Pradėsime nuo to, kad pagundų nedirbti namie yra kokį dešimt kartų daugiau nei kontoroje: pradedant šaldytuvu, iš kurio vis norisi kažką nugvelbti, baigiant nenumaldomu noru išplauti grindis ar šeimai išvirti sriubą (juk darbai palauks...)
Darbo režimas
Iš pradžių atrodo, kad dirbdami namuose, sutaupysime laiko kelionei į darbą, be to neplepėsime su kolegomis ir nedalyvausime susirinkimuose, taigi galėsime nuveikti daugiau. O iš tikrųjų, kai šalia kompiuterio jaukiai išdėstyti minkšti baldai (norisi prigulti) ir televizorius (įdomu, ką dieną rodo?), kai virtuvėje kvepia vakar keptais keksiukais, o po kitus kambarius laksto pradinukas, susikaupti sudėtinga.
Tad dažnai bent pusė dienos skiriama buities darbams, o paskui sėdima pusę nakties, nes reikia užbaigti darbus tada, kai namie tylu, kai visi miega ir kai pagaliau pažiūrėtas filmas (kartais – du ar trys...) jei taip nutinka labai retai – nieko blogo, bet jei kartojasi – tiesiog pervargstama, o apie darbo našumą nėra ko ir kalbėti. Taigi – laikytis režimo vis tik pravartu.
Darbo namie privalumas toks, kad galite atsižvelgti į savo bioritmus – „vieversiai“ gali daugiau nuveikti iš ryto, o „pelėdos“ – vakarop.
Pirmiausia pasistenkite atsikelti laiku, t.y., ne dešimtą ar vienuoliktą ryto. Tai nereiškia, kad jau aštuntą turite kalenti kompiuterio klaviatūra, ne – galite pradėti vėliau, bet ne pusiaudienį, aišku. Darbo namie privalumas toks, kad galite atsižvelgti į savo bioritmus – „vieversiai“ gali daugiau nuveikti iš ryto, o „pelėdos“ – vakarop. Darbams, kuriems reikia itin didelės koncentracijos, skirkite tą laiką, kai esate produktyviausi. Beje, vertėtų diplomatiškai paaiškinti draugėms, kurios įsigudrina vidury dienos neįspėjusios nuolat užbėgti pas jus „kavos“ – esą juk vis vien namie sėdite, kad ne tik sėdite, bet ir dirbate...
Planuodami dieną, numatykite ir pertraukėles. Specialistai teigia, kad intensyviai dirbti galime tik valandą, po to reikia dešimt minučių pailsėti. Kontoroje nuo darbų dažniausiai atitraukia kolegos, taigi persidirbti sunku, o namie, ypač itin pareigingiems žmonėsm, tai labai tikėtina. Taigi, dirbkite ritmu su trumpomis pertraukėlėmis (nepasiduodami troškimui jas ilginti).
Savaitgaliai – poilsiui
Jei esate laisvai samdomas darbuotojas, dažnai darbo dienos ir savaitgaliai atrodo labai panašiai – jei griežtai jų neatribojate. Tai ypač būdinga vienišiams, kurie mano, kad nieko tokio padirbėti ir švenčių dienomis.
Išsiugdykite įprotį darbą baigti tam tikru laiku, o savaitgaliai tebūna skirti poilsiui.
Palaipsniui persidirbama, ir tada jau žmogus nebejaučia gyvenimo skonio – velka jungą kaip darbinis arkliukas. Be to, tai turi įtakos ir veiklai – pasitaiko vis daugiau klaidų, vis dažniau apima apatija. Taigi, išsiugdykite įprotį darbą baigti tam tikru laiku (galima vėliau, nei kolegos kontoroje, bet ne paryčiais), o savaitgaliai tebūna skirti poilsiui.
Vertėtų tai paaiškinti ir kolegoms („Gal užbaik tą projektą sekmadieniui, vis vien tu namie...“). Net jei dirbate namie, neprivalote darbo reikalus svarstyti telefonu, kai kas nors jums paskambina 23 valandą... Vėlai vakarais ir savaitgaliais turite teisę tiesiog neatsiliepti ir netikrinti elektroninio pašto.
Darbo vieta
Dar viena svarbi detalė. Jei dirbate namie, tai visai nereiškia, kad su kompiuteriu turite šlietis prie virtuvės stalo ar susirietusi ir pasidėjusi jį ant kelių, darbuotis fotelyje. Pirmiausia tai kenkia jūsų stuburui ir akims, o be to, darbo stalas ir nuteikia darbui, o ne kramsnojimui ir plepėjimui telefonu. Taigi, pasistenkite rasti vietos darbo stalui, ant kurio nebūtų vaikų sąsiuvinių ir sutuoktinio žurnalų).
TAIP PAT SKAITYKITE: 10 kliūčių į laimingą gyvenimą
Na, o skeptikams, kurie nesupranta, ką gero galima nuveikti neinant iš namų, galite pateikti įrodymų: amerikiečių ekonomistai tyrė vieno kinų skambučių centro, kuriame dirba 16 tūkstančių darbuotojų, veiklą. Jie nustatė, kad darbuotojai, kurie dirbo nuotoliniu būdu, mažiau sirgo ir suspėdavo daugiau padaryti už sėdinčius darbo vietose. Taigi, namų aplinka dažnai lemia geresnį produktyvumą.
