Jo karjera klostėsi tarsi savaime. „Iš pradžių kažką dariau savo draugui, paskui – savo miestui, savo šaliai. Galiausiai kažkas kitoje Žemės rutulio pusėje į mane atkreipė dėmesį: „O juk tas prancūzas šį tą sugeba!“ Nuo to laiko tik dirbu ir dirbu...“ 1979 m. trisdešimtmetis dizaineris įsteigė savo kompaniją „Starck Product“ ir ėmė triūsti neištiesdamas nugaros: kūrė „Panzani“ makaronus, „Glacier“ mineralinio vandens butelius, „Alessi“ juokingus daikčiukus, „Louis Vuitton“ lagaminus, „Vitra“ baldus, „Microsoft“ peles etc. – žodžiu, viską: pradedant dantų šepetėliais, baigiant pastatais.
Starckas skundžiasi, kad yra sutrikusios psichikos, nes jį domina tik menas.
Starckas skundžiasi, kad yra sutrikusios psichikos, nes jį domina tik menas. Šiam teiginiui pirmiausia pritartų dizainerio artimieji, kurie anksčiau ar vėliau įtraukiami į jo darbų orbitą. Pirmoji žmona, teisininkė Brigitte, tapo vyro juriste ir net darydavo su juo bendrus projektus. Kai ji 1992 m. mirė nuo krūties vėžio, dizainerio gyvenime atsirado fotografė Patricia Bailer, kurios pagrindine pareiga tapo gražiai įamžinti Starcko darbus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dizaino ikonos: kinai plagijuoja, britai kopijuoja
Trečią moterį, Nori Vaccari (nei daug, nei mažai – laivų statyklos savininkę), vyras pamilo iš pirmo žvilgsnio, kelerius metus jai piršosi, o toji neapsisprendė. Kai galiausiai jie susituokė, Nori atsisakė būti vyro pagalbininke, tik kartais jį paprotindavo, kurios spalvos ir formos seksualios, kurios – ne. 2008 m. dizaineris vedė ketvirtą kartą. Jasmine Abdellatif, anksčiau dirbusi „Louis Vuitton“ reklamos vadove, dabar savo laiką skiria Starckui: rūpinasi jo reklama, visur su juo eina ir visur skraido privačiu šeimos lėktuvu.
Dizaineris turi gražų pulkelį vaikų ir mėgsta apie juos pakalbėti. Bet dažniausiai jis klausiamas apie atžalų vardus, nes šie – keistoki. Jųdviejų su Brigitte dukra yra Ara, Patricios pagimdytas sūnus – Oa, o Nori dovanota duktė – vardu K. Kol tų vaikų buvo trys, Starckas girdavosi savo sumanymu kiekvieno naujo kūdikio vardą sutrumpinti viena raide: taip ir atsirado tas nei šioks, nei toks K. Tačiau kai dar du vaikus pagimdė Jasmine, o raidžių nebeliko, teko sugalvoti naują istoriją. Dabar Starckas tvirtina, kad vaikų vardus parenka aklai, naudodamasis kompiuterine programa. Dizainerio pagrandukus „programa“ pakrikštijo Lago ir Justice.
Vyras teigia, kad vienintelis dalykas, dėl ko verta gyventi, yra meilė. Taip pat tvirtina, kad yra vienišius autistas, kuriam reikia tik kūrybos. Kaip susieti šiuos du pareiškimus, tegu sprendžia jis pats. Bet gyvenant su juo tos meilės nebūna per daug.
Starcko laikas suplanuotas minutės tikslumu ir romantiškoms vakarienėms ar pasivažinėjimams dviračiais jo veik nelieka. Vyras sako, kad jei rašytų memuarus, juos pavadintų „Kažkur“, nes jis net neturi namų, į kuriuos kas vakarą grįžtų: gyvena tai Niujorke, tai Venecijoje, tai Londone, tai Madride.
O šiaip jau namų jam netrūksta. Paryžiuje yra trijų aukštų loftas, kurio vaizdai (pati beprotiškiausia eklektika: nuo kosminio stiliaus iki meškų iškamšų) apkeliavo visus architektūros žurnalus; prie Paryžiaus – surenkamas medinis namas, kuriame dizaineris įgyvendino visas savo energijos taupymo ir ekologijos idėjas. Dar vyras turi savo mėgstamą Platais salelę Senos upėje (pusvalandis kelio nuo Paryžiaus) – ten namas irgi yra. Pastaruoju Starckas itin mėgsta girtis: neva jis toks varganas, kad nėra net elektros, todėl jame būna tol, kol išsikrauna kompiuteris, telefonas ir visa kita technika...
Vis dėlto, pabaigoje dera akcentuoti, kad Starckas – didelis šaunuolis. Kažkada jis svajojo sukurti kėdę, kuri kainuotų tik vieną JAV dolerį. Nežinia, kiek dar laiko prireiks tai svajonei įgyvendinti, bet prie jos artėjama: Starcko daiktai – pasaulyje labiausiai tiražuojami, o tai rodo, kad jų kaina prieinama.
Dizaineriui daro garbę ir požiūris į konkrečius gaminius. „Kai tapau „Thomson“ meno vadovu, uždraudžiau žodį „vartotojas“. Liepiau jį pakeisti „mano žmona“, „mano duktė“, „mano draugas“. Nes vienas dalykas, kai per posėdį pareiški: „Šitas daiktas – visiškas mėšlas, bet vartotojui bus gerai.“, ir visai kas kita, kai sakai: „Mano dukrai bus gerai ir toks mėšlas.“ Vienas pakeistas žodis visiškai pakeitė mąstymą.“
