2021 07 12

Darbas striptizo klube: iš pirmų lūpų apie tai, kokia yra ši industrija

Vieni žmonės tokį darbą smerkia ir norėtų uždrausti, kiti – patys slapta lankosi klubuose išleisdami ten krūvas pinigų. Yra ir tokių, kurie šį darbą dirba. Visgi retai kada išgirsime žmones, garsiai skelbiančius apie tokią veiklą. Didžioji visuomenės dalis ją vertina neigiamai, tad šios industrijos nariams baisu išduoti tapatybę, susigadinti reputaciją, būti nulinčiuotiems.
Striptizo šokėja
Striptizo šokėja / 123RF.com nuotr.
Temos: 2 Erotika Striptizas

Vienerius metus šį darbą dirbusios Monikos (23) manymu, Lietuvoje vis dar gajus mąstymas, jog vyras striptizo šokėjas yra patrauklus „kazanova“, tuo tarpu moteris – laisva parsidavėlė, tad ji nusprendė apie įvairias šios industrijos stigmas, pavojus, sunkumus, lyčių vaidmenis bei darbuotojų teises Lietuvos ir pasaulio kontekste pradėti kalbėti garsiai.

„Niekada neturėjau plano, kad čia bus mano profesija“

Savo asmeninę nuomonę apie įvairiais vyraujančias stigmas, susijusias su šia industrija, Monika skelbia socialinių tinklų paskyroje „Paleistuves“, taip pat dalinasi patirtimi bei išgyvenimais iš darbo viename Lietuvos striptizo klubų.

Merginos manymu, dažnam gali atrodyti, kad striptizo klube dirba laisvo elgesio moterys, kurioms toks darbas yra paskutinis „šiaudas“, siekiant gauti greitų ir lengvų pinigų. Monika neslepia: tai greiti, tačiau sunkiai uždirbami pinigai, be to, jos patirtis rodo, kad klube dirba labai įvairūs žmonės.

„Yra nupieštas labai aiškus paveikslas, kaip atrodo žmogus, dirbantis striptizo klube: dažniausiai tai jauna, laisvo elgesio mergina, neturinti sugebėjimų, tinginti dirbti įprastą darbą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad klube mačiau labai įvairių žmonių: kažkam tai nuolatinis darbas, kitam – laikina stotelė, skirtingas ir jų išsilavinimas, gyvenimo būdas. Be to, galiu garantuoti, kad labai daug kas turi savo aplinkoje žmonių, dirbusių ar dirbančių seksualinio darbo industrijoje, tiesiog nežinančių to fakto, nes darbuotojai bijo stigmos, pasmerkimo“, – sako Monika.

Pašnekovė neslepia, jog dažnai susiduria su vyraujančia nuomone, kad striptizo šokėjos darbas yra gyvenimo nesėkmė, užribis, bedugnė, iš kurios nebėra kelio atgal. Tačiau ji pati savo gyvenime visuomet skyrė dėmesį išsilavinimui, baigė universitetą ir galiausiai išėjo iš šio darbo.

„Palikau darbą, nes niekada neturėjau plano, kad čia bus paskutinė mano stotelė. Gyvenime turiu daug dalykų, kuriuos noriu nuveikti, idėjų, kurios laukia įgyvendinimo“, – teigia ji.

Baimė atsirado pradėjus kalbėti viešai

Monika prasitaria, kad dirbti pradėjo pakankamai spontaniškai ir nejausdama pernelyg didelės baimės, nepaisant to, ji teigia, kad drąsos tikrai prireikė pradėjus dalintis savo asmenine patirtimi viešai.

„Galbūt skamba naiviai, bet kol dirbau, rimtos baimės niekada nejaučiau. Žinoma, visada reikėdavo išlikti budriai ir atidžiai, griežtai nubrėžti ribas, nes niekada nežinai, kas šaus į galvą klientui. Baimė atsirado tik tada, kai pradėjau viešiau kalbėti apie seksualinio darbo industriją. Išsigandau, kad tai trukdys man siekti dalykų, kurie su šia mano veikla visai nesusiję“, – prasitaria jauna mergina.

Įsidarbinusi klube Monika pradėjo domėtis šia industrija plačiau. Ji norėjo suprasti įvairius iššūkius, vyraujančias darbuotojų problemas, pasaulio kontekstą.

„Pamačiau, kad užsienyje egzistuoja labai daug tinklaraščių, „Youtube“ kanalų ar kitų platformų, kuriose žmonės kalba apie savo darbą, patirtis, pristato įvairius politinius, socialinius įvykius, susijusius su būtent šia industrija. Vis dėlto lietuviškai jokios informacijos neradau, tad po truputį ėmiau mąstyti apie tai, kad jeigu niekas Lietuvoje apie tai nekalba, galbūt reikėtų man“, – priduria Monika.

