Aliarmo signalai
Nesibaigiantis klientų srautas, nuo skambučių užkaitęs mobilusis telefonas, perpildytas darbo kalendorius ir prastas miegas – tik keli požymiai, rodantys, kad šiuo metu tinkamiausia terapija jums yra poilsis. Darbomanija plinta kaip virusas ir į šios ligos simptomus nereikia numoti ranka. Atostogų poreikį išduoda žmogaus savijauta ir elgesys.
Nuovargis ir apatija. Jei ryte sunkiai pakeliate galvą nuo pagalvės, dieną vaikštote be energijos, nedžiugina malonios smulkmenos, jūsų kūnas ir protas reikalauja pertraukos. Pervargimas ir didelis kofeino kiekis, suvartojamas siekiant pakelti tonusą, gali turėti įtakos miego kokybei.
Dirglumas. Pastebite, kad kantrybės taurė senka ne dienomis, o minutėmis. Darbe iš pusiausvyros lengvai išmuša nevykusi kolegos pastaba, namie sopa galvą nuo vaikų šurmulio, o antroji pusė lieka kalta dėl visų dienos nesėkmių. Erzina eilės prekybos centre, automobilių spūstys ir šokių muzika per radijo stotį.
Išsiblaškymas. Tampa sunku prisiminti, kur palikote raktus, darbo dokumentus, praleidžiate numatytą vizitą pas gydytoją ar – dar blogiau – draugių vakarėlį. Nuolat viską užsirašinėjate, nes jau nebepasitikite savimi. Atlikti tuos pačius darbus prireikia kur kas daugiau laiko, nes, užuot susikoncentravę, nuklystate į prisiminimus.
Kančia dirbti. Jei anksčiau su malonumu laukdavote pirmadienio, dabar trokštate, kad savaitgalis tęstųsi dar mažiausiai tris dienas. Nejaučiate polėkio, stinga kūrybiškumo ar proto aštrumo.
Laukimo jausmas. Vis dažniau naršote po kelionių agentūrų tinklalapius, domitės pasiūlymais ir nuolaidomis. Pro akis nepraslysta spalvoti lankstinukai, o aplinkinių pasakojimai apie atostogų nuotykius palieka kartėlio jausmą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip planuoti atostogas, norintiems sulieknėti
Akivaizdi nauda
Atostogos nėra prabanga. Įmanoma realiai įvertinti jų naudą. Mokslinės studijos patvirtino, kad darbe patiriamas stresas susijęs su širdies ligų rizika, o poilsis teigiamai veikia fizinę sveikatą. Tiek vyrams, tiek moterims atostogos mažina infarkto, diabeto, nutukimo tikimybę, padeda mesti rūkyti ir net pailgina gyvenimo trukmę.
Psichologai tvirtina, kad grįžę po atostogų žmonės dirba produktyviau, jaučia pasitenkinimą rezultatais. Per atostogas ir po jų pagerėja miego kokybė, nes kraujyje sumažėja streso hormono epinefrino. Šį efektą paaiškina paprasčiausia fiziologija. Negalime eikvoti energijos be perstojo, ateina laikas, kai būtina pasisemti jos iš aplinkos.
2013 m. amerikiečių atliktas tyrimas atskleidė, kad 75 proc. darbuotojų neišnaudoja kasmetinių atostogų, nes mano, jog taip pakenks darbui.
Vienas nuostabiausių atostogų pranašumų – galimybė sutvirtinti šeimos santykius. Su artimaisiais suartina ne tik bendra veikla poilsiaujant, bet ir kuriami prisiminimai ar net drauge išgyventos stresinės situacijos. „Kartu praleistas laikas padeda nustumti į užmarštį kasdienius dalykus (mokslo, darbo, buities rūpesčius) ir skatina teigiamus ryšius. Nors per šeimos atostogas neišvengiama streso, nauda atsveria riziką“, – sako amerikiečių psichologė S.K.Whitbourne.
Saulės ir vandens vonios gali atverti naujas gyvenimo perspektyvas. Pailsėjusios smegenys kitaip apdoroja informaciją, į tuos pačius dalykus žvelgiame jau kitomis akimis, lengviau susitvarkyti su sunkumais, daugėja optimizmo ir pasitikėjimo.
Nuolatinis bėgimas ir sukimasis darbų verpete gali sukurti iliuziją, kad esate pasaulio karalius, tačiau jūsų smegenys jaučiasi kaip išsunktas vergas. JAV Kalifornijos universiteto tyrimai atskleidė, kad neuronai nesugeba ilgam sukaupti energinių medžiagų, todėl būtina nuolat papildyti jų galios atsargas. Aktyvus laisvalaikis arba „nieko neveikimas“ paplūdimyje – geriausia išeitis pervargus protui, tarsi galvos smegenų reabilitacija.
Atostogos taip pat padeda išvengti perdegimo darbe. Tinkamai suderinę darbo ir poilsio ritmą, dirbsite kūrybiškiau ir našiau už prisiekusius darbomanus. Atostogos pagerina psichinę sveikatą ir padeda pabėgti nuo depresijos. Pasak socialinių mokslų profesoriaus W.Doherty, kelionės kuria pozityvius prisiminimus, o šie užglaisto negatyvias mintis.
