“, – apie tai, kas dažniausiai nuomoja tokio tipo būstus, pasakoja pašnekovė.
„Co-living“ ypatybės – „15 minučių miesto“ ir „Draugų“ koncepcijos
Tai, kad ,„co-living“ būstai nuomai tampa vis labiau paklausesni, regi ir naujus tokios koncepcijos projektus kuriančios bendrovės. Viena jų – UAB “Liv in LT“, kuri jau vysto „Liv_in Vilnius Ozas“ projektą Baltupiuose, o naujausias „Liv_in Vilnius Newtown“ projektas duris atvėrė šių metų birželį.
„Gyventojai jau priprato dalintis automobiliais ir paspirtukais, lygiai taip pat populiarėja bendros ne tik darbo, o ir gyvenamosios erdvės. Jose galima patogiai apsistoti nesirūpinant smulkmenomis, susipažinti ir bendrauti su kitais žmonėmis. Mūsų pagrindiniai klientai yra jauni profesionalai, universitetus baigę žmonės, kurie dar neturi nuosavo būsto bei į Lietuvą atvykstantys tarptautinių įmonių darbuotojai iš užsienio.
Tai, kad tokio tipo būstas Vilniuje paklausus, rodo faktas, kad „Liv_in Vilnius Newtown“ projektas, kurį atvėrėme tik šių metų birželį, šiuo metu yra 100 procentų užimtas, todėl rezervacijas priimame vėlesniam laikui“, – pasakoja UAB “Liv in LT“ direktorė Vita Žutautaitė.
Vienas iš UAB “Liv in LT“ projektų – „Liv_in Vilnius Ozas“ Baltupiuose – buvo pats pirmas „co-living“ projektas visame Vilniuje.
„Didžioji dalis jame įgyvendintų sprendimų pasiteisino, todėl Naujamiestyje stengėmės viską padaryti dar geriau. Abiejuose projektuose yra daug poilsio ir bendravimo erdvių (kino salės, žaidimų kambariai, sporto salės). Būtent dėl bendrųjų erdvių tiek Ozo, tiek ir Naujamiesčio projektuose gyventojai gali naudotis tokiais pranašumais, kokių neturėtų gyvendami įprastuose būstuose“, – pasakoja pašnekovė.
Kitas UAB “Liv in LT“ sukurtas projektas – „Liv_in Vilnius Newtown“, kuriame visiškai įgyvendinama „15 minučių miesto“ koncepcija: gyventi, dirbti ir turėti reikalingiausias paslaugas galima negaištant laiko kelionėms.
„Kadangi Naujamiesčio projektą supa nauji biurų pastatai („Cyber City“ , „Vinted“), jame sukurta daugiau darbo erdvių. Po kelis gyvenantiems projekto svečiams įrengti nedideli tylieji kambariai, kuriuose galima ramiai padirbėti, skambinti telefonu arba jungtis į nuotolinius susitikimus.
Taip pat, galvojant apie dirbančiųjų hibridiniu būdu patogumą, įrengti keli pasitarimų kambariai, kuriuose gali susirinkti iki 10 žmonių bei erdvus darbo kambarys su vaizdu į stogo terasą. Žinoma, didelės apželdintos stogo terasos su vaizdais į Vilniaus panoramą yra visiškas „Liv_in Vilnius Newtown“ išskirtinumas – tokių iki šiol nebuvo pasiūlęs joks kitas „co-living“ projektas Vilniuje“, – teigia V.Žutautaitė.
Abiejuose projektuose yra „Friends“ (angl. „Draugų“) koncepcijos apartamentai, kurie, V.Žutautienės teigimu, yra populiarūs bei labai dažnai užimti.
„Abiejuose mūsų projektuose tokie apartamentai yra su bendra svetaine ir virtuve visiems gyventojams bei su privačiais miegamaisiais, vonios kambariais ir balkonais atskirai kiekvienam gyventojui. Būtent privatumas, asmeninė erdvė yra „Eriado“ vystomų „co-living“ projektų šios koncepcijos apartamentų išskirtinumas.
„Draugų“ apartamentai gali būti dviviečiai, triviečiai ar keturviečiai. Iš užsienio atvykusiems klientams, norintiems gyventi drauge, tai yra įprastas ir mėgstamas gyvenimo modelis. Tokio tipo kambariai dėl ekonomiškumo ir prieinamos kainos paklausūs ir tarp mūsų studentų“, – apie „Draugų“ apartamentų koncepciją dėsto V.Žutautienė.
Taigi, augantis „co-living“ projektų populiarumas Lietuvoje atspindi ne tik besikeičiančius jaunų žmonių gyvenimo būdo poreikius, bet ir tarptautines tendencijas. Siekdami patenkinti vis didėjančią paklausą, nekilnojamojo turto rinkos atstovai imasi kurti inovatyvius sprendimus, kurie skatina bendruomeniškumą, aukštą komfortą ir atitinka šiuolaikinius darbo bei gyvenimo poreikius.
Besidomintys šiuo moderniu nuomos modeliu dabar turi dar patogesnę galimybę rasti tai, kas geriausiai atitinka jų poreikius ir gyvenimo būdą naujoje Aruodas.lt „Co-living“ rubrikoje.
