Zaliejisprendimai.lt kraštovaizdžio architektė Laura Kaziuraitė pasakoja, kokie madų vėjai siaučia šiuolaikiniame apželdinime ir ką derėtų žinoti, pasiryžusiems patiems sukurti kiemą nuo nulio.
– Papasakokite, kad šiuo metu madinga kiemo apželdinime? Kaip jis keičiasi palyginti per dešimt metų?
– Sprendžiant pagal žmonių norus, tikriausiai niekada iš mados neišeis „tai kas reikalauja minimalios priežiūros“. Tačiau pradėjus bendrauti apie norus ir poreikius plačiau, ši frazė po truputi praranda savo svorį bendroje visumoje, o kartais išvis išnyksta. Paskutiniu metu stengiamės savo klientams pasiūlyti tai kas madinga pasauliniu mastu ir kas tuo pačiu labai patinka mums patiems: natūralus kraštovaizdis su daugiametėmis gėlėmis ir smilginiais augalais arba kitaip tariant viskuo, kas suteikia laisvumo ir gaivos jausmą.
Anksčiau apie gėlynus, kuriuos reiks nukirpti žiemos sezonui ir laukti pavasario, kol vėl sužaliuos, faktiškai net nebūdavo galima diskutuoti. Prioritetas buvo teikiamas spygliuočiams ir kitiems visžaliams augalams. Kuo augalo veislė retesnė, egzotiškesnė, tuo augalas atrodydavo patrauklesnis.
Ši situacija pasikeitė, na, bent jau ten, kur darbuojamės mes. Besibadančius kadagius, tujas, egles ar kitus spygliuočius (išskyrus pušis, kurios turi keistą tendenciją pritikti beveik visur), pakeitė spalvingi gėlių žiedai ir visą žalios spalvos paletę aprėpiančios žolinių augalų kompozicijos.
Prieš dešimtmetį daugelio klientų poreikis būdavo, kuo mažiau želdynų ir kuo daugiau vejos, galima sakyti 30 proc. želdinių ir 70 proc. vejos. Jeigu būdavo norima želdyno, tai dažniausiai turėdavo būti alpinariumo tipo kalnelis, o jei jame dar čiurlentų upelis – būtų išvis idealu.
Pastaruoju metu tai ganėtinai sparčiai keičiasi. Labai džiugina, kai išgirstame, kad reikia didesnių želdynų ir mažesnio vejos ploto. O prie viso to vyšnaite ant torto tampa šiuolaikiškai ir moderniai atrodančios pakeltos lysvės prieskoninėms žolelėms, salotoms, uogoms ar daržovėms, kurios puikiai tinka kiekviename kieme.
Kiemas ir jo elementai turi sukurti teigiamas emocijas. Nebeužtenka tiesiog vaikų žaidimo aikštelės ir terasos, kad tiesiog atliktų funkciją. Dabar tai turi atrodyti subtiliai ir derėti kiemo visumoje. Atsiranda ir daugiau erdvių, kurios teikia emocijas – lauko virtuvėlės, aikštelės su ugniakurais, vietos hamakams, suoleliai žydinčių gėlių apsuptyje ir pan.
– Kokie augalai populiariausi? Kas išlieka amžina klasika, o kas tik ateina į madą?
– Mada apželdinimo srityje turi tas pačias tendencijas, kaip ir visur kitur – kažkada buvę madingi augalai ir sprendimai pasimiršta, o po kiek laiko į kiemus vėl grįžta su trenksmu.
Šiuo metu sugrįžta į madą bijūnai, alyvos, jazminai – tokie augalai, kurie augdavo močiučių darželiuose, tačiau šiomis dienomis jie įsitaiso ne tik kaimo sodybose, bet ir moderniuose kiemuose ir puikiai dera prie modernios architektūros.
Amžinos klasikos karūną tikriausiai galima būtų atiduoti buksmedžiui, kuris dera visur, tiek klasikiniuose soduose, tiek moderniuose želdynuose. Visžalis augalas, dažniausiai formuojamas rutulio formos, arba sodinamos neaukštos gyvatvorės, kuriomis atskiriami / įrėminami želdynai. Dėl lėto augimo ir ne itin dažno genėjimo buksmedis lyderiauja augalų olimpiadoje, kiek tik galime atsiminti. Ir ne veltui.
Populiarumo viršūnėje taip pat vakarinė tuja ‘Smaragd’, dėl savo savybių ir sodrios žalios spalvos dažnai pageidaujama klientų (dažnai žmones paperka tai, kad – visžalis augalas, atsparus ligoms ir nereikalaujantis dažnos priežiūros bei karpymo).
Rododendras. Nors šio augalo trumpas žydėjimo laikas, bet žiedynai visiems palieka didelį įspūdį. Deja, rododendrai tinka ne visur dėl specifinių augalui reikalingų augimo sąlygų (pavėsinga vieta, rūgšti dirva). Dažnai tenka matyti skurstančių rododendrų, kurie kepa saulėkaitoje, pasodinti netinkamame grunte.
Prie klasikinių, prabangių, brangių ir niekad neišeinančių iš mados augalų taip pat galime priskirti ir kukmedžius. Jie puikiai atrodo tiek suformuoti į gyvatvorę, tiek kaip akcentiniai augalai.
– Dažniau renkamasi specialisto pagalba apželdinant kiemą ar žmonės tai daro patys – mėgėjiškai? O gal vėliau tenka taisyti mėgėjų padarytas klaidas?
– Iš mūsų pozicijos žvelgiant, labai sunku pasakyti. Jei mes atkeliaujame, dažniausiai kiemus ir įrengiame. Prašymų suteikti konsultacijas apželdinimo klausimais sulaukiame, tačiau dažniau sulaukiame kvietimo apsilankyti naujame kieme ir jį padaryti tokiu, iš kurio nesinorėtų išeiti.