Pagrindiniai trukdžiai
Pasak psichologų, kai kurie žmonės tiesiog paniškai bijo atostogų. 2013 m. amerikiečių atliktas tyrimas atskleidė, kad 75 proc. darbuotojų neišnaudoja kasmetinių atostogų, nes mano, jog taip pakenks darbui. Jie nerimauja, kaip jų pareigas atliks pavaduojantys kolegos, o didžiausi pesimistai įsitikinę, kad grįžę po atostogų privalės dirbti didesniu krūviu arba praras darbo vietą.
JAV psichologijos profesorius M.Leiteris rašo, kad apie 20 proc. žmonių būdingas kankinio sindromas. Tokie darbuotojai įsitikinę, kad yra nepakeičiami, ir kartu bijo atviros konkurencijos. Amerikiečių profesorius Dovas Edenas tvirtina, kad vienas iš dešimties poilsiautojų nuolat tikrina darbo elektroninį paštą, o 30 proc. atsiliepia į telefoninius skambučius, susijusius su pareigomis, todėl negali tinkamai pasimėgauti atostogomis.
Kitas poilsį temdantis veiksnys – baimė keliauti vienai. Nors tendencija atostogauti vienai plinta ir dailiosios lyties atstovės vis dažniau ryžtasi atostogoms atskirai nuo antrosios pusės ar vyksta kartu su draugėmis, nemažai moterų baiminasi, kad nelaimės atveju liks be pagalbos. Užuot poilsiavusios vienos, jos skundžiasi, kad neturi tinkamos kompanijos, ir galiausiai lieka mieste.
Deja, 25 proc. vyrų ir 15 proc. moterų prisipažįsta, kad per atostogas vartoja daugiau alkoholio.
Apkartinti atostogas gali ir blogas nusiteikimas. Bambėjimas dėl per prasto oro, netinkamo kambario ar aptarnavimo kavinėje gadina nuotaiką šalia esantiems žmonėms, todėl neišvengiama konfliktų. Juk kiekvienoje situacijoje galima įžvelgti teigiamų aspektų. Reikia nepamiršti, kad nenumatyti atvejai ištinka net ir skrupulingai suplanavus tobulas atostogas.
Statistika skelbia, kad 63 proc. poilsiautojų apninka ligos ir jie priversti išleisti daugiau pinigų nei planavo. Daugiausia nusiskundimų būna dėl nudegimų (62 proc.), jūros ligos (34 proc.), alergijos (34 proc.), apsinuodijimo maistu (12 proc.). Išvardytų negalavimų pavyktų išvengti saikingai mėgaujantis saule, maistu ir ekstremaliomis pramogomis. Deja, 25 proc. vyrų ir 15 proc. moterų prisipažįsta, kad per atostogas vartoja daugiau alkoholio.
Kaip atsipalaiduoti
Pasak psichologų, atostogų stresas būna įvairių formų, bet dažniausiai jį išprovokuoja neplanuotos išlaidos ir chaotiška dienotvarkė. Įrodyta, kad moterys nerimauja labiau nei vyrai, bet pažeidžiamiausia grupė – tėvai su mažamečiais vaikais. Štai keletas patarimų, kaip atsipalaiduoti ir išvengti dažniausiai poilsiautojų daromų klaidų.
Valdykite emocijas. Stresas ir nerimas paprastai susiję su baimėmis dėl ateities arba negatyvia patirtimi. Norėdami mėgautis ramybe ir patirti džiaugsmą, susikoncentruokite į dabartį.
Darykite tai, kas jums patinka. Kai kalba eina apie atostogas, visi šeimos nariai turi savo nuomonę. Planuojant laiką, įmanoma sudaryti tvarkaraštį, kuris patenkintų aktyvaus ir pasyvaus poilsio gerbėjus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Žalingi įpročiai gali būti naudingi? Ką apie tai mano mokslininkai
Laikykitės dienotvarkės. Griežtas dienos režimas, atostogaujant su mažamečiais, yra reikalingas kaip saugumo garantas. Jei leisite vaikui pamiegoti popiečio miego, vakare išvengsite kaprizų, pykčio priepuolių, nuo kurių dažniausiai suirzta ir visi kiti šeimos nariai.
Planuokite pirkinius. Ypač jei manote, kad išleisite daugiau, nei galite. Užuot blaškęsi po parduotuves, skirkite laiko draugams ir artimiesiems.
Bendraukite. Jei oras prastas, nepasiduokite mintims, kad atostogos eina šuniui ant uodegos. Su visa šeima žaiskite žaidimus, kurie lavina protą, kūną ir vaizduotę, paskaitykite knygą, kuriai vis trūko laiko.
Atidėkite keršto planus. Dėl jų kai kurie žmonės atostogas tapatina su nesantaika šeimoje. Kelionės skirtos ne praeities nuodėmėms prikaišioti, bet džiaugtis dabartimi. Emocines problemas geriau spręsti namuose.
Būkite empatiška. Per atostogas visi siekia dėmesio, nori būti lepinami. Kitų nepasitenkinimo nepriimkite asmeniškai. Negalvokite, kokie žmonės „turi būti“, priimkite juos tokius, kokie yra. Tai padės atsikratyti įtampos ir išvengti nereikalingo nusivylimo.