Tėvams pasakoti neplanavo, bet teko

Turbūt daugeliui gali kilti klausimas, o kaip į tokią visuomenėje neigiamai vertinamą veiklą reagavo Monikos aplinka: tėvai, draugai, antroji pusė? Kaip ji prasitaria, pačioje pradžioje kamavo daug baimių.

„Nerimavau kalbėdama apie tai tiek su draugais, tiek su tėvais. Ilgai apie mano darbą žinojo tik keli artimiausi žmonės, vėliau papasakodavau vis platesniam žmonių ratui. Galų gale pasakiau tėvams, nors to visai neplanavau. Reakcija buvo normali. Matyt, kad iš pradžių bijojau todėl, kad ankstesnė mano veikla ir gyvenimo kontekstas buvo labai toli nuo „sex work“ industrijos. Bijojau, kad žmonės bus nemaloniai nustebę ir iš karto „įmes“ mane į tą stereotipinį paveikslą“, – prisipažįsta mergina.

Monika tiek tuo metu, kai dirbo striptizo klube, tiek dabar turi gyvenimo partnerį, tačiau, pasak jos, vaikinas suprato, kad tai yra tik darbas ir nieko daugiau. „Kuomet grįždavau pavargusi ar būdavo sunki naktis, visuomet galėdavau pasiskųsti ar pasiguosti. Kai pradėjau kurti „Instagram“ paskyrą, jis irgi buvo pirmas žmogus, kuriam papasakojau, nuo tada pats savo socialiniuose tinkluose dalinasi mano įrašais, džiaugiasi už mane ir visada padrąsina“, – savo istorija dalinasi buvusi striptizo šokėja.

„Nereikėtų šio darbo romantizuoti“

Monika neslepia, kad darbas striptizo yra gana sudėtingas tiek fiziškai, tiek emociškai: visuomet naktinės darbo valandos, mitybos režimo nebuvimas, dvigubas gyvenimas, įvairių klientų priekabiai, vyraujantis seksizmas, kūno objektyvizavimas. Ir nors tiesiogiai su smurtu ji nesusidūrė, pasak merginos, šioje industrijoje jis egzistuoja.

„Faktas, kad dalinuosi savo patirtimi apie darbą „sex work“ industrijoje ir rašau apie pasaulio kontekstą, socialines problemas, jokiu būdu neimplikuoja to, kad skatinu merginas išbandyti tokį darbą. Darbo striptizo klube tikrai nereikia romantizuoti.

Kai dirbau, man sunkiausia buvo prisitaikyti prie naktinio režimo ir finansinio nepastovumo. Vieną naktį gali užsidirbti daug, o kelias dienas po to – nieko. Taip pat reikia suprasti, kad dažnai klube klientai – girti, todėl gali sau leisti pasakyti tikrai daug. Kartais būdavo sunku atsiriboti nuo kasdienio seksizmo, bet galų gale supranti, kad jų galia yra tik iliuzija, sukurta tam, kad klientai išleistų kuo daugiau pinigų. Prisimenu vieną kartą, buvo tikrai skaudu, kai klubo savininkas leido sau pakomentuoti, kad priaugau svorio. Beje, kalbant apie pasaulinį kontekstą, JAV policija į šios srities darbuotojas žiūri tikrai gana neigiamai ir agresyviai, dažnai daro reidus po klubus, todėl dažnai JAV dirbančios šokėjos bijo kreiptis į teisėsaugą, ja nepasitiki. Jei darbo metu nutinka kažkas blogo, jos yra paliktos vienos su tuo tvarkytis“, – pasakoja mergina.

Klientų tipažai: nuo „gelbėtojų“ iki labai vienišų

Pasak pašnekovės, į striptizo klubus praktiškai visuomet įleidžiami tik vyrai, moterys ten – retenybė, nebent turi labai daug pinigų. Ilgainiui dirbdama Monika pastebėjo, kad juos galima suskirstyti netgi į įvairiausius tipus: gelbėtojus, vienišius, besiteisinančius ar vis trokštančius „kažko daugiau“.

„Iš pradžių visi klientai atrodo vienodi, bet po poros savaičių jau galima pastebėti, kad į striptizo klubus ateina labai aiškių tipažų vyrai. Labai dažnai ateina tokie, kurie nori tave išgelbėti, mato kaip kokią auką, vargšelę, dar sako, kad „jeigu būtum mano mergina, tau niekada nereikėtų čia dirbti“. Pasitaiko ir tokių, kuriems lyg ir šiek tiek nejauku būti klube, jie nuolat jaučia būtinybę teisintis, kad atėjo čia tik dėl draugų. Ateina ir labai vieniši vyrai, kurie tiesiog nori pasikalbėti, ne kartą vyras, išsitraukęs telefoną, pradėjo rodyti savo šeimos nuotraukas ir pasakoti apie problemas šeimoje. Tačiau labiausiai erzinantys klientai yra tie, kurie ateina su įsitikinimu, kad čia dirba prostitutės, o ne šokėjos. Jie visada tikisi „kažko daugiau“, o kai supranta, kad nieko nebus, labai įsižeidžia ir nusivilia“, – teigia Monika.