Įsirengiant naują kiemą jį turėti brandų iš karto – galima. Tačiau reikia prisiminti, kad didelių augalų sodinimas, persodinimas yra labai sudėtingas ir brangus.
Tiesa, pastebime tendenciją, kad viename iš Lietuvos didmiesčių žmonės yra labiau linkę kiemo darbus pasidaryti patys, o kitame darbus atiduoti į specialistų rankas. Miestų pavadinimus paliksime paslaptyje.
Žinoma tenka apsilankyti ir mėgėjų kurtuose kiemuose, tačiau ten dažniausiai išgirstame vieną norą – viską perdaryti. Tenka ardyti ir gėlynus, ir alpinariumus, ir baseinėlius bei kriokliukus, ir kurti kiemą iš naujo. O tai yra daug sudėtingiau ir brangiau nei įrengti kiemą prie naujai pastatyto namo.
– Kokios daromos dažniausios klaidos apželdinant kiemą? Kaip jų išvengti?
– Augalų pasirinkimas – dažniausiai pasirenkami augalai, kurie gražūs, bet neatkreipiamas dėmesys į augalo poreikius. Augalas pasodintas netinkamoje vietoje, netinkamoje dirvoje ar tiesiog neužtikrinant tinkamo vandens kiekio skursta ir nebetenka savo pirminio vaizdo, tad būtina atkreipti dėmesį į pagrindinius dalykus: saulės poreikį, grunto ypatybes, vandens poreikį.
Taip pat viena iš dažniausių klaidų, į ką būtina atkreipti dėmesį, – koks bus suaugusio augalo aukštis bei plotis. Tenka susidurti, kai gražius, sveikus augalus tenka smarkiai genėti arba išvis šalinti vien dėl to, kad perkant jie buvo maži ir gražūs, kieme pasodinti tapo didesni ir gražūs, kol galiausiai pasidarė per dideli ir nebegražūs. Augalai perkami dėl tuo metu užklupusių emocijų, visiškai nepagalvojant, kiek jiems reikės erdvės augant.
Dar vienas itin svarbus dalykas – kokioje klimato zonoje augalas gali augti. Reikia atkreipti dėmesį, kad itin ryškių spalvų ar įspūdingų žiedų savininkai nėra linkę ištverti mūsų žiemų, tad jei norite ramiai žiemoti ir pavasarinio augalų nubudimo laukti užtikrintai žinant jog visi augalai prabus, turėtumėte pasidomėti ar augalas auga 5-oje klimatinėje zonoje. Kitu atveju brangus kiemo akcentas gali tapti tiesiog vienmečiu augalu.
Dar viena klaida – „gėlių debesėliai“. Nors skamba gražiai, tačiau kieme tikrai neatrodo taip gražiai. „Gėlių debesėliai“ – tai situacija, kai nusipirkus patikusius augalus, jie yra sodinami chaotiškai, neturint tolesnės vizijos, kaip atrodys kiemas. Tuomet atsiranda viena kita gėlė kažkur kiemo kampe. Suformuojamas pupos formos gėlynėlis viduryje kiemo. Dar keli augalai atsiranda šalia trinkelių tako. Turime tris atskirus nedidelius kiemo debesėlius, kurie tarpusavyje nedera, yra nedideli ir nesuteikia kiemui jokio žavesio.
Šiuo atveju siūlytume geriau nusimatyti kieme vietą vienam bet dideliam želdynui ir jį po truputi pildyti. Jei nesigaus graži kompozicija, kiemo svečius nustebinsite bent jau želdyno tūriu.
– Ar įmanoma greitai apželdinti kiemą, t. y., kad jau jis gražiai atrodytų iškart, o ne po metų ar kelių?
– Technika ir technologijos leidžia iškasti ir persodinti labai didelius medžius (kad ir pušis, kurių aukštis siekia 15 m ir daugiau). Tad įsirengiant naują kiemą jį turėti brandų iš karto – galima. Tačiau reikia prisiminti, kad didelių augalų sodinimas, persodinimas yra labai sudėtingas ir brangus. O kelis pirmus metus po pasodinimo augalas skirs šaknų įsitvirtinimui naujame grunte, tad žiedynai ar lapija gali atrodyti nelabai dekoratyviai. Augalą reikės stabilizuoti grunte tvirtinant, kuolais, ankeriais, virvėmis ar net požeminėmis šaknų stabilizavimo sistemomis.
– Kokios naujovės, technologijos, modernumas atkeliauja į apželdinimą?
– Automatinė vejos ir augalų laistymo sistema tampa kone standartu kiekviename naujai įrengiamame kieme. Nors to ir negalima vadinti naujove, tačiau valdikliai, kontroliuojantys laistymo procesą, atsinaujina kasmet. Dabar valdikliai turi ir faktinius kiemo rodiklius fiksuojančias orų stoteles, ir duomenų bazes apie orų prognozes dešimčiai metų atgal, ir valdymą išmaniuoju telefonu, ir laistymo sistemos adaptavimą pagal orų prognozes, ir dar daug kitų funkcijų, kurios skamba sudėtinga, bet yra tam, kad laistymo sistema veiktų, o apie ją nereikėtų galvoti.
Labai panaši situacija ir su kiemo apšvietimu, kuris gali būti valdomas tiek kompiuteriu ar telefonu, tiek nuotoliniu pulteliu ar laikmačiu su keliais skirtingais laiko režimais.
Stipriai tobulėja ir apželdinimo procese naudojamos medžiagos, tokios kaip geotekstilė, želdynų įrėminimo bortai ar medžiagos, iš kurių gaminamos pakeltos lysvės.
