„Aš manau, kad organizmas mums aiškiai pasako, ko jis nori, tik reikia į jį įsiklausyti.
Atsimenu, tais metais buvo ankstyvos Velykos. Buvau nuvykusi pas savo artimuosius, išgėriau vyno. O kitą dieną, tai buvo balandžio 1-oji, atsikėlusi pajutau, kad tiesiog daugiau nenoriu alkoholio. Nežinau kodėl, tiesiog jo nenoriu. Ir nuo to karto jo nebegeriu. Net per savo vestuves gėriau nealkoholinį vyną ir šampaną“, – teigė pašnekovė.
Išnykus alkoholiui atsirado savaitgaliai
Ji atvirauja, kad anksčiau penktadieniais mėgdavo su draugais pasėdėti bare, tačiau kita diena po tokio pasisėdėjimo jai palikdavo slogų įspūdį.
„Realiai šeštadienio nebeturi, visą dieną praslankioji kampais, pramiegi. Iš mano gyvenimo dingus alkoholiui, atradau visai kitokius savaitgalius, kai šeštadienį atsibundu ir turiu priešakyje visą dieną. Nesvarbu, ką veikiu, bet tą dieną turiu ir puikiai jaučiuosi.
Taigi patyriau, kokie nuostabūs gali būti savaitgalio rytai, kai tavo galva šviesi. Galbūt tai mane labiausiai motyvavo. Po to pradėjau lauktis ir natūraliai apie alkoholį nebuvo minčių“, – prisiminė D.Žeimytė-Bilienė.
Šiuo metu jos sūnui netrukus bus dveji. Moteris jį dar maitina savo pienu, tačiau tikina, kad net jeigu nemaitintų, neturi nei poreikio, nei noro išgerti vyno taurę ar kito alkoholinio gėrimo. Tiesa, po vestuvių keliaudama su vyru po Ameriką ir besilankydama ten vyno daryklose, yra paragavusi vyno, tačiau ragavimas nėra gėrimas.
„Tikrai nesu abstinentė, kuri aiškina visiems, kad reikia negerti. Bet pati to nenoriu. Alkoholis dažnai vartojamas norint numalšinti stresą. Būdavo ir man tokių situacijų, kai savo išgyvenimus malšindavau vyno arba šampano taurėje. Yra skirtingų etapų, ir tai natūralu. Gyvenimas nėra vienos spalvos, būna tamsesnių laikotarpių, būna šviesesnių. Ir suprantama, kad krizinėse situacijose mes visi ieškome kokio nors nusiraminimo. Kažkam tai alkoholis, nes atrodo, kad tuo metu niekas daugiau padėti negali.
Tai labai slidus kelias, kuris gali baigtis didele asmenine tragedija.
Tačiau tai lengviausias ir pavojingiausias nusiraminimo būdas. Yra žmonių, kurie gali išgerti vyno taurę ir tuo apsiriboti. Ir yra žmonių, kuriems vienos taurės neužtenka, jiems reikia butelio, gal ir net ne vieno. Tai labai slidus kelias, kuris gali baigtis didele asmenine tragedija.
Esu mačiusi labai skaudžių pavyzdžių, kai žmogus negali sustoti, ir galiausiai tai tampa labai didele problema tiek jam pačiam, tiek jo aplinkai, šeimai. Skaudu matyti, kai žmogus grimzta vis giliau, bet tu negali niekuo padėti. O prasideda viskas nuo nekalto paragavimo“, – svarstė pašnekovė.
Nusiraminimą atrado jogoje
Moters įsitikinimu, alkoholį visada galima kuo nors pakeisti, tik reikia ieškoti. Jai pačiai nusiraminimo ir pasikrovimo būdu tapo joga.
„Ne vienerius metus man siūlė ją lankyti, bet ilgai spyriojausi. O kai pradėjau, supratau, kad tai tikrai puikus, man labai priimtinas būdas ir atsipalaiduoti, ir pajudėti, ir galvą nuo įtampos pravėdinti. Man joga labai padeda. Bet tai mano būdas. Kiekvienam žmogui reikia paieškoti savojo – kas ieško, tas randa“, – įsitikinusi D.Žeimytė-Bilienė.
Moteris teigia nenorinti nieko mokyti ir savo gyvenimo būdo nedeklaruojanti kaip pavyzdžio kitiems. Kiekvienas apsispręsti laisvas pats.
Norisi turėti šviežią galvą ir prasmingai praleisti dieną.
„Yra žmonių, kurie išaugę šeimoje, kurioje nebuvo alkoholio. Ir jie taip pat jo nevartoja. Kiti, priešingai, jo daug vartoja, nors augdami jo nematė. Turbūt kiekvienas žmogus turi praeiti savo kelią ir patirti įvairius gyvenimo etapus.
Manau, tam tikri suvokimai ateina ir su amžiumi. Pradedi vertinti kitus dalykus, ne vien tik pasilinksminimą bare. Norisi turėti šviežią galvą ir prasmingai praleisti dieną.
Norisi nesigraužti, kad vakare išgėręs prišnekėjai nesąmonių, nes organizme esant alkoholio, tu savęs nekontroliuoji. Nesakau, kad pasidariau abstinentė visam gyvenimui, bet man dabar alkoholio nereikia“, – sakė pašnekovė.