Klube negalioja taisyklė „klientas visuomet teisus“

Monika savo socialinių tinklų paskyrose nevengia dalintis įvairiomis detalėmis iš striptizo klubo gyvenimo, kuris daugeliui žmonių atrodo nejaukus, gąsdinantis, smerktinas. Visgi, merginos teigimu, klube egzistuoja tam tikras etiketas, taisyklės, kurių nevalia peržengti.

„Klube neteikiamos jokios intymios paslaugos ir kartais ilgokai užtrunka, kol tai išaiškini klientui. Kiekviena šokėja bendraudama su klientu turi teisę nusistatyti tokias ribas, kokias nori, svarbiausia nepamiršti pirmoje vietoje laikyti savo saugumo ir emocinės būklės. Jeigu klientas elgiasi nemaloniai ir nepagarbiai, visada galima atsitraukti, klube tikrai negalioja klientų aptarnavimo sektoriaus taisyklė „klientas visada teisus“, – sako Monika.

Apsinuoginęs vyras laikomas viliotoju ir kazanova, o moteris?

Monika socialinėje erdvėje kalba ne tik apie darbą striptizo klube, bet apskritai apie įvairias erotiškumo stigmas ir lyčių vaidmenis. Jaunos merginos nuomone, faktas, jog moterys yra retai įleidžiamos į striptizo klubus ir tai, jog šokėjos yra smerkiamos, o šokėjai – ne, nurodo, kad erotiškumas moterims kainuoja kur kas daugiau nei vyrams.

Pavyzdžiui, Monika pamini „Chippendales“ pavyzdį, kuomet linksmos reklamos, kviečiančios į striptizo šokėjų (vyrų) pasirodymus nuolat sukdavosi didžiosiose šalies televizijose. Pasak merginos, visuomenėje yra stiprus nusistatymas, kad tokia veikla užsiimantis vyras yra viliotojas, kazanova, o moteris – paleistuvė.

„Šis atvejis parodo mūsų visuomenės dvigubus standartus. Tiek „Chippendales“ šokėjai, tiek klubuose dirbančios šokėjos priklauso tai pačiai – suaugusiųjų pramogų – industrijai. Vis dėlto požiūris į juos skiriasi. Apsinuoginęs, seksualiai atrodantis vyras bus laikoma viliotoju, o į moterį žiūrima kaip į lengvai prieinamą. Palyginus šiuos du pavyzdžius man atrodo, kad vyro seksualumas priklauso jam pačiam, yra jo galios simbolis, o moters seksualumas priklauso kitiems. Tai implikuoja nuostatą, kad moteriai būti pasyvioje pozicijoje, kur žiūrima į jos kūną, viskas tvarkoje, bet atsidurti kitoje pusėje – nepriimtina.

Malonumas, erotiškumas moterims kainuoja daugiau nei vyrams

Žiniasklaidoje dažnai galima matyti straipsnių antraštes: „Kaip būti nepamirštamai lovoje“, „5 dalykai, kuriems neatsispirs jūsų vyras“ ir t.t. Moters seksualinis malonumas ir teisė į jį ilgus metus buvo užribio tema, kuri „išlaisvėjo“ tik pastaraisiais metas. „Man atrodo, kad malonumas ir apskritai erotiškumas moterims dar vis kainuoja daug daugiau nei vyrams. Ir kalbu ne apie pinigus, o apie laiką ir energiją, kuri skiriama jo siekimui“, – sako Monika.

Ji prasitaria, kad netgi faktas, jog kai kurie vyrai savo moterims draudžia pirkti vibratorių, nurodo netolygią situaciją vyrų ir moterų vaidmenyse. Sekso žaislai, vibratoriai – tai malonumo šaltinis, galintis praturtinti seksualinį gyvenimą, tačiau nereikėtų mąstyti, jog aparatas pakeis žmogų. Pavyzdžiui, Fantazijos.lt yra sekso žaislų skirtų tiek moterims, tiek vyrams, tiek poroms, tad moterys (netgi turinčios partnerius) turi turėti teisę ir laisvę siekti malonumo ir sekso žaislų pagalba.

„Manau, kad visiems – tiek vyrams, tiek moterims – gyventi būtų daug paprasčiau, jeigu rečiau vieni kitiems priskirtume kažkokius mistinius reikalavimus ir neįgyvendinamus standartus. Dažniausiai užtenka tik klausytis ir mokėti išgirsti kito žmogaus poreikius“, – sako Monika.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne