Piešinys – mūsų vidinio AŠ išraiška
Teigiama, jog dailės terapija yra nepakeičiamas saviugdos ir savęs pažinimo būdas, atskleidžiantis tolimiausias minčių kerteles ir parodantis, ko iš tikrųjų giliai širdyje trokštame. Dailės terapijos proceso metu, kuriam vadovauja patyręs specialistas, padedantis nenukrypti nuo pagrindinio veiksmo tikslo, piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones žmogus išreiškia savo dabartines mintis, jausmus ir potyrius, kurie daro įtaką jo gyvenimui ir lemia tai, kaip šis jaučiasi.
Svarbu žinoti tai, jog dailės terapijos užsiėmimai negali būti prilyginami dailės pamokoms – į jas ateinantys neprivalo mokėti ar norėti išmokti piešti. Esminiu čia tampa pats kūrybinis procesas, kuris ne tik atpalaiduoja ir leidžia kiekvienam dalyviui susikoncentruoti į savo vidinius išgyvenimus, tačiau gali padėti geriau pažinti save, nusistatyti tolimesnius tikslus bei sėkmingai jų siekti.
Padeda išreikšti užslėptas mintis ir emocijas
Dailės terapija ne tik suteikia galimybę dalyviui geriau pažinti save patį, tačiau ir padeda jį supantiems žmonėms lengviau suprasti šiuo metu patiriamus išgyvenimus ar veikiantį emocinį foną. Menas padeda išreikšti mintis, kurios yra pernelyg sudėtingos ir neįmanomos išsakyti žodžiais. Būtent todėl ši terapijos rūšis dažnai rekomenduojama uždariems ir sunkiai bendraujantiems, nedrąsiems vaikams, kuriems sunku kalbėti apie savo vidinius išgyvenimus – piešinys skatina juos neužsisklęsti ir emocijas užfiksuoti tarsi nuotraukoje, imti regėti jas iš šalies.
Tėveliams, auginantiems sunkiai bendraujančius vaikus, tereikia sudaryti jiems tinkamas sąlygas save išreikšti – tam pakaks vos kelių rūšių piešimo priemonių, popieriaus ir erdvės, netrukdančios skleistis kūrybiškumui. Žinoma, jei mažametis išreiškia norą lankytis dailės užsiėmimuose, tai taip pat yra puiki alternatyva. Svarbiausia neimti piešinių prasmės ir juose esančių simbolių aiškintis savarankiškai. Tokiu būdu tik pasiklysite ir dažnu atveju padarysite klaidingas išvadas.
Ugdo ir skatina keistis
Visgi, dailės terapija gali būti naudojama ir ugdymo tikslais. Žaidimas su baltu popieriaus lapu ir įvairiausiomis piešimo priemonėmis skatina kūrybiškumą, lavina vaikų ir suaugusiųjų vaizduotę, suteikia galimybę ieškoti neįprastų sprendimų bei atsikratyti įsisenėjusių nuostatų. Nors proceso pradžioje nemaža dalis suaugusiųjų dar jaučiasi susikaustę ir tarsi klausia savęs, ką čia veikia, vos pasinėrus į kūrybą bei savo vidų žmonės atsipalaiduoja ir atsiveria tam, ką dailės terapija gali duoti geriausio.
Svarbu paminėti tai, jog savo jausmų, minčių ir potyrių užfiksavimas popieriuje leidžia į jas pažvelgti iš šalies ir atrasti sąryšius, klaidas, būdus jas ištaisyti. Jei vaizdo nepakanka – dalyvis su fiziniu objektu (piešiniu) virtusiomis mintimis gali atlikti ir tam tikrą ritualą – suplėšyti jį, sudeginti ar kitaip atsisveikinti su neigiamu ir niūriu gyvenimo etapu.